Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Klausimai apie Europos ateitį (1)

2016 09 14

Europos ateities plėtros gairėms ir šalių bendradarbiavimui ją vykdant didžiulę įtaką daro nesibaigiantys iššūkiai. Europos Sąjunga (ES) išgyvena rimtą egzistencinę krizę, kurią gilina Didžiosios Britanijos sprendimas pasitraukti iš Bendrijos – vadinamasis „Brexit“. Be to, sudėtinga tartis dėl daugelio klausimų: nuo klimato kaitos padarinių iki geopolitinių aspektų.

Žvelgdami per „krizės“ sąvokos prizmę, analitikai akcentuoja, kad tarptautinėje Europos darbotvarkėje ypatingą vietą užima pabėgėlių ir migrantų antplūdžio problema. Regis, daug kalbama ir apie investicijų planus ar saugumo sektoriaus reformas, bet darnių veiksmų stinga įvairiose srityse. Tai pasakytina, pavyzdžiui, apie tolesnius ES ryšius su Afrikos, Karibų ir Ramiojo vandenyno regionų šalimis bei Bendrijos plėtros biudžetą. Ant kortos pastatyta daug, nes reikia suderinti Europos interesus spręsti aktualius politinius klausimus ir požiūrį į plėtros svarbą ilguoju laikotarpiu, strateginę ES kryptį, bendravimą pačioje Sąjungoje bei su valstybėmis už jos ribų.

Šiame kontekste kyla klausimas, kas sieja Europos šalis, kokie jų tikslai, ar įmanoma rasti vienijančių detalių, kad į bendradarbiavimą būtų verta investuoti politinę energiją ir kryptingai dirbti, kurti pridėtinę vertę. Atrodo, kad atėjo laikas veiksmams, kurie remiasi išmoktomis pamokomis ir naujų sistemų kūrimu. Tokiems tikslams svarbu pasitelkti idėjas. Būtent alternatyvi pozicija gali padėti spręsti migrantų krizes ir konfliktus prie Europos sienų, prisiimant didesnius įsipareigojimus, plėtojant partnerystę, taip pat uždarant duris trumpalaikiams interesams, įtarimams, atsiveriant visapusiškai kaitai, įtraukiant suinteresuotas šalis į prasmingą bei įdomią veiklą. ES užversta strategijomis ir dokumentais, tačiau didžiausias iššūkis yra įgyvendinti pasirinktą politiką. Antraip bet kokių gairių formavimas tampa laiko švaistymu, kai prarandamos daug žadančios galimybės.

Pagal 2016 m. rugsėjo 9 d. „EurActiv“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (374)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (54)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (159)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija (14)

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (18)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras