VšĮ "Geopolitinių studijų centras" kartu su Lietuvos Sąjūdžiu maloniai kviečia Jus dalyvauti viešoje diskusijoje "Realybės įvertinimas: dvidešimt penkeri metai po Sovietų Sąjungos griūties", kuri įvyks 2016 rugsėjo mėn. 26 d. 10 val. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, Gedimino pr. 51, Vilniuje. Numatoma renginio trukmė 2 val.

Renginį planuojame transliuoti per didžiausią Lietuvos interneto portalą www.delfi.lt.

Išankstinė registracija e-paštu:

redakcija@geopolitika.lt

XXI amžius atnešė Europai ir mums naujus išbandymus. Europa vėl nesaugi, autokratiška Rusija bando rodyti savo galią. O šie metai Europai ypač svarbūs: įvyko rinkimai į Rusijos Dūmą, Baltarusijos Nacionalinį Susirinkimą, netrukus – rinkimai į Lietuvos Seimą, JAV prezidento rinkimai.

“Jeigu demokratinė Rusija nesuklestės – byrės ir toliau. O tuomet autokratiška Rusija vėl bandys įrodyti savo galią – iš paskutiniųjų” - Norman Davies „Europos istorija“

Šioje diskusijoje "Realybės įvertinimas: dvidešimt penkeri metai po Sovietų Sąjungos griūties" diskutuos asmenys iš Rusijos, Lenkijos ir Lietuvos, kurie Sovietinės imperijos žlugimo metu buvo pagrindiniai valstybių atkūrimo architektai, bei plačiai žinomi ekspertai. Galbūt jie patvirtins ar paneigs Norman Davies mintį apie 1991 m. rugpjūčio 19 – 21 dienų pučą Maskvoje, kad „iš tikrųjų tai buvo visai ne pučas, o paskutinis gaištančio dinozauro uodegos virptelėjimas“? Kokiomis aplinkybėmis buvo susirinkta prieš 25 metus, 1991 m. gruodžio 8 d., kai paskutinė Europos imperija išleido kvapą: Belovežo giria, pasirašyta deklaracija, skelbianti, kad „SSSR nebeegzistuoja“? Kokius kelius pasirinko šalys, atkūrusios savo nepriklausomybę? Kaip Lietuvoje, atgavus nepriklausomybę ir sovietams išvedus kariuomenę, sekėsi atkurti valstybę?

Ką patars mums 1990 – 1991 metų politikai idealistai ir ekspertai: kokias ateities vizijas jie mato, kokie iššūkiai mūsų dar laukia?  Ar „dinozauras“ iš tikro nugaišo? O gal, atgimęs kita forma, jis vis dar gali mus skaldyti, pjudyti tarpusavyje, priešinti su kaimynais? Gal vis dėlto istorija mus jau išmokė sutarimo ir  solidarumo su tokios pat patirties kaimyninėmis valstybėmis? Kaip mes pasirengę kurti saugų regioną, saugią Europą – kartu su Lenkija ir kitomis kaimyninėmis šalimis?

Burbulis, Gennady Eduardovich – Rusijos politikas, B. Jelcino bendražygis, pirmosios Rusijos vyriausybės Valstybės sekretorius, vienas iš Belovežo susitarimo 1991 m. gruodžio 8 d. rengėjų ir signatarų.

Prof. Vytautas Landsbergis – politikas, visuomenės veikėjas, meno, muzikos ir kultūros istorikas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo pirmininkas, 1990-1992 m. – Lietuvos Respublikos valstybės vadovas, 1990-1991 m. – Lietuvos Respublikos Konstitucijos metmenų rengimo komisijos pirmininkas, Valstybinės derybų su SSRS delegacijos pirmininkas. Apdovanotas daugelio Lietuvos ir daugelio šalių valstybiniais apdovanojimais, tarp jų Norvegų tautos Taikos premija, Prancūzijos Fondation du Future premija,  Vytauto Didžiojo ordinu su aukso grandine, Vyčio Kryžiaus ordinu Didžiuoju Kryžiumi, Norvegijos Karališkojo ordinu „Už nuopelnus“ Didžiuoju kryžiumi, Prancūzijos Garbės Legiono ordinu Didžiuoju Kryžiumi.

Prof. Przemysław Piotr Żurawski vel Grajewski – lenkų politologas, socialinių mokslų habilituotas daktaras, Lodzės universiteto Tarptautinių ir politologinių studijų fakulteto ir Europos instituto Lodzėje bendradarbis, Nacionalinės viešojo administravimo mokyklos lektorius, specializuojasi šiuolaikinės istorijos ir tarptautinių santykių klausimais. 2006 m. dėstė Vilniuje veikiančiame baltarusiškame Europos humanitariniame universitete. 2015 m. prezidento A.Dudos paskirtas Nacionalinės plėtros tarybos nariu, Lenkijos Užsienio reikalų ministro patarėjas.

Andrius Tučkus – Lietuvos politikas, nuo 1975 m. iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo aktyviai dalyvavo rezistencinėje ir Lietuvos laisvės lygos veikloje. 1990–1992 m. buvo Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Saugumo komiteto patarėjas. 1996–2000 m. buvo Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko patarėjas. Nuo 2004 m. iki dabar Europarlamentaro V. Landsbergio patarėjas. Lietuvos Sąjūdžio pirmininko pavaduotojas. Valstybiniai apdovanojimai: Vyčio Kryžiaus ordinas, Lietuvos Nepriklausomybės medalis, Sausio 13-osios atminimo medalis, atminimo ženklas „Už indėlį plėtojant Lietuvos transatlantinius ryšius“  bei Lietuvos Respublikos pakvietimo į NATO proga. 

Konstantin von Eggert  – Rusijos žurnalistas, politikos komentatorius. 1990 metais buvo dienraščio „Izvestija“ diplomatinis korespondentas. 2002 – 2008 m. BBC Rusija biuro vadovas. 1012 – 2013 m. – Komersant FM redaktorius ir vyriausiasis redaktorius. 2009 – 2010 m. dirbo ExxonMobil Rusia viešųjų ryšių viceprezidentu. 2008 m. už darbą BBC Karalienė Elžbieta II jam suteikė Britanijos Imperijos ordino garbės nario titulą.

Monika Garbačiauskaitė Budrienė – delfi.lt vyriausioji redaktorė. Jos vadovavimo metu DELFI.lt tapo skaitomiausiu ir didžiausiu Lietuvos naujienų portalu. Tai viena iš naujosios kartos Lietuvos lyderių savo įžvalgomis prisidedanti prie pilietinės visuomenės stiprinimo.

Ramūnas Terleckas - dienraščio „Lietuvos žinios“ vyr. redaktorius. 1995 m. pradėjo dirbti dienraštyje „Verslo žinios“, o 1998 – 2012 m. dirbo vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoju.

Programa:

10 h - 12h Diskusija

Įžanga į diskusiją:

- Andrius Tučkus (Lietuvos Sąjūdis)

- Konstantin von Eggert (Britanijos Imperijos ordino garbės narys, Rusija)

Pagrindiniai pranešėjai:

- Gennady Eduardovich Burbulis (Rusijos politikas, pirmosios Rusijos Vyriausybės valstybės sekretorius, Rusija)

- Prof. Vytautas Landsbergis (Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo Pirmininkas, Lietuvos valstybės vadovas 1990-1992, Lietuva)

- Prof. Przemyslaw Żurawski vel Grajewski (Lenkijos užsienio reikalų ministro patarėjas, Lenkija)

Komentarai:

- Monika Garbačiauskaitė Budrienė (delfi.lt vyr. redaktorė, Lietuva)

- Ramūnas Terleckas (dienraščio „Lietuvos žinios“ vyr. redaktorius, Lietuva)

12 h – 12:30 h Kava, užkandžiai

Renginio rėmėjas Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.