Rusiškuose lėktuvuose „MiG-29K“ ir „MiG-29KUB“, tiekiamuose Indijai ir skirtuose naudoti Rusijoje pastatytame lėktuvnešyje „Vikramanditya“ (modernizuotas kreiseris „Admirolas Gorškovas“) išaiškėjo daug itin rimtų trūkumų. Apie tai kalbama Indijos žinybos pranešime, kuris pateikiamas leidinyje „Defense-Aerospace“ („Oro erdvės gynyba“). Publikacijos autoriaus žodžiais tariant, dokumento tekstas itin „niūrus“ atrodo todėl, kad patys jo rengėjai pripažįsta: iš Rusijos nupirktų karinių lėktuvų sistemos yra tiesiog „su daugybe trūkumų“. Ši išvada skamba ypač bauginamai, nes lėktuvai „MiG-29K“ ir „MiG-29KUB“ yra priimti ginkluotėn kaip pagrindinė Indijos karinių oro pajėgų lėktuvnešių laivyno smogiamoji jėga.

Kaip išaiškėjo, didžiausi šių kovos mašinų trūkumai yra susiję su lėktuvų planeriais*, varikliais RD-33MK ir distancine elektroninio valdymo sistema. Apskritai „MiG-29K“ veikimo tinkamumas (pagrindinis efektyvumo rodiklis) buvo įvertintas nuo 15,93 iki 37,63 procento, o „MiG-29KUB“ – nuo 21,3 iki 47,14 procento. Tai reiškia, kad gerokai sumažėja lėktuvo eksploatacijos laikas, kuris gamintojo buvo iš anksto deklaruotas 6 tūkstančiai valandų.

Be to, 40 iš 65 (t. y. 62 procentai) pateiktų variklių RD-33MK buvo pripažinti netinkamais naudoti, nes jų mechanizmų defektai rimtai sumažintų skrydžių saugumą. Paskutiniais, 2015 m. rugpjūčio mėnesio duomenimis, išėjusių iš rikiuotės ar išimtų iš eksploatacijos rusiškų aviacinių variklių yra 46. Buvo prieita prie išvados, kad variklių RD-33MK patikimumas yra abejotinas.

Ne mažiau priekaištų sulaukė ir lėktuvų planeriai, kurie išeidavo iš rikiuotės tiesiog vykdant operacijas ant denio. Trūkumai nebuvo pašalinti net po daugybės pakeitimų, atliktų per planerių remontą ar modifikavimą (pagal Indijos kariškių reikalavimus remontą ir keitimus darė rusų gamintojai). Pranešimo autoriai priėjo prie išvados, kad ši problema turės neigiamos įtakos galimybei lėktuvus eksploatuoti ilgesnį laiką.

Taip pat nurodoma, kad distancinė elektroninio valdymo sistema turėtų būti geresnė: Indijos specialistai jos patikimumą per 2012–2014 metus vertino itin prastai – nuo 3,5 iki 7,5 procento.

Buvo reiškiamos pretenzijos ir treniruočių programai – simuliatoriui, skirtam mokyti Indijos lakūnus skraidyti rusiškais lėktuvais: specialistai priėjo prie išvados, kad ji visiškai netinka keliamiems uždaviniams vykdyti.

Minėtų tipų lėktuvų, kuriuos nusprendė įsigyti Indijos ginkluotosios pajėgos, yra 45. Tokie lėktuvai Indijoje eksploatuojami nuo 2014 metų. Įvertinant nustatytus trūkumus, tolimesnės jų eksploatacijos perspektyvos kol kas nėra visiškai aiškios.

Tarp kitko, Indijoje išryškėjusios rusiškų lėktuvų problemos turėtų tapti pavojaus signalu pirmiausia Rusijos karinėms jūrų pajėgoms. Kaip nurodo laikraštis „Vzgliad“, „analogiški lėktuvai bus naudojami ir Rusijos kreiseryje lėktuvnešyje „Admirolas Kuznecovas“, todėl galima numanyti, kad karinė Rusijos vadovybė ateityje tikisi visą denio naikintuvų aviaciją sukomplektuoti vien iš lėktuvų „MiG-29KR/KUBR“.

Priminsime, kad Maskva šį karo laivą planuoja panaudoti mūšiuose jau šį rudenį, vykdydama intervenciją Sirijoje: pagal Generalinio štabo planą, vykdant smūgius prieš Sirijos kovotojų pozicijas nuo šių metų spalio iki 2017 m. sausio dalyvaus ir kreiserio lėktuvnešio „Admirolas Kuznecovas“, kuris tuo metu bazuosis Viduržemio jūroje, denio aviacija. Apie tai pranešė šaltinis TASS agentūroje.

Reikia pažymėti, kad pastaruoju metu JAV ir jų sąjungininkai, vykdydami Vakarų sankcijas, uždraudė Rusijai tiekti karinės ir dvejopos paskirties produkciją.

* PAAIŠKINIMAI

Planeris – skraidančio aparato laikančioji konstrukcija.

Distancinė elektroninio valdymo sistema (fly-by-wire)– skraidančio aparato valdymo sistema, užtikrinanti elektrinių valdymo signalų perdavimą nuo ekipažo kabinoje esančių valdymo įrenginių (pavyzdžiui, nuo lėktuvo valdymo rankenos ar krypties valdymo pedalų) į aerodinaminių paviršių (vairų ir sparno kilimo–nusileidimo mechanizmų) vykdomąsias elektrines pavaras.

„Vikramanditya“ – Indijos karinių jūrų pajėgų lėktuvnešis, turintis pakeisti atitarnavusį lėktuvnešį „Vikrant“. „Vikramanditya“ yra pastatytas rusų sunkiojo kreiserio lėktuvnešio „Admirolas Gorškovas“ pagrindu, Severodvinsko mašinų statybos įmonėje atlikus esminę jo modernizaciją. Laivas Indijai perduotas 2013 m. lapkritį.

Newsader 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.