Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Europos nesantaikos atomas (6)

Komentarai:

Vytenis to Saulius, 2016 10 12 22:39
Kažkaip įdomiai skamba mintis, kad rusai investuoja 10 milijardų dolerių į lietuvių ir baltarusių supriešinimą. Kam investuoti tokią didelę sumą, jei supriešinti gali praktiškai neišleisdamas nė cento? Putinui rusų ir ukrainiečių supriešinimui užteko vienos pasakos apie "fašistus banderovcus". Tiesiog juokinga skaityti, kad Putinas 10 milijardų dolerių neva skiria Lietuvos ir Baltarusijos supriešinimui. Iš tikrųjų baltarusiams atominė elektrinė reikalinga dėl grynai ekonominių priežasčių. Atominė elektrinė generuos pigesnę elektros energiją ir tiek. Jei baltarusiai mums pasiūlytų pigesnės elektros, vadovaudamiesi ekonomine logika turėtume pirkti iš jų. Reikia atskirti geopolitiką nuo ekonomikos. Mokykimės tarkim iš amerikiečių, kurie gamybą perkėlė į Kiniją nekreipdami dėmesio į tai, kad Kiniją valdo komunistai. Pinigai nekvepia.

Mes, 2016 10 11 16:22
reideri, "kurei" rašoma su "-iai"... sakiau, kad skeltanagis...

Reideris, 2016 10 11 09:27
Jei Lukašenka išties pastatytų atominę elektrinę ir pasiūlytų pigią elektros energiją, tai aš nematau priežasčių, dėl kurių Lietuva jos neturėtų pirkti.
------------------
Jei rusai pastatys elektrine tai jie baltarusius pasodins ant elektros adatos ir ta pati bandys daryt su Lietuva,Latvija ir Estija...Blogiausioje padėtyje bus Baltarusija,kurei tokio dydžio elektrines nereikia,o teks moket uz kredita ir uz elektrines išlaikymą..Galutiniam variante baltarusiai liks ir be pinigu ir be pačios elektrines kuri uz skolas pereis Rusijos žiniom kartu su visais elektros tinklais..{Čia tas pats kaip su duju ir naftos vamzdynais,bei bandymais perimt Mažeikių naftos kontrole:}
Lietuva iš Baltarusijos elektrą gali imt tik vienu atveju- už dyka..:}:}}}

Saulius, 2016 10 11 08:22
Vyteni, bet elektrinę statys ne baltarusiai, o rusai. Ir jos reikia daugiau ne baltarusiams ar lietuviams, o tam kad BRELL žiede būtų palaikoma įtampą (pataisykit, jeigu ne moksliškai išsireiškiau). Elektrinės įterpimas tarp Vilniaus ir Minsko yra ne kas kita kaip gudrus geopolitinis manevras priešpriešai tarp Lietuvos ir Baltarusijos palaikymui, kad kai viena diena Lukašenkos (ir Putkos) nebebus, kad nebūtų jokiu suartėjimų. Kitaip sakant, tai yra geopolitinio šantažo įrankis.
Jūs tik nesekit pasakų, kad "Lukašenka elektrinę stato." O apie pigią elektros kainą tai iš viso nepasakokite, bus kaip su dujom ir "Družba."

Vytenis, 2016 10 10 21:33
Jei Lukašenka išties pastatytų atominę elektrinę ir pasiūlytų pigią elektros energiją, tai aš nematau priežasčių, dėl kurių Lietuva jos neturėtų pirkti. Mūsų politikai teigia, kad baltarusių atominė bus nesaugi. Bet tai tėra paistalai. Lukašenka nėra suinteresuotas Baltarusijos teritorijoje pasistatyti nesaugią atominę. Mūsų politikai akcentuoja, kad avarijos atveju kiltų grėsmė Vilniui. Bet juk kitoje sienos pusėje yra Minskas, kuriam avarijos atveju irgi kiltų grėsmė. Jei jau taip saugom Vilnių, tai kodėl mes neuždarėm Ignalinos AE tuoj po nepriklausomybės atkūrimo? Kvepia dvigubais standartais.

Reideris, 2016 10 09 16:49
Jeigu Lietuva išeina iš BRELL žiedo 2019m.kaip planuota,tai per ka Baltarusija tieks ta elektra??:}}
Pagal Baltarusiu planus kreditą Rusijai padengs Lietuva..:}}Batka dar didesnis optimistas negu Rusijos caras paskelbęs,kad per dvi savaites potvarkis IGILA Sirijoje,o per menesi padarys Asada visos Sirijos karaliumi.:}}}

 
 
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (89)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras