Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Ukrainos frontuose
 
  2016 m. rugsėjo 16–25 d. Ukrainos aktualijų apžvalga (18)

Algirdas Karijotas
2016 10 12

Užsienio politika 

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka, rugsėjo 16 dieną kalbėdamas Kijeve vykusioje kasmetėje 13-ojoje Jaltos europinės strategijos (YES) konferencijoje, pažymėjo, kad Europa, tikėtina, keisis, ateis naujas politinis elitas. Rusija daro viską, kad į Europos valstybių valdžią patektų kuo daugiau euroskeptikų, nes tai sudarytų sąlygas naujiems „exitams“. Taip pamažu būtų keičiamas palankiai ES nusiteikęs Europos elitas, niveliuojamos jo puoselėtos vertybės, griaunama pati Europos Sąjunga ir silpninamas transatlantinis bendradarbiavimas.

Prezidentas P. Porošenka rugsėjo 19–21 d. su vizitu lankėsi JAV, dalyvavo Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 71-osios sesijos darbe ir turėjo daug dvišalių susitikimų. Asamblėjos atidarymo sesijoje P. Porošenka akcentavo būtinybę steigti JT specialiojo įgaliotinio pabėgėliams pareigybę, pažymėjo, kad šiandien pasaulyje apie 250 mln. žmonių yra išvaryti iš savo namų ir ši precedento neturinti migracija tapo rimtu iššūkiu žmonijai. Prezidentas paminėjo, kad dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą apie 1,8 mln. žmonių yra priversti glaustis kitur.

Taip pat pirmą vizito dieną P. Porošenka Niujorke esančiame Ukrainos institute susitiko su Ukrainos diasporos Jungtinėse Valstijose bei su JAV verslo atstovais. Pastarajame susitikime jis paminėjo, kad dabar yra pats tinkamiausias laikas investuoti Ukrainoje, pažadėjo įveikti šalyje vešinčią korupciją. Susitikime su žydų organizacijų atstovais Ukrainos prezidentas pažymėjo tarptautinės komunikacijos bei solidarumo svarbą ir pakvietė jų atstovus rugsėjo 29 dieną dalyvauti žydų žudynių Babij Jare (prie Kijevo) 75-ųjų metinių minėjime. Per susitikimą su Kataro emyru šeichu Tamimu bin Hamadu al Tani aptarė dvišalio prekybinio-ekonominio bendradarbiavimo, paramos Krymo totoriams klausimus. P. Porošenka taip pat susitiko su buvusiu JAV prezidentu Bilu Clintonu ir atskirai – su kandidatuojančia į JAV prezidentus Hillary Clinton, kuriai papasakojo apie situaciją Donbase, Ukrainos kovą už laisvę ir demokratines vertybes.

Rugsėjo 20 dieną P. Porošenka tęsė dvišalius susitikimus ir susitiko su Japonijos premjeru Sindzo Abe. Daugiausia dėmesio buvo skirta Ukrainoje 2017-aisiais paskelbtiems Japonijos metams, be to, sutarta, kad šalys sieks peržiūrėti galimybę liberalizuoti vizas Ukrainos piliečiams. Po 16 metų pertraukos įvyko Ukrainos ir Argentinos prezidentų susitikimas: su prezidentu Mauricio Makri aptarti dvišaliai prekybiniai ir ekonominiai santykiai, galimybė juos išplėsti energetikos, raketų gamybos bei kosmoso įsisavinimo ir aviacijos bei žemės ūkio srityse. Pirmą kartą šalių istorijoje įvyko Ukrainos prezidento susitikimas su Naujosios Zelandijos premjeru Johnu Key, aptarta būtinybė artimiausiu metu normalizuoti šalių santykius. Per susitikimą su Kroatijos prezidente Kolinda Grabar-Kitarovič pasidžiaugta gerais partnerystės santykiais. Susitikus su Latvijos prezidentu Raimondu Vėjuoniu prašyta padėti Ukrainos teisėsaugai tirti ir sugrąžinti Latvijoje areštuotas buvusios Ukrainos valdžios lėšas. Susitikime su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu aptarta strateginės šalių partnerystės raida, Turkijos kompanijos paragintos aktyviau dalyvauti Ukrainos įmonių privatizacijoje. Vienu svarbesnių laikytinas susitikimas su JAV viceprezidentu Joe Bidenu, kuris informavo P. Porošenką, kad JAV rengiasi suteikti Ukrainai 1 mlrd. JAV dolerių kredito garantijas.

Rugsėjo 21-ąją, trečią vizito Niujorke dieną, P. Porošenka JT 71-ojoje sesijoje pasakė kalbą, kurioje pareiškė esąs įsitikinęs, kad JT Saugumo Tarybą (ST) būtina reformuoti. Pasak jo, JT ST veikla yra neefektyvi ir tas neefektyvumas meta iššūkį visai JT egzistencijai. JT ST veiklos neefektyvumą P. Porošenka aiškina negebėjimu spręsti konfliktų Sirijoje, Donbase bei Krymo aneksijos. Prezidentas situaciją Sirijoje prilygino situacijai Ukrainos rytuose, nurodydamas, kad abiem atvejais Rusijos veiksmai identiški. Ukraina turi surinkusi nenuginčijamų Rusijos kariuomenės dalyvavimo konflikte Donbase įrodymų, o Rusijos dalyvavimas derybų procese – neproduktyvus ir yra sąmoningai nukreiptas į konflikto tęsimą. Hibridinius karus P. Porošenka pavadino viena iš grėsmės taikai ir tarptautiniam saugumui rūšių ir JT ST kvietė tą klausimą kontroliuoti. Prezidentas siūlė JT Generalinei Asamblėjai nepripažinti Kryme surengtų rinkimų į Rusijos Federacijos (RF) Valstybės Dūmą ir atkreipė dėmesį į Rusijos vykdomus žmogaus teisių pažeidimus Kryme, ypač prieš Krymo totorius. Ukrainos prezidentas taip pat paragino JT vaikų gynimo fondą UNISEF atkreipti dėmesį ir padėti sprendžiant įkalintų vaikų išlaisvinimo klausimą Donbase. Prezidentas savo kalboje taip pat guodėsi, kad Budapešto memorandumo šalių garantų pažadai taip ir liko popieriuje, nes 1994 m. JAV, JK, Rusijos ir Ukrainos pasirašytame dokumente dėl turėto trečio pagal dydį pasaulyje branduolinio arsenalo atsisakymo buvo garantuotas Ukrainos teritorinis vientisumas, kuris vienos iš sutarties signatarių buvo pažeistas.

Paskutinę vizito Niujorke dieną P. Porošenka toliau tęsė dvišalius susitikimus. Per susitikimą su JAV prezidentu Baracku Obama aptartas Minsko susitarimų įgyvendinimas bei bendrų veiksmų, reikalingų jiems įgyvendinti, koordinacija ir perspektyvos. Kalbėta ir apie JAV paramą Ukrainos reformoms, per ankstesnį pokalbį su viceprezidentu J. Bidenu įvardintą 1 mlrd. JAV dolerių kredito garantiją.

Susitikime su Vengrijos prezidentu Janošu Aderu sutarta aktyvinti aukščiausio lygio politinį dialogą, stiprinti bendradarbiavimą energetikos, valstybės infrastruktūros ir žemės ūkio srityse, padėkota už Donbase sužeistų Ukrainos karių gydymą Vengrijoje.

Per susitikimą Slovakijos prezidentas Andrejus Kiska patikino Ukrainos prezidentą palaikąs sankcijų RF atžvilgiu politiką. Paminėtina, kad per praeitą mėnesį vykusį vizitą į Maskvą Slovakijos premjeras Robertas Fico pasisakė už sankcijų RF atšaukimą ir kritiškai atsiliepė apie tai, kaip Ukraina laikosi Minsko susitarimų.

Susitikime su Australijos premjeru Malcolmu Turnbullu aptarti bendri žingsniai patraukiant baudžiamojon atsakomybėn asmenis, kaltus dėl Malaizijos oro linijų lėktuvo, skridusio reisu MH17 iš Olandijos į Malaizijos sostinę Kvala Lumpūrą, numušimo.

Susitikęs su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu P. Porošenka aptarė situaciją Donbase, Ukrainos gynybos sektoriaus reformas, o susitikime su Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadove Christine Lagarde aptartas šį rudenį Ukrainoje įvyksiantis TVF misijos vizitas.

Paminėtina, kad siekto susitikimo su kandidatu į JAV prezidentus Donaldu Trumpu suorganizuoti nepavyko dėl intensyvaus abiejų pusių susitikimų grafiko nesuderinamumo.

Vidaus politika 

Ukrainos vyriausybė Aukščiausiajai Radai pateikė kitų metų valstybės biudžeto projektą. Kaip prioritetai išskiriama energetinio ir agrarinio sektoriaus efektyvumo, nacionalinio saugumo ir gynybos sritys, ekonominės ir administracinės decentralizacijos proceso tęstinumas. Vyriausybė biudžeto projekte siūlo didinti atlyginimus pedagogams ir gydytojams. Paminėtina, kad tiek vyriausybės siūlymuose, tiek Nacionalinėje saugumo ir gynybos taryboje bei pritariant šalies prezidentui gynybai siūloma skirti 5 proc. šalies BVP.

Ukrainos Aukščiausioji Rada balsų dauguma palaikė teikto nutarimo projektą dėl 412 teisėjų atleidimo. Didžioji dauguma teisėjų (403) atleisti remiantis atsistatydinimo prašymais, kiti atleisti suėjus pensiniam amžiui ar dėl sveikatos problemų.

Šalies saugumo aktualijos 

Kirgizijos sostinėje Biškeke vykusiame Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (NVS) valstybių vadovų forume Ukrainos delegacijos vadovas Ukrainos ambasadorius Kirgizijoje Nikolajus Dorošenka šalims dalyvėms pasiūlė neleisti Rusijai pirmininkauti NVS per artėjančią kadenciją, nes ji, grubiai pažeisdama tarptautinę teisę, aneksavo Krymą ir dabar palaiko separatizmą Ukrainos rytuose. V. Putinas į tai atsakė, kad Rusija nieko neaneksavo, viskas buvo padaryta pagal tarptautines normas, o tą žingsnį išprovokavo valdžios Kijeve užgrobimas neteisiniu būdu. Kita vertus, teikti siūlymus NVS darbo klausimais Ukraina negali, nes nėra pasirašiusi ir ratifikavusi NVS įstatų.

Pamaskvės Gorki-2 gyvenvietėje, restorane „Veterok“, nušautas Ukrainos antimaidano ir organizacijos „Oplot“ lyderis Jevgenijus Žilinas, o kartu su juo buvęs draugas ir asmens sargybinis, vienas iš Luhansko vadukų Andrejus Kozyrevas sunkiai sužeistas. Rusijos tyrimų komitete, remiantis sužeistojo parodymais, pagrindine versija laikoma komercinė žuvusiojo veikla. Paminėtina, kad 2015 metų rugpjūtį Ukrainos saugumo tarnyba (UST) informavo, jog Charkove sulaikytos diversinės grupės veiklą koordinavo ir finansavo J. Žilinas, tada buvo paskelbta jo paieška. J. Žilinas iki 2010 metų dirbo Ukrainos VRM Charkovo srities kovos su organizuotu nusikalstamumu valdyboje, vėliau – visuomeninės veiklos bei verslo srityse, organizuodavo kovų be taisyklių varžybas. Maidano revoliucijos metu jis veikė milicijos padalinio „Berkut“ pusėje, vėliau prisidėjo užimant administracinius pastatus Donecke.

Ukrainos Aukščiausioji Rada, remdamasi tuo, kad Rusija okupuotose teritorijose Kryme ir Sevastopolyje surengė rinkimus į Dūmą, 264 parlamentarų balsais pripažino Rusijoje vykusius rinkimus ir jų rezultatus neteisėtais, o kartu neteisėta ir visą naujojo šaukimo Rusijos Dūmą.

Nepaisydami JAV prezidento administracijos ankstesnės rezervuotos pozicijos, JAV Atstovų Rūmai pritarė letalinės ginkluotės Ukrainai tiekimo galimybei. Galutinį sprendimą tuo klausimu turi priimti JAV Senatas.

Ekonomikos aktualijos 

Kanados visuomeninio-politinio tiriamojo centro Frazerio instituto parengtame pasaulio ekonominės laisvės metiniame pranešime Ukraina nurodyta 135-oje vietoje. Nagrinėjant pranešimą pagal segmentus matyti, kad Ukrainoje prasti reikalai su apsirūpinimu pinigais ir tarptautinės prekybos laisve. Paminėtina, kad šiame Frazerio instituto pranešime – „Economic Freedom of the World 2016 Annual Report“ – Ukraina yra 135-oje vietoje, o 2016 m. metinėje apžvalgoje „2016 Index of Economic Freedom“, parengtoje žurnalo „The Wall Street Journal“ ir fondo „The Heritage Foundation“, – 162-oje vietoje.

Ukrainos nacionalinio banko duomenimis, šalies užsienio skola pirmą šių metų pusmetį sumažėjo 3,2 proc. ir buvo 114,966 mlrd. JAV dolerių. 2015 metais užsienio skola sudarė 118,729 mlrd. JAV dolerių.

Ukraina už JAV suteiktas 1 mlrd. JAV dolerių paskolos garantijas išleidžia penkių metų trukmės obligacijas. Šios laidos obligacijos turės mažiausią Ukrainos istorijoje palūkanų normą – 1,471 procento.

Karinės-gynybinės sferos aktualijos 

Prezidentas P. Porošenka, Niujorke kalbėdamas su ukrainiečių diaspora, sakė, kad nuo šių metų pradžios į Ukrainos ginkluotąsias pajėgas (GP) atėjo 60 tūkst. savanorių.

Ukrainos generalinio štabo viršininkas armijos generolas Viktoras Muženka, o vėliau ir gynybos ministro pavaduotojas Igoris Dolgovas susitiko su JAV gynybos sekretoriaus padėjėja Elissa Slotkin. V. Muženka padėkojo JAV už galimybę Ukrainos kariams per pratybas treniruotis su JAV kariais, susipažinti su NATO standartais bei procedūromis ir pareiškė, kad ukrainiečiai yra pasirengę dalintis ir savo kovine patirtimi, įgyta kovose šalies rytuose. Taip pat padėkota JAV už paramą: du ukrainiečių batalionai aprūpinti naktinio matymo prietaisais. JAV atstovai išreiškė nuostabą dėl ukrainiečių gebėjimo modernizuoti ir lauko sąlygomis pritaikyti gautą techniką, paminėtinas ir JAV dovanotų priešartilerinės ugnies radiolokacinių sistemų patobulinimas pritaikant jas kovai su Rusijos artilerija.

Situacija antiteroristinės operacijos rajone 

Rugsėjo 16–25 dienomis paliaubų pažeidimų per parą svyravo nuo 13 iki 40. Per juos 2 Ukrainos kariai žuvo ir 24 buvo sužeisti.

Ukrainos grupės vadovas Trišalėje taikaus konflikto sureguliavimo Donbase kontaktinėje grupėje, antrasis Ukrainos prezidentas Leonidas Kučma rugsėjo 16 d.Kijeve vykusios kasmetės 13-osios Jaltos europinės strategijos (YES) konferencijos kuluaruose žurnalistams sakė, kad Vokietija ir Prancūzija, kaip Normandijos ketverto narės, turi prisiimti atsakomybę dėl Minsko susitarimų nevykdymo.

Kalbėdamas tame pačiame renginyje prezidentas P. Porošenka pabrėžė, kad Ukraina nežengs nė vieno žingsnio politinio sureguliavimo Donbase linkme, kol Rusija neįvykdys savo įsipareigojimų. Antra prezidento žinia buvo ta, kad Ukraina Krymo priklausomybės klausimu nediskutuos, nes pusiasalio nelaiko mainų objektu. Pasak prezidento, situacijos Donbase sureguliavimas nebus keičiamas į Krymą.

Ukrainos karinės žvalgybos atstovas Vadimas Skibickis pranešė, kad šiuo metu separatistų kontroliuojamoje Donbaso teritorijoje yra apie 7 tūkstančius Rusijos reguliariosios armijos karių. Be to, buvusių ar formaliai pasitraukusių iš karinės tarnybos Rusijos karių yra separatistų suformuotuose 1-ajame ir 2-ajame Rusijos okupacinių pajėgų korpusuose, kuriuose iš viso yra apie 35 tūkstančius karių. Rusija ir toliau tęsia ginkluotės ir šaudmenų tiekimą separatistams. Vien tik per antrą rugsėjo savaitę į okupuotą Ukrainos teritoriją buvo pristatyta 2 tūkstančiai tonų kuro, 400 tonų šaudmenų, 15 tankų, 5 šarvuočiai, 5 raketinės salvių sistemos „Grad“.

Iš separatistų nelaisvės rugsėjo 17 dieną pavyko išlaisvinti du ukrainiečius – Vladimirą Žemčiugovą ir Jurijų Supruną, jie buvo iškeisti į keturis separatistus. Su išlaisvintais ukrainiečiais susitiko ir jiems už narsą padėkojo prezidentas P. Porošenka. Dėl šių asmenų išlaisvinimo P. Porošenka sakė asmeniškai kalbėjęs su Rusijos prezidentu V. Putinu. Paminėtina, kad V. Žemčiugovas yra Donbaso Krasnyj Lučo miesto gyventojas, buvęs šachtininkas, į separatistų nelaisvę patekęs prieš metus ir kaltintas diversijų rengimu. Jis buvo sulaikytas po sprogmens detonavimo, dėl to neteko rankų ir akies. J. Suprunas – JT darbuotojas, prieš 6 mėnesius sulaikytas apkaltinus jį šnipinėjimu.

Rugsėjo 20 dieną Minske vykusiame Trišalės taikaus konflikto Donbase sureguliavimo kontaktinės grupės susitikime pavyko pasirašyti anksčiau aptartą dokumentą dėl pajėgų atitraukimo. Tikėtina, kad jo pasirašymas bent laikinai deeskaluos situaciją. Dokumente numatomas ir ankstesniuose dokumentuose įvardintas iki 100 mm kalibro pabūklų atitraukimas nuo pajėgų sąlyčio linijos bei naujų trijų saugumo zonų sukūrimas prie Zolotės, Petrivskės ir Stanyčno Luhanskės gyvenviečių. Kitas Trišalės kontaktinės grupės susitikimas numatytas spalio 5 dieną.

Rugsėjo 22 dieną į separatistų kontroliuojamą Donbaso teritoriją įvažiavo eilinis, 56-asis „humanitarinis“ konvojus. Jį sudarė per 60 vilkikų, atvežusių per 600 tonų krovinį.


Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 18)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (4)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (1)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (1)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras