Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Automobilių pramonėje – pokyčių metas

Gytis Janišius
2016 10 17

Pasaulyje per 1 sekundę jų padaugėja 173, kai kur jų jau daugiau nei žmonių. Jie užkemša gatves, kelia įtampą ir stresą, per juos žūva žmonės ir gyvūnai. Dar neseniai buvo prognozuojama, kad jų bus tiek pat, kiek ir gyventojų, tačiau prognozės keičiasi, galbūt ateityje jų reikės dar mažiau, nei yra dabar. Jie – tai automobiliai.

Pasaulyje milijardas automobilių

Šiuo metu pasaulyje automobilių parkas sudaro beveik 1 mlrd. mašinų, arba maždaug 180 tūkstančiui gyventojų. Gamintojai prognozuoja, kad per 30 metų jų turėtų padvigubėti. Per paskutinį dešimtmetį transporto priemonių skaičius augo labai greitai, tam lemiamos reikšmės turėjo Kinijos proveržis. Šioje Rytų šalyje surenkami automobiliai smarkiai atpigo, ekonomika vystosi labai sparčiai, todėl mašinas gali įpirkti daugiau žmonių. Nuosavas automobilis tapo vienu pagrindinių ekonominės gerovės atributų. 2005–2014 m. vien Azijoje automobilių padidėjo 123 procentais. Kiti regionai irgi sparčiai didino automobilizacijos lygį, tarp lyderių yra Rusija, NVS šalys, Turkija, Lotynų Amerika ir Afrika.

Šiuo metu automobilių gamybos pajėgumai yra stabilizavęsi. Vienose gamyklose automobilių pagaminama daugiau, kitur mažiau. Štai, lyginant 2014 ir 2015 m. gamybos rezultatus, pokytis siekia tik apie 1 procentą. Taigi visi, kas nori ir gali įsigyti automobilį, tą ir padaro, o noras turėti automobilį yra tarp pačių svarbiausių žmogaus troškimų. Tarptautinio tyrimo rezultatai iš 18 šalių, kuriuos pristatė OICA (Tarptautinė variklinių transporto priemonių gamintojų organizacija), parodė, kad net 65 proc. respondentų turėti nuosavą automobilį yra svarbu.

4 didieji gamintojai, 4 šalys

Automobilių gamyba yra viena svarbiausių pasaulio pramonės šakų, turinti didelę įtaką viso pasaulio ūkiui, ypač kai kurių valstybių ekonomikoms. Gamintojų geografijoje išsiskiria didieji gamintojai „Toyota“, „Volkswagen“, „General Motors“ ir „Hyundai“, kartu pagaminantys beveik 40 proc. visų pasaulio variklinių transporto priemonių. Taip pat galima išskirti ir valstybes, kurios daro didžiausią įtaką – tai Kinija, JAV, Japonija ir Vokietija.

Vokietija yra pati didžiausia pasaulio automobilių eksportuotoja. Per 2014 metus automobilių ir jų dalių buvo parduota už 368 mlrd. eurų, 70 proc. eksportuota, tai 20 proc. viso šalies eksporto. Sektoriuje dirba beveik 800 tūkst. darbuotojų. Taigi nesunku suprasti, kaip šalies vyriausybę išgąsdino vadinamasis „Volkswagen“ kompanijos dyzelgeito skandalas, kai koncernas pripažino klastojęs išmetamųjų dujų testų rezultatus. Tai sudavė smūgį visai Vokietijos pramonei, kuri didžiuojasi savo kokybės ženklu „Made in Germany“.

Automobilių piko teorija

Jeigu automobilių žmonės taip nori ir iškart juos perka, kai tik leidžia piniginė, tai kas atsitiks, jeigu kiekvienas žmogus įsigis po automobilį? Kaip atrodys gatvės, ar užteks jiems visiems kuro, kur reikės laikyti tokią gausybę mašinų, kaip smarkiai padidės tarša?

Mokslininkai, nagrinėjantys automobilių gausėjimo reiškinį, nustatė, kad mašinų daugėja tik iki tam tikro lygio, vadinamojo automobilių piko. Išsivysčiusiose šalyse Amerikoje, Australijoje, Europoje per didelis automobilių parkas ima kelti rūpesčių visuomenei ir politikams, todėl pradedama taikyti ribojimus: didinant mokesčius, griežtinant reikalavimus vairuotojams, specialiai siaurinant gatves ar mažinant stovėjimo vietų, o pėstiesiems, dviratininkams ir viešajam transportui sukuriant geresnes sąlygas. Naujasis Londono meras Sadiqas Khanas kaip vieną iš savo kadencijos prioritetų įvardino siekį sumažinti taršą ir automobilių skaičių centrinėje miesto dalyje. Kiekvienoje šalyje automobilių pikas pasiekiamas skirtingu laiku ir esant skirtingam transporto priemonių skaičiui.

Paskutiniu metu fiksuojama, kad nuosavais automobiliais važinėjama mažiau JAV, Prancūzijoje, Ispanijoje, Belgijoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje ir kitose automobilių gausiose šalyse. Tam labai didelę įtaką turi miestų, ypač didžiųjų, savivaldybės, kurios vis aktyviau riboja vairuotojų norus. Kopenhagoje, viename nepalankiausių automobiliams miestų, vidutiniškai automobilių yra net 32 proc. mažiau nei kitur Danijoje, o apskritai šalyje automobiliai ir taip nėra populiarūs dėl 150 proc. transporto priemonės vertės siekiančio registracijos mokesčio.

Naujos technologijos keičia taisykles

2015 m. pasaulyje į gatves išriedėjo milijoninis elektrinis automobilis. Daugelis apžvalgininkų sutaria, kad tai ateities technologija. Milijonas yra nedaug visoje transporto priemonių jūroje, bet žinant, kad 2015 m. pardavimai buvo 70 proc. didesni nei 2014 m., tai daug ką pasako. Automobilių gamintojai nestovi vietoje ir jau varžosi siūlydami vis naujus elektrinius modelius, o Nyderlandų, Vokietijos, JAV, Kinijos, Norvegijos vyriausybės teikia prioritetą įsigyjant tokias transporto priemones ir skiria tam subsidijas.

Šios naujovės neramina naftos eksportuotojus, tokius kaip Rusija, Saudo Arabija, Kuveitas, kurių biudžetai kritiškai priklauso nuo naftos kainų. Paskutiniu metu, nukritus žaliavų kainai, Persijos įlankos šalys susiduria su finansiniais sunkumais, tai, tikėtina, skatina Rusijos agresiją ir sukėlė didelę krizę Venesueloje. Kol kas elektriniai automobiliai tesudaro 0,1 proc. visų pasaulio automobilių, bet prognozuojamas greitas jų gausėjimas siunčia signalą, kad žaliavų kainos labai ilgai gali nepakilti į buvusias aukštumas.

„Uber“ kompanijos įkūrėjas ir direktorius Travis Kalanickas rėžė dar radikaliau, pareikšdamas, kad pasaulio laukia dideli pokyčiai: „30 žmonių reikia 30 mašinų, tačiau jos tik nuveža žmones į darbą. Tam sugaištama 4 proc. laiko, o 96 proc. laiko mašinos tiesiog stovi užimdamos daugybę vietos.“ Pasak jo, tokios kompanijos kaip „Uber“ dirba kurdamos savaeiges išmaniosiomis technologijomis valdomas mašinas, kurios veiks dalinimosi principu. Žmonėms nebereiks turėti nuosavo automobilio, pakaks paspausti mygtuką ir mašina-robotas jus patogiai nugabens į norimą vietą ir pargabens atgal. Tai kainuos pigiau nei pirkti nuosavą transporto priemonę, todėl, pasak T. Kalanicko, nuosavus automobilius turės tiek pat žmonių, kiek dabar laiko nuosavus arklius.

Milijardai mašinų, milijardai eurų, milijardai žmonių. Kai sukasi tokie dideli skaičiai, tai būtinai patraukia pasaulio išradėjų, verslininkų ir politikų dėmesį. Kaip sako ekonomistas Laszlo Varro, elektrinių automobilių sektoriaus inovacijos 10 metų atsilieka nuo saulės ir vėjo elektrinių technologijų, taigi spartūs pokyčiai jau pakeliui.


Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras