Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  (Ne)pagrįsta globalizacijos baimė

2016 10 19


Profesinės sąjungos ir įmonės Europoje susiduria su nemenka konkurencija, kylančia iš besivystančių ekonomikų, tačiau vadinamasis Europos Sąjungos (ES) darbo eksportas kenkia tiek bloko, tiek pasaulio ūkiui. Tiesa, ES išorės perteklius jau pasiekė stulbinančią sumą – beveik pusę trilijono eurų. Jis yra 20 proc. didesnis negu Kinijos perteklius ir kartu kelia rimtą grėsmę pasaulio ekonomikai. Kitais žodžiais tariant, ribodami savo vidaus paklausą ir taikydami taupymo priemones, mes kenkiame ir sau, ir savo prekybos partneriams.

Nėra pikto priešo iš užsienio, kuris atima darbuotojus ar darbo vietas. Prie ES prekybos pertekliaus daugiausia prisideda Vokietija ir Nyderlandai. Šios šalys gali pasidžiaugti išskirtinai dideliu užimtumu ir tvirta darbo rinka. Tokią situaciją galima vertinti įvairiai. Viena vertus, minėtos valstybės turi naudos dėl savo konkurencingumo, augančio ekonominio aktyvumo, naujų darbo vietų kūrimo ir klestinčio eksporto. Antra vertus, pažymėtina jų priklausomybė nuo užsienio prekybos rezultatų.

Produktyvumas leidžia gauti pelną, didinti darbo užmokestį ir stiprinti ekonomikos augimą. Darbo vietos ir pelnas vienose šalyse lemia jų praradimus kitose. Tai – žingsnis į pralaimėjusių bendrojo vidaus produkto (BVP) susitraukimą bei paklausos nuosmukį. Tokios institucijos kaip Tarptautinis valiutos fondas (TVF), Didysis dvidešimtukas (G20), Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) ragina Vokietiją stiprinti vidaus paklausą per valstybės investicijas ir atlyginimų kėlimą, taip padedant skatinti ir pasaulio ekonomikos augimą.

Taigi, globalizacija ne tik kuria galimybes, bet ir atneša įvairių problemų, kurioms spręsti reikalinga politinė valia pasauliniu lygmeniu. Šiame kontekste galima paminėti pastangas panaikinti „mokesčių rojus“ ar kovoti su klimato kaitos padariniais. Tai, kad milijonai žmonių Azijoje ir Afrikoje išsikapsto iš skurdo, tikrai nėra problema. Tiesiog minėtas perteklius turėtų tapti vidaus paklausos paskata.

Pagal 2016 m. spalio 14 d. „EurActiv“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (377)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (54)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (159)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija (14)

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (18)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras