Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Ar Europos politiniskelias gali vesti į progresą?

2016 10 26


Po mažiau negu trijų savaičių sužinosime, kas bus kitas Jungtinių Valstijų prezidentas. Kokius partnerius jis turės Europoje, priklauso nuo rinkimų rezultatų 2017 metais. Prancūzijos prezidento rinkimai numatomi kitų metų gegužės pradžioje, o rinkimai Vokietijoje vyks spalio pabaigoje. Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES) paveiks Europos ateitį. Pasigirsta vis daugiau užuominų apie „kietojo“ „Brexit“ scenarijų, imigracijos ir prekybos klausimus. Prancūzijos premjeras Manuelis Vallsas neseniai rašė, kad Europos lyderiai susiduria su esminiu klausimu – ar pasiduoti ir palikti Europos projektą lėtai, bet užtikrintai žlugti, ar bandyti pertvarkyti Bendriją.

Minėta transformacija nebūtų lengva. Jai reikėtų naujos institucinės Europos vizijos ir esminių politinių pokyčių. Tai galėtų būti tarsi dvi Europos viename. Euro zonos šalys labiau integruotųsi ir sudarytų „Europą A“, o kita valstybių grupė įgytų daugiau laisvės ir būtų „Europoje B“. Pagrindinis tikslas yra išgelbėti ES ir ekonominėje politikoje suderinti rinkų konkurencingumą bei socialinį solidarumą, suteikiant erdvės įvairovei. Progresą gali stabdyti euroskeptiškos jėgos, kuriomis vis labiau pasitiki bloko rinkėjai, taip sustiprindami jų populiarumą.

Per pastaruosius dešimtmečius pasaulis pasikeitė iš esmės, o Europa nėra išimtis, tad svarbu prisitaikyti prie žemyno poreikių ir politinės dinamikos. Siekiant kurti pozityvios, atviros ir klestinčios Europos ateitį svarbu atsižvelgi ir į žmonių nuotaikas, kurioms nesvetimas nusivylimas, o juo gali lengvai pasinaudoti populistai. Tai kenkia tradicinei politinei struktūrai. Gilios politinės ir ekonominės pertvarkos gali būti sudėtingos, bet jos neįvyksta per vieną naktį. Vis dėlto tai yra vienintelis Europos pasirinkimas. Be jo Bendrija žlugtų, o tai – ekonominio atvirumo ir demokratinių vertybių aklavietė.

Pagal 2016 m. spalio 20 d. portalo www.project-syndicate.org informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (378)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (54)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (159)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija (14)

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (18)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras