Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Euroatlantinės organizacijos
 
  Samara: nauja draugystė ar rimtas konfliktas? (2)

Darius Varanavičius, politologas, žurnalo „Valstybė“ redaktorius
2007 05 18

Po vis augusios įtampos Rusijos ir Europos Sąjungos (ES) lyderių laukia susitikimas Samaroje, kurio perspektyvos dar visai neseniai, atsižvelgiant į Estijos įvykius, atrodė labai miglotos. Kremlius reiškė atvirą priešpriešą visai Sąjungai, palaikančiai Estiją, argumentuodamas, kad tokia parama prieštaraujanti netgi europietiškoms vertybėms. Pogromai Talino centre, matyt, puikiai atitiko rusiškąsias vertybes, nes apie juos Maskvos politikai nekalbėjo.

Tačiau lyderių susitikimas Samaroje, nepaisant Vokietijos užsienio reikalų ministro pastangų slopinti aistras, vis tiek turėtų tapti savotiška politinės įtampos iškrova, kuri, tiesa, gali įgauti tiek teigiamą, tiek ir neigiamą pobūdį.

Akivaizdu, kad tam tikra trintis tarp ES ir Rusijos klostėsi jau ne vienerius metus. Pavienių politinių ir ekonominių susidūrimų sąrašas būtų ganėtinai ilgas ir apimtų daugelį sričių, pradedant dujomis bei nafta ir baigiant visų šviežiai prisimenamu bronziniu paminklu Taline. Todėl logiška būtų manyti, kad Samaroje turėtų būti sudėlioti tam tikri akcentai, nes tolesnė dvišalių ES ir Rusijos santykių plėtra, bendru sutarimu nenustačius naujų strateginių gairių, gali įgauti ir agresyvesnes formas.

Tiesa, kategoriškų pozicijų laikosi ne vien Rusija. Derybas dėl  naujos ES ir Rusijos bendradarbiavimo sutarties vetuoja Lenkija, kuriai vis nesiseka spręsti ekonominių nesutarimų su Maskva. Lietuva, beje, taip pat pareiškė palaikysianti lenkų poziciją. Todėl Samaroje gali išryškėti priešprieša ne tik tarp Rusijos ir ES, bet ir nesutarimai tarp pačių Sąjungos valstybių, nes vis akivaizdžiau, kad Vakarų valstybės ne itin suvokia Vidurio ir Rytų Europos šalių opumą Rusijos atžvilgiu. Tokias perspektyvas, kurios Rusijai suteiktų tam tikrą iniciatyvą  ginant savo pozicijas, gali sustiprinti ir kai kurių didžiųjų ES valstybių lyderių kaita, vykstanti kaip tik šiuo metu.

Žinoma, ir Rusijos laukia prezidento rinkimai, tačiau ten scenarijus yra gana aiškus ir radikalių posūkių šios valstybės orientacijoje kažin ar galima laukti, juo labiau prognozuoti grįžimą prie demokratijos, kurios perspektyvas žurnalistas Jevgenijus Kiseliovas nusakė taip: „po dvidešimties metų Vladimiro Putino laikus mes gal prisiminsime su nostalgija.“

Kitas aspektas, kurį verta paminėti kalbant apie galimus dvišalių ES ir Rusijos santykių sprendinius, yra Estijos prezidento Tomo Hendriko Ilveso žodžiai, kad „ES energetinė politika yra neadekvati ir naivi.“ Tiesa, čia T. H. Ilvesas nepasakė nieko naujo, tik pakartojo seną tiesą, kad ES vis dar neranda vieningos pozicijos dėl rusiškų energetinių išteklių importo. Todėl vienašalės atsijungimo nuo Rusijos energetinės sistemos iniciatyvos, apie kurias prakalbo Estijos vadovas, gali pasitarnauti priešingai, t. y. ne konsoliduoti ES šalis, o suteikti papildomą pretekstą Rusijos nepasitenkinimui, kuris gali būti realizuojamas ir „skaldyk ir valdyk“ principu.

Įdomu ir tai, kad aušinti kaistančią atmosferą prieš Samaros susitikimą į Rusiją atvyko ne kas kitas, o Vokietijos užsienio reikalų ministras. Žinoma, oficialiai tai lengva pagrįsti Vokietijos pirmininkavimo ES faktu, tačiau nereikia pamiršti, kad dvišaliai energetiniai šios valstybės santykiai su Rusija yra viena kebliausių grandžių siekiant formuoti vieningą ES energetinę politiką.

Vis dėlto, atsižvelgiant į tokių ir panašių susitikimų specifiką, galima spėti, kad ypatingų emocijų bus siekiama išvengti, o priimti sprendimai ar gairės bus daugiau bendro pobūdžio, nereiškiantys jokių radikalių pokyčių. Todėl dvišaliai ES ir Rusijos santykiai ir toliau gali plėtotis pagal dabartinį scenarijų, kurio tikrai nepavadinsi efektyviu, nes ne tik užsukinėjami kranai, neva genda dujotiekiai ir geležinkeliai, kuriais gabenama nafta, bet ir maisto produktai yra neįsileidžiami į rinką.

Tačiau, be tokių nesutarimų, dar yra ir didesnio masto geopolitinė priešprieša, kuri, pavyzdžiui, buvo labai gerai matyti Ukrainoje, kai jos proeuropinė orientacija buvo greitai pakreipta dujų kainų šuoliu. Galima prisiminti ir staiga atsiradusias Baltarusijos prezidento simpatijas Europai, kurios dėl viešai neskelbtų priežasčių taip pat staiga ir baigėsi. Be to, tai, jog Rusijoje ir vėl be skrupulų esakaluojamas argumentas, kad Pabaltijis yra „iskonno russkije zemli“ (grynai rusiškos žemės), taip pat rodo, kad Rusijos regioninės politikos varikliai yra ne vien padrikos emocijos (Estijos atvejis), dujų tiekimas (Ukraina, Austrija, Vengrija, Baltarusija), naftos tiekimas (Lietuva ir Estija) ar maisto prekių embargas (Lenkija). Visa tai greičiau yra taktinės priemonės realizuoti strateginiams tikslams, kurie kažin ar dera su deklaruojama gera kaimynyste. Klausimas tik, ar Samaroje ši priešprieša įgaus realias politines formas, ar teks laukti naujų susidūrimų.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 2)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (33)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras