Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Klimato kaita po Paryžiaus susitarimo

2016 11 09


Paryžiaus klimato susitarimui įsigaliojus, ateina metas atkreipti dėmesį į tai, kaip rutuliojasi klimato kaitos politika. Minėtas susitarimas reiškia atotrūkį nuo praeities. Jo sėkmė priklausys nuo to, kaip ambicingas mechanizmas veiks praktikoje bei bus siekiama taršos mažinimo tikslų. Pasaulinė klimato politika nėra vien krūva taisyklių, o jos svarba ekonomikai darosi vis didesnė ir neapsiribojanti debatais prie derybų stalo. Daugelį dalykų reikia aptarti ir nacionaliniu lygmeniu, o čia aktualūs ekonominiai pokyčiai.

Klimato politika anksčiau buvo tarsi Sizifo darbas, kai manyta, kad taršos mažinimas kenkia ekonomikos plėtrai. Sizifui reikėjo ridenti akmenį į statų politinį ir ekonominį kalną, remiantis prieštaringais moksliniais įrodymais. Vis dėlto klimato kaitos ir ūkio plėtros ryšio suvokimas ėmė keistis. Šiame kontekste svarbi švarių technologijų reikšmė, leidžianti mažinti sąnaudas labiau, negu buvo galima tikėtis, ir pritraukianti investicijas. Švarios technologijos padeda mažinti oro taršą ir didinti energetinį saugumą. Miestai investuoja į švarią energiją, auga susidomėjimas elektromobiliais ir jų naudojimas. Be to, investuotojai domisi aplinkai nekenksmingais infrastruktūros projektais, nes jie kuria tvarią ateitį, o pasaulio politikai vis labiau supranta klimato kaitos grėsmę žmonėms daugelyje šalių.

Klimato politika ir toliau reikalauja esminių reformų, kurios prasideda keičiantis suvokimui. Ji neturėtų būti laikoma naikinančia darbo vietas, kad pavyktų išvengti nepasitenkinimo, o tam aktualūs nauji verslo modeliai. Svarbių reformų šaukiasi elektros ir dujų rinka, infrastruktūros reguliavimas bei viešųjų finansų valdymas. Nederėtų pamiršti ir pramonės poreikių. Apskritai Jungtinių Valstijų ir Kinijos bandymas bendradarbiauti klimato srityje gali padėti įveikti ir kitus nesutarimus, o tai taptų jų geopolitiniu laimėjimu. Paryžiaus klimato susitarimas yra didelė sėkmė, tačiau tik kitas dešimtmetis parodys jo gyvybingumą.

Pagal 2016 m. lapkričio 4 d. „EurActiv“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras