Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Energetinė politika – esminis Venesuelos akcentas

Gediminas Dubonikas
2007 05 20

Vakarų žiniasklaida vis daugiau dėmesio skiria Venesueloje vykstantiems socialiniams ekonominiams ir politiniams pokyčiams. Šios šalies prezidentas H. Chavesas, reikšdamas atvirą neapykantą JAV, atvirai kalba apie Venesuelos virsmą socialistine valstybe. Susidomėjimą Venesuela ir šios šalies pozicijų stiprėjimą pasaulyje ypač skatina jos naftos klodai - energetinės politikos veiksnys, tampantis esminiu šios šalies vidaus ir užsienio politikos įgyvendinimo įrankiu.

Charizmatiškasis prezidentas H. Chavesas

Centrinės ir Pietų Amerikos valstybes sieja išties daug bendrų bruožų. Tai ir panaši istorinė praeitis, ir socialinės ekonominės problemos, kurių regionas neįveikia iki šiol, ir spalvingi lyderiai, kuriuos vieni garbina, o kiti laiko didžiausiais priešais. Venesuelą jau antrąją kadenciją valdo taip pat įvairiai vertinamas vadovas, kairiųjų pažiūrų Hugo Chavesas. Aktyviausi jo rėmėjai – vargingai gyvenantys žmonės, kurie džiaugiasi prezidento vykdoma socialistine politika. O kritikai kaltina jį valdžios telkimu savo rankose ir Venesuelos išteklių švaistymu. Iš naftos eksporto uždirbtus dolerius žarstantis H. Chavesas yra pelnęs populiarumą tarp milijonų vargingų Venesuelos gyventojų. Vakarų žiniasklaida pažymi, kad prezidentas susikūrė lyderio revoliucionieriaus, nebijančio mesti iššūkį JAV administracijai ir G. Bushui, įvaizdį. Vis dėlto keletas H. Chaveso sprendimų, atrodo, prasilenkia su demokratija – tai opozicinės žiniasklaidos suvaržymai,  trukdymas laisvai reikštis prezidento kritikams, valdžios koncentracija. Vienareikšmiškai vertinti šį politinį lyderį sunku, nes jo veiksmuose galima įžvelgti tiek nuoširdų siekį padėti milijonams vargingiausių Venesuelos gyventojų, tiek norą didinti asmeninę valdžią panaudojant nedemokratines priemones bei prisidengiant populistiniais šūkiais.

Naujojo XXI a. socializmo kūrimas

H. Chavesas, kandidatuodamas antrajai kadencijai, pabrėžė, kad per vyksiančius rinkimus gyventojai galės pasirinkti arba jo taikią revoliuciją, kuri ,,įtvirtins šalyje XXI amžiaus socializmą“, arba ,,Amerikos imperijos ir jos pakalikų valdomą vyriausybę.“ Laimėjęs rinkimus, H. Chavesas sparčiai vykdo nacionalizaciją, išpirkdamas kompanijų turtą ir taip išvengdamas ilgų teisinių mūšių ir įmonių perėmimų, galinčių sukelti tarptautinį nepasitenkinimą. Kompanijos neturėjo galimybės išlaikyti investicijas, tačiau Vakarų žiniasklaidos analitikai pažymi, kad perėmimo sandorių sąlygos yra pakankamai teisingos, turint omenyje suprastėjusį šalies investicinį sektorių. Taip pat Venesuelos prezidentas pagrasino nacionalizuoti prekybos centrus, kurie maisto produktus parduoda brangiau, nei nustatyta valdžios. Administracijos teigimu, kai kurie prekybos centrai dirbtinai didina pagrindinių maisto produktų kainas ir taip manipuliuoja situacija rinkoje. O prezidento kritikai teigia, kad valdžios nustatyti koeficientai verčia prekybos centrus pardavinėti prekes pigiau nei savikaina ir patirti nuostolių. Vis dėlto H. Chavesas šalies įmonių nacionalizaciją vykdo daug sparčiau, nei tikėtasi, ir jau sudarė tris perėmimo sandorius, kurie iš šalies išstums JAV finansines kompanijas. Prezidentas vykdo ir socialines reformas, kurioms pritaria Venesuelos gyventojai ir kurios plačiai reklamuojamos tiek šalies viduje, tiek ir visame regione. Prie H. Chaveso populiarumo, be abejonės, prisideda ir pinigai, gaunami už parduodamą naftą. Šiomis lėšomis finansuojamos sveikatos apsaugos ir švietimo programos, statomi namai lūšnynų rajonuose ir kaimo vietovėse, kuriose klesti skurdas ir nedarbas. Vienareikšmiškai įvertinti, kokio pobūdžio socializmas kuriamas Venesueloje, sudėtinga. Telieka pasikliauti H. Chaveso pažadais: žiniasklaidai jis pabrėžia religinės ir kultūrinės laisvės nevaržymą, siekį sukurti socialiai orientuotą visuomenę nelinkstant prie buvusio komunizmo principų.

Nafta – užsienio ir vidaus politikos svertas

Be abejo, H. Chavesas žino, kad visa jo stiprybė – didžiulės naftos atsargos ir šios žaliavos poreikis pasaulinėje rinkoje. Venesuela yra ketvirta naftos tiekėja Amerikai ir viena didžiausių šios energetinės žaliavos atsargų valdytojų pasaulyje. Kai kurie apžvalgininkai vadina Chavesą naujuoju Castro, bet Castro, valdančiu milijardus iš Venesuelos naftos gaunamų dolerių. Su trylika Karibų regiono šalių Venesuela pasirašė ,,Petro Caribes” susitarimą dėl bendradarbiavimo energijos išteklių tiekimo srityje. Faktiškai ir toliau Venesuela šioms šalims pardavinėja naftą palankiomis sąlygomis. Sutartis galios 25-erius metus, todėl pelnas gali siekti milijardus dolerių. Iki šiol beveik trečdalis Venesueloje išgaunamos naftos buvo tiekiama JAV, tačiau pastaruoju metu valstybinė Venesuelos naftos kompanija daugiau tanklaivių su nafta siunčia į Kiniją ir Indiją, nors iki šių šalių daug toliau nei iki JAV. Naftos eksporto lėšomis finansuojami vidaus politikos projektai, naftos korta be galo svarbi ir tarptautiniuose santykiuose. Todėl energijos šaltinius galime tvirtai vadinti pagrindiniu Venesuelos svertu, lemiančiu vidaus ir užsienio politikos tendencijas.

Antiamerikietiškos kritikos ruporas

Venesuelos prezidentas H. Chavesas yra vienas populiariausių žmonių Pietų Amerikos regione. Pasaulio spaudoje jis taip pat laikomas vienu aršiausių Amerikos kritikų. H. Chavesas neslepia savo priešiškumo Amerikai, nuolat smerkdamas tai, ką jis vadina Amerikos imperialistinėmis ambicijomis ir siekiais. Tačiau jis nesitenkina vien nuožmia retorika ir šūkiais. Venesuela vykdo aktyvią užsienio politiką, paremtą naftos doktrina, kurios siekis yra suburti antiamerikietišką koaliciją Pietų Amerikoje. Vien parama Kubai siekia beveik du milijardus dolerių, o tai tik dalis jo diplomatinio puolimo, paremto energetinės politikos galia. Maištingo ir nenuspėjamo  H. Chaveso konfrontacija su Amerika žinoma visam pasauliui. Venesuelos prezidentas ne tik puoselėja viltis sukurti alternatyvą JAV remiamam Šiaurės ir Pietų Amerikos laisvosios prekybos susitarimui. Venesuela drauge su Bolivija ir Kuba siūlo vadinamąją Šiaurės ir Pietų Amerikos alternatyvą. H. Chavesas, laikraščio ,,The Guardian“ teigimu, įkūnija antiamerikietiškų nuotaikų stiprėjimą kai kuriose Lotynų Amerikos šalyse. Vis dėto tarptautiniai santykiai negrindžiami vien ambicijomis. Nors ir kaip negatyviai Venesuela nusiteikusi Jungtinių Amerikos Valstijų atžvilgiu, ji ir toliau šiai valstybei kasdien parduoda milijonus tonų naftos. Adekvačiai elgiasi ir JAV – naudojasi palyginti nebrangios ir patogiai transportuojamos venesuelietiškos naftos nauda ūkiui. Taigi energetika ir politika XXI a. tapo praktiškai neatsiejamos sąvokos.

Tarptautinės tendencijos. Sąjungininkai, bendraminčiai, oponentai

Socialinio teisingumo vizija seniai jaudina Pietų Amerikos gyventojus. Šiuo metu kairieji prezidentai valdo tris ketvirtadalius Lotynų Amerikos valstybių. Urugvajus išsirinko pirmąjį kairiųjų pažiūrų prezidentą, Nikaragvoje prezidentu inauguruotas Danielis Ortega, kadaise buvęs kairysis revoliucionierius, beveik du dešimtmečius kovojęs dėl grįžimo į valdžią.  Prie kairiųjų jėgų renesanso, ko gero, prisideda ir H. Chaveso populiarumas regione, jo skelbiamos socialistinės idėjos, kurios ypač populiarios tarp milijonų žemiau skurdo ribos gyvenančių vargšų. Tačiau ne mažiau nei skelbiamos idėjos Venesuelos populiarumą didina jos turimos naftos atsargos ir šimtai milijonų iš naftos eksporto gaunamų dolerių, kurie naudojami ir kaimyninėms valstybėms remti. Venesuelos prezidentas H. Chavesas rėmėjų ieško ne tik jam simpatizuojančioje Pietų Amerikoje, bet ir kitose pasaulio valstybėse, kaip antai Baltarusijoje, Irane, Rusijoje ar Vietname. Venesuelos lyderis tikisi gauti tarptautinės bendruomenės paramą, jo šaliai pareiškus siekį tapti nenuolatine Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nare. Geri Venesuelos ir Irano santykiai taip pat paremti bendrais energetiniais interesais bei antiamerikietiškomis nuotaikomis.

Nors Venesuelai simpatizuojančių šalių būrys gana nemažas, energetinės politikos svertas nėra visagalis. Vakarai (ką jau kalbėti apie JAV) gana įtariai žiūri į kai kuriuos H. Chaveso politikos aspektus. Brazilija atmetė Venesuelos siūlymą bendradarbiauti su Iranu branduolinės energijos srityje. Bolivija ir Peru nesusidomėjo H. Chavezas planu sukurti regioninę organizaciją energetiniam bendradarbiavimui. Taip pat ir Rusijos ar Baltarusijos parama vargu ar regimai pagelbės Venesuelai siekiant patenkinti savo ambicijas Jungtinėse Tautose.

Turime suvokti, kad dabartinis pasaulis gyvena vis aštrėjančio energijos išteklių ribotumo sąlygomis. Naftos ir dujų atsargų užteks tik keliasdešimčiai metų. O kylant naujiems ekonominiams gigantams, tokiems kaip Kinija ar Indija, tradicinių energijos išteklių paklausa dar padidės, globalinė konkurencija dėl šių rezervų aštrės. Taigi turtingos šių išteklių šalys turės savo rankose ypač reikšmingus galios svertus; turėdamos didžiulius energetinius išteklius, jos bus globalinės politikos svarbios dalyvės, su kuriomis teks skaitytis net ir tada, kai šių šalių veiksmai kels tarptautinį susirūpinimą. Energetika vis aiškiau tampa tarpvalstybinių santykių ir politikos dalimi.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (37)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (104)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras