Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Susišaudymas didina baimę dėl Rusijos ryšių su Vengrijos kraštutiniais dešiniaisiais

Financial Times
2016 12 09

Atsirado įrodymų apie Maskvos pastangas skatinti ekstremistus

Kai vieną spalio pabaigos rytą, ieškodamas nelegaliai laikomų ginklų, uniformuotas policijos karininkas atvyko prie Ištvano Gyorkos (Istvan Gyorkos) namo, šeimininkas, nuo paranojos kenčiantis 76-erių metų neonacis, jame užsibarikadavo.

Vėliau sekė mirtinas šūvis ir policijos karininkas parkrito. Ponas Gyorkos buvo nugabentas į areštinę ir ten neišvengiamai sulauks kaltinimų. Nors ne kartą buvo areštuotas ir įtariamas nusikaltimais panaudojant ginklą bei neapykantos skleidimu, ūsuotasis Vengrijos neonacių Nacionalinio fronto judėjimo (NFJ) įkūrėjas mėgo rodytis apsirengęs karine uniforma. Dėl savo fašistinių pažiūrų jis buvo žinomas valstybės mastu, o jo gimtajame Bony mieste, pelkėtose kalvose priešais jo namus, NFJ nuolat rengdavo paramilitarines treniruotes, kurių stebėti kviesdavo miesto gyventojus.

Apie gausias kraštutinių dešiniųjų kareivų sąsajas su Rusijos slaptosiomis tarnybomis buvo žinoma daug mažiau. Budapešto analitinių tyrimų firmos „Politinis kapitalas“ direktorius Peteris Kreko aiškina: „Mes nemanome, kad ši ataka buvo sąmokslas, diriguojamas Rusijos vyriausybės, bet yra labai rimtų įtarimų, kad p. Gyorkos buvo remiamas Maskvos.“

Po spalį vykusio susišaudymo praeitą savaitę policija atliko reidus į devynias sodybas ir aptiko ginklų, daug sudėtingesnių, nei tikėtasi, saugyklas, jos irgi buvo didesnės, nei tikėtasi. Tačiau jų kilmė nežinoma.

Nors gandai apie Rusijos pagalbą Europos kraštutiniams dešiniesiems sklinda seniai, pastarieji įvykiai Vengrijoje pateikė naujų, daug aiškesnių liudijimų apie ilgalaikes Maskvos pastangas skatinti kraštutinius dešiniuosius ekstremistus.

Svarbiausia, kad Vengrijos nacionalinio saugumo komitetas patvirtino, jog NFJ nariai nuo šiol atvirai treniruojasi su Rusijos diplomatais bei žmonėmis, vilkinčiais Rusijos karinės žvalgybos uniformomis.

NFJ lyderių susirašinėjimo elektroniniu paštu medžiaga, prie kurios pavyko prieiti Vengrijos žiniasklaidai, atskleidžia pastangas nuslėpti iš Maskvos gaunamą finansavimą. Ponas Gyorkos Rusijos interneto domene įsteigė tinklalapį hidfo.ru, kuris faktiškai yra prorusiškos dezinformacijos apie karą Ukrainoje ruporas.

Asmuo, nusimanantis apie Rusijos ir kraštutinių dešiniųjų ryšius, sakė, kad NFJ – 1989 m. įkurta viena iš maždaug tuzino ekstremistinių Vengrijos kraštutinių dešiniųjų grupių – užmezgė ryšius su Rusijos žvalgyba dėl antivakarietiškos, antiglobalistinės Maskvos ideologijos ir abejotinų finansinės paramos perspektyvų.

Žurnalistas Andrašas Dežo (Andras Dezso), tyrinėjantis Vengrijos kraštutinių dešiniųjų judėjimus, sakė, kad Rusijos suinteresuotumas skatinti tokių grupių kaip NFJ veiklą sutampa su platesniais jos tikslais siekti ilgalaikio ekstremistų palankumo. Jis teigia, kad „kalbama ne apie klasikinį šnipinėjimą, o greičiau apie manipuliacijas spauda, viešąja nuomone ar politine sistema“, argumentuodamas tai galimybe tokias grupes kaip NFJ panaudoti politikai destabilizuoti. „Siekdami kurti alternatyvią realybę rusai naudoja visiškai skirtingus ginklus. Jie nori dezorientuoti žmones, kad jie jaustųsi nesaugūs.“

Analitikai klausia, kodėl Vengrijos vyriausybė NATO šalies teritorijoje keletą metų leido Rusijos agentams ir Vengrijos kariškiams atvirai bendradarbiauti, visai nesikišdama į tai. Budapeštas kone vienintelis tarp kaimyninių šalių per pastaruosius šešerius metus neišvarė nė vieno Rusijos atstovo, įtariamo šnipinėjimu.

Buvęs ministras pirmininkas Ferensas Giurčianis (Ferenc Gyurcsany) teigia, kad šimtai Rusijos šnipų nevaržomai veikia Vengrijoje, paversdami Budapeštą Mažąja Maskva.

„Ar mums reikia paprasčiausiai tikėti, kad Vengrijoje nėra veikiančių Rusijos šnipų? – klausė p. Kreko. – Tai tiesiog neįmanoma.“

Vengrijos saugumo tarnybose plinta nusivylimas. Du žmonės, susipažinę su vidinėmis įtampomis šalyje, sakė, kad apie Rusijos paramą pusiau karinėms grupuotėms yra žinoma jau keletą metų, bet artimi vyriausybės ryšiai su Maskva ir ekonomiškai nepalankių sprendimų iš Rusijos pusės baimė trukdė imtis atsakomųjų priemonių. Minėti ryšiai – tai stipri Vengrijos priklausomybė nuo Rusijos dujų ir žadamas 10-ties milijardų eurų finansavimas Pakšo (Paks) atominėje jėgainėje įrengti du Rusijos gamybos branduolinius reaktorius (tai didžiausia numatoma pastarųjų metų investicija Vengrijoje). Premjeras Viktoras Orbanas, palaikantis draugiškus santykius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, žodžiais priešinasi ES sankcijų įvedimui Rusijai ir sako, kad bendradarbiavimas su Rusija Vengrijos nacionaliniams interesams yra tiesiog būtinybė.

Opozicijai priklausantis parlamentaras ir Vengrijos nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas Žoltas Molnaras (Zsolt Molnar) sakė, kad anksčiau minėtas nužudymas Vengrijos žvalgybos tarnyboms, kurios nepakankamai įvertino NFJ keliamą mirtiną pavojų, buvo „pažadinantis skambutis“. Bet Ž. Molnaras švelniau vertino tarptautinę to nužudymo reikšmę. Jis sakė, kad „nužudymas nebuvo ideologiškai motyvuotas. Nėra būtina jo vertinti diplomatiniu lygmeniu“.

Vengrijos vyriausybė su tuo sutinka, bent jau šiuo metu. Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Šijarto (Peter Szijjarto) sakė, kad prieš išreikšdamas diplomatinį nepasitenkinimą jis palauks oficialių teisinės valdžios pranešimų. Ponas P. Šijarto teigia: „Kai norite išreikšti susirūpinimą rusams, jūs turite vadovautis patikimais įrodymais ir rimtais samprotavimais. Priešingu atveju jūsų pozicijos nebus stiprios.“

Reuters/Pixtream nuotr.


Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (29)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (82)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras