Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Populizmo geopolitika

2016 12 14


Svarbiausias klausimas Azijos šalims (ir ne tik) šiuo metu yra tai, ko pasimokyti iš Donaldo Trumpo pergalės Jungtinių Valstijų prezidento rinkimuose. Viena iš pamokų taip pat tapo Didžiosios Britanijos „Brexit“ referendumas, kuriame šalies rinkėjai nusprendė palikti Europos Sąjungą (ES). Šios tendencijos atspindi geopolitinius pokyčius, nors daugiau diskutuojama apie ekonomikos ir globalizacijos pralaimėjimus, pajamų nelygybę bei pavargusių žmonių protestą. Nelygybė dažnai įvardijama kaip esminė problema daugelyje valstybių, tačiau tik formaliai prisimenama, kad svarbu atsigręžti į vargingiausius visuomenės narius. Antra vertus, užkirsti kelią populistams iškilti nėra paprasta.

Nepasitenkinimas įvykiais pasaulyje yra giliai įleidęs šaknis, eiliniai žmonės nori turėti bent tam tikrą galią nulemti pokyčius. D. Britanijoje „pasitraukimo“ stovykla pabrėžė, kad neva sudėtingos Bendrijos taisyklės ir per dideli narystės mokesčiai stabdo britų ekonomikos augimą. Tai nėra tiesiogiai susiję su kova siekiant pažaboti ekonominę nelygybę. D. Trumpo ir „Brexit“ rėmėjus labiau vienija ne pyktis dėl negautos globalizacijos naudos, bet jausmas, kad nebegali kontroliuoti savo likimo. Tiesa, didėjanti pajamų nelygybė gali sustiprinti šiuos pojūčius.

Paradoksalu, bet „Brexit“ ir D. Trumpo rėmėjai kaip tik gali jausti globalizacijos padarinius dėl to, kad iš esmės nelygybė mažėja. Globalizacija padėjo šimtams milijonų žmonių besivystančiose ekonomikose išbristi iš skurdo, tačiau didėja atotrūkis tarp to, ką Vakarų šalys gali suteikti, ir to, ko reikalauja besivystančios valstybės. Pasaulinės tvarkos kontrolę praranda ne tik paprasti piliečiai, bet ir politinis elitas. D. Trumpas ir „Brexit“ sudarė viziją galimybės, kad sparčiai besikeičiančią tvarką pasaulyje galima suvaldyti. Vis dėlto gali įsivyrauti ir visuotinis nestabilumas. Pažabota nelygybė gelbsti skurstančius, bet besivystančiose šalyse ji nesumažins pastarųjų nerimo.

Pagal 2016 m. gruodžio 9 d. portalo www.project-syndicate.org informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras