Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Ukrainos frontuose
 
  2016 m. lapkričio 21 d.–gruodžio 4 d. Ukrainos aktualijų apžvalga (24)

Algirdas Karijotas
2016 12 19

Šių dviejų savaičių užsienio politikos akcentai – aukštų pareigūnų vizitai: prezidento – į Lenkiją, premjero – į Vengriją, gynybos ministro – į Pakistaną, Generalinio štabo viršininko – į Baltijos valstybes. O pačioje Ukrainoje lankėsi Izraelio Kneseto pirmininkas.

Liūdnoka, bet panašu, kad Ukrainos bevizio režimo su Europos Sąjunga klausimas sprendžiamas ne taip greitai, kaip Ukraina to norėtų. Apklausų rezultatai ir šį kartą rodo, kad vidaus politikoje reitingų lyderio pozicijų neužleidžia Julija Tymošenko ir jos partija „Batkivščina“.

Okupuotame Kryme vėl vyko „diversantų ir šnipų“ sulaikymai, vis dėlto iš įkalinimo Rusijoje buvo paleistas Aukščiausiosios Rados deputato Mustafos Džemiliovo sūnus Chaiseras. Rusija buvo rimtai susierzinusi ir grasino atsaku į Ukrainos rengtus raketų šaudymus šalies pietuose, netoli Krymo. Minske rutininį susitikimą surengė konflikto Donbase taikaus sureguliavimo trišalė kontaktinė grupė, vėliau tenai rinkosi ir Normandijos ketverto užsienio reikalų ministrai.

Užsienio politika

Lapkričio 23 d. Ukrainoje su vizitu lankėsi Izraelio Kneseto pirmininkas Yulis Edelsteinas. Jį priėmė prezidentas Petro Porošenka, premjeras Volodimyras Groismanas, Aukščiausiosios Rados pirmininkas Andrijus Parubijus.

Gruodžio 1–2 d. Ukrainos prezidentas Lenkijos prezidento kvietimu vyko į Lenkiją, kur susitiko su prezidentu Andrzejumi Duda, Seimo ir Senato maršalkomis Mareku Kuchcinskiu ir Stanislavu Karczewskiu, taip pat premjere Beata Szydlo. Per vizitą, kuris buvo dedikuotas Ukrainos nepriklausomybės pripažinimo 25-mečiui, šalys pasirašė susitarimą dėl bendradarbiavimo gynybos srityje.

Ukrainos premjeras V. Groismanas lapkričio 24 d. pradėjo vizitą Vengrijoje, kur susitiko su Vengrijos prezidentu, premjeru, parlamento pirmininku. Ukrainos premjeras dalyvavo verslo forume ir susitiko su ukrainiečių diasporos atstovais.

Lapkričio 24 d. vykusiame 18-ame Ukrainos ir Europos Sąjungos forume, kuriame dalyvavo prezidentas P. Porošenka, kalbėta politinių ir ekonominių reformų, sietinų su Ukrainos ir ES asociacijos sutartimi, klausimais. Pagrindinis šio meto Ukrainos siekis – gauti bevizį režimą Ukrainos piliečiams. Kai kur žiniasklaidoje teigiama, kad siekiui buvo pritarta, tačiau iki galutinio sprendimo įgyvendinimo dar neprieita, nors tikinama, kad Ukraina sąlygas įvykdžiusi ir bevizis režimas su Europos Sąjungos šalimis tik laiko klausimas. Galutinį sprendimą priimti trukdo Prancūzijos, Belgijos, Italijos, Vokietijos ir kitų šalių pozicija.

Dėl kito Ukrainai politiškai labai svarbaus klausimo – sankcijų Rusijai ES vadovybė patikino, kad jos bus pratęstos.

Vidaus politika

Ukrainos socialinių tyrimų centro „Sofija“ atliktos apklausos duomenimis, 35,1 proc. apklaustųjų mano esant tikslinga rengti pirmalaikius rinkimus į Aukščiausiąją Radą, nes tik tai gali pakeisti situaciją. Jeigu rinkimai į Radą vyktų artimiausią sekmadienį, 41,2 proc. apklaustųjų būtinai juose dalyvautų, 31,3 proc. – greičiausiai dalyvautų, 17,9 proc. – nebalsuotų, 6,8 proc. buvo neapsisprendę. Pasitikėjimo politinėmis partijomis reitingas atrodo taip: „Batkivščina“ – 9,7 proc., Opozicijos blokas – 8,5 proc., P. Porošenkos blokas „Solidarumas“ – 8 proc., „Samopomič“ – 6,4 proc., Radikalioji partija – 5,9 procento. Prezidento P. Porošenkos darbu nepatenkinti 47,6 proc. apklaustųjų, 26,9 proc. – greičiau nepatekinti nei patenkinti, 17,1 proc. – greičiau patenkinti nei ne, 2,4 proc. – patenkinti, o 6 proc. negalėjo atsakyti.

O Ukrainos sociologinės grupės „Reiting“ apklausos duomenimis, jei vyktų rinkimai į Aukščiausiąją Radą, partijos rikiuotųsi taip: „Batkivščina“ – 17,4 proc., P. Porošenkos blokas „Solidarumas“ – 12,6 proc., Opozicijos blokas – 11,1 proc., Radikalioji O. Liaško partija – 8,4 proc., „Samopomič“ – 7,4 proc., „Už gyvenimą“ – 6,2 proc., „Svoboda“ – 6,1 proc., „Pilietinė pozicija“ – 5,6 proc., M. Saakašvilio partija – 3,1 proc., D. Jarošo ir „Ukrop“ partijos surinktų po 3 procentus. Jei vyktų prezidento rinkimai, rinkėjų simpatijos būtų tokios: Julija Tymošenko – 17,7 proc., P. Porošenka – 14,3 proc., Jurijus Boiko – 10,2 proc., Olegas Liaško – 9,9 proc., Anatolijus Gricenka – 8,2 proc., Vadimas Rabinovičius – 7,5 proc., Andrejus Sadovojus – 7,3 proc., Olegas Tiagnibokas – 4,5 proc., Dmitrijus Jarošas – 2,4 procento. Galimai į antrą prezidento rinkimų turą patenkantys J. Tymošenko ir P. Porošenka atitinkamai surinktų 27 proc. ir 16 proc. balsų, o 45 proc. rinkėjų nebalsuotų. Už pirmalaikius rinkimus į Aukščiausiąją Radą pasisako 45 proc. Ukrainos piliečių, o 42 proc. būtų prieš.

Populiarioje Ukrainoje televizijos pokalbių laidoje „Šuster live“ Aukščiausiosios Rados deputatė Nadija Savčenko, šiuo metu priklausanti partijai „Batkivščina“, pareiškė pradedanti savarankišką politinę karjerą: nesijungs prie kitų partijų, bus nepriklausoma politikė, steigs savo fondą. Anksčiau ji kalbėjo kursianti judėjimą, panašų į visuomeninę organizaciją, tačiau ji neketina palikti „Batkivščinos“ frakcijos Aukščiausiojoje Radoje.

Šalies saugumo aktualijos

Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FST) informavo, kad lapkričio 22 d. Sevastopolyje sulaikė buvusį Juodosios jūros laivyno štabo karininką Leonidą Parchomenką, kuris pagal Ukrainos gynybos ministerijos karinės žvalgybos pavedimą rinko slaptas žinias apie laivyno veiklą.

Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputato M. Džemiliovo sūnus Ch. Džemiliovas lapkričio 25 d. paleistas iš Astrachanės kolonijos, kurioje atliko bausmę. Ch. Džemiliovas buvo nuteistas 5 metams laisvės atėmimo už nužudymą dėl neatsargumo, ginklo vagystę ir jo laikymą. Praėjusių metų rugsėjį įkalinimo terminas buvo sumažintas iki pusantrų metų.

Lapkričio 24 d. Kryme, FST teigimu, už ekstremistinės literatūros laikymą ir platinimą buvo sulaikytas Chan Džami mečetės imamas Elmaras Abdulganijevas.

Ukrainos karinių oro pajėgų vadovybė iš anksto tarptautinius reikalavimus atitinkančiu NOTAM formatu informavo šalis, vykdančias skrydžius ar kitokias aviacijos paslaugas Ukrainos pietų regione, apie gruodžio 1–2 d. planuojamas pratybas, kuriose bus treniruojamasi šaudyti raketomis. Informuota, kad šaudymai vyks išskirtinai Ukrainos teritorinėje erdvėje. Dėl tokio Ukrainos pranešimo į Rusijos gynybos ministeriją buvo iškviestas Ukrainos gynybos atašė, jam dėl Ukrainos ketinimų vykdyti raketų šaudymus šalia Krymo įteikta nota. Notoje grasinama, kad užtikrindama savo (t. y. Krymo) teritorijos saugumą Rusija pasilieka teisę imtis atitinkamo atsako įskaitant ir Ukrainos raketų paleidimo aikštelių sunaikinimą. Atsakydamas į Rusijos susirūpinimą, Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Aleksandras Turčinovas pareiškė, kad Ukraina neketina rengti šaudymų prie Kerčės sąsiaurio, ir priminė, kad palei jį eina tarptautinės bendruomenės pripažinta Ukrainos ir Rusijos valstybių siena. Mokymai prasidėjo ir baigėsi pagal numatytą planą ir be jokių konfliktų.

JAV Kongreso Atstovų Rūmai priėmė įstatymo dėl šalies gynybos finansavimo 2017 m. projektą, kuriame 2017 metams numatomas ir 350 mln. JAV dolerių karinės paramos Ukrainai skyrimas. Įstatyme taip pat paminėta, kad skirti lėšas bet kokiam dvišaliam bendradarbiavimui su Rusijos Federacija yra draudžiama. Senate šis klausimas turėtų būti svarstomas kitą savaitę.

Tarptautinis konversijos centras (BICC) pristatė naujus pasaulinius šalių militarizavimo indeksus. Šiais metais Ukraina iš 23-ios vietos pakilo į 15-ą (1-oje – Izraelis, Rusija – 5-a, Baltarusija – 12-a).

Karinės-gynybinės sferos aktualijos

Ukrainos gynybos ministras Stepanas Poltorakas su vizitu lankėsi Pakistane. Čia jis susitiko su Pakistano prezidentu, premjeru, gynybos, gynybos pramonės ministru, aplankė tarptautinę karinės pramonės parodą „IDEAS-2016“.

Ukrainos generalinio štabo viršininkas armijos generolas Viktoras Muženka lapkričio 22–23 d. su vizitu lankėsi Lietuvoje, susitiko su laikinai einančiu krašto apsaugos ministro pareigas Juozu Oleku, kariuomenės vadu Vytautu Žuku, Specialiųjų operacijų pajėgų vadovybe, o Ukrainos karinė delegacija stebėjo Lietuvos kariuomenės dienos proga vykusį karinį paradą. Po oficialaus vizito Lietuvoje V. Muženka lapkričio 24 d. lankėsi Latvijoje, o lapkričio 25 d. – Estijoje. Latvijoje V. Muženka susitiko su Latvijos gynybos ministru, kariuomenės vadu, NATO strateginės komunikacijos centro vadovu. Estijoje jis susitiko su Estijos gynybos ministru, Vyriausiojo štabo viršininku, Specialiųjų operacijų pajėgų vadovybe, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku, aplankė medicininėje reabilitacijoje Estijoje esančius sužeistus Ukrainos karius.

Ukrainos gynybos ministerijos aparato vadovas generolas pulkininkas Aleksandras Dublianas pranešė, kad per reformas Gynybos ministerijoje buvo panaikintos 36 kariškių ir 155 civilių pareigybės.

Situacija antiteroristinės operacijos rajone

Lapkričio 21 d.–gruodžio 4 d. paliaubų pažeidimų skaičius per parą svyravo nuo 17 iki 48. Per juos 4 Ukrainos kariai žuvo ir 28 buvo sužeisti.

Lapkričio 23 d. Minske dirbo konflikto Donbase taikaus sureguliavimo trišalė kontaktinė grupė. ESBO specialusis atstovas Martinas Sajdykas iš abiejų konflikto pusių pareikalavo nedelsiant atitraukti nuo sąlyčio linijos sunkiąją ginkluotę. Šalys pažadėjo, kad tą klausimą, jei nebus provokacijų, galima būtų pradėti spręsti lapkričio 26 dieną. Preliminariai buvo sutarta, kad Zolotė kontrolės praleidimo punktas, esantis Luhansko srityje, bus atidarytas iki gruodžio 10 dienos.

M. Sajdykas sveikino šalis sutarus supaprastinti žmonių, kertančių sąlyčio liniją, patikrą, vienam asmeniui leidžiamas gabenti bagažo svoris padidintas nuo 50 iki 75 kilogramų. Siekiant užtikrinti greitesnį žmonių praleidimą per sieną, padidintas kontrolės punktus aptarnaujančių darbuotojų skaičius.

Humanitariniame kontaktinės grupės pogrupyje nagrinėtas įkaitų išlaisvinimo klausimas. Tartasi pirmiausia paleisti sunkiai sužeistus, vaikus ir moteris. Numatyta per kitą susitikimą išklausyti Viktoro Medvedčuko informaciją tuo klausimu ir išgirsti galutinę separatistinių respublikų nuomonę. Ukrainos duomenimis, šiuo metu separatistai įkaitais laiko 109 ukrainiečius civilius ir kariškius. Problemiškų klausimų tebėra sprendžiant atsiskaitymą už vandens ir elektros tiekimą Luhansko srityje. Pažangos nematyti ir politinio sureguliavimo klausimais, dar vis diskutuojama dėl vadinamosios Steinmeierio formulės taikymo. Ukrainos atstovai dar sykį pareikalavo grąžinti Debalcevės miestą, kuris pagal 2014 m. rugsėjo 19 d. Minsko susitarimą dėl pajėgų atitraukimo buvo Ukrainos kontrolėje.

Lapkričio 24 d. ryte į separatistų kontroliuojamą Donbasą atvyko Rusijos ypatingųjų situacijų ministerijos suformuotas 58-asis „humanitarinis“ konvojus. Šį kartą automobilių vilkstinę sudarė 47 vilkikai.

Ukrainos gynybos ministro pavaduotojas Igoris Dolgovas lapkričio 29 d. Kijeve vykusioje „Tiger Conference“ informavo, kad Rusija prie Ukrainos sienų yra sutelkusi apie 55 tūkstančius karių. Paminėta, kad Kryme yra 23 tūkstančiai, iš jų apie 9 tūkstančius dislokuota prie administracijos linijos su Ukraina, Donbase – nuo 5 iki 7,5 tūkstančio, o Padniestrėje – per tūkstantį karių.

Lapkričio 29 d. Minske vyko Normandijos ketverto užsienio reikalų ministrų susitikimas. Susitikime, kuris truko tris valandas, Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavelas Klimkinas teigė, kad Rusija nevykdo prisiimtų Minsko susitarimų (per mėnesį iššovė 132 tonas šaudmenų), pažeidžia tarptautinę teisę (pademonstravo perimto nepilotuojamo skraidančio aparato, pažeidusio Ukrainos oro erdvę, filmuotus vaizdus). Jis sakė, kad kol nebus uždaryta Rusijos ir Ukrainos siena, tol ginkluotos provokacijos prieš Ukrainą tęsis. Dėl Rusijos pozicijos „veiksmų plano“ diskusija, kuri turėjo būti esminis susitikimo tikslas, buvo trumpa ir paviršutiniška. Ministras priminė, kad Ukraina aktyviai stengsis išlaisvinti belaisvius ir priims visus priešingos pusės siūlymus.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad kurti ginkluotą ESBO misiją Ukrainos pietryčiuose nesirengiama; kad sunkiosios ginkluotės ir pajėgumų atitraukimas nuo sąlyčio linijos numatytose trijose vietovėse bus iki galo įvykdytas (iš esmės atitraukti ginkluotę liko tik viename Stanyčno Luhanskės ruože); kad tikisi didesnio atnaujinto ekonominio pogrupio darbo efektyvumo. Nors per susitikimą rimtesnio postūmio nepasiekta, o Minsko susitarimų realizavimas stringa, ankstesniais šalių lyderių susitarimais neabejojama ir susitikimai tęsis.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas Walteris Steinmeieris įvykusį susitikimą pavadino sunkiu, tačiau naudingu ir būtinu. F. W. Steinmeieris mano, kad šalys toli nuo bendro politinio susitarimo, sudarančio prielaidas vietos rinkimams Donbase, bet yra optimizmo susitarti dėl dar keturių vietovių, kuriose galima būtų įgyvendinti sunkiosios karinės ginkluotės ir pajėgų atitraukimą nuo sąlyčio linijos.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas Marcas Ayrault pripažino, kad konflikto sprendimo dialogas tebėra sunkus, bet jį būtina tęsti.


Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 24)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (1)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras