Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Užsienio spaudos apžvalgos
 
  Europos ir Japonijos bendradarbiavimo dėlionės

2016 12 21


Japonijai rūpi jos verslo įmonių plėtros galimybės Europoje, o minėta šalis turi daug svarbių saitų su Bendrija, neatsižvelgiant į didžiulį atstumą tarp jų, kultūrinius skirtumus ir ne visada suprantamas tradicijas. Antra vertus, Japonija nėra nutolusi nuo demokratinių vertybių pasaulio, jai ir Europos Sąjungos (ES) šalims būdingi panašūs iššūkiai: Japonijos ekonomika auga lėtai, o visuomenė senėja kaip ir Europoje, be to, Japonija ir ES išgyvena ekonomikos sąstingį ir turi demografinių problemų. Vis dėlto Japonijoje ir Europoje didėja susidomėjimas dar artimesniu bendradarbiavimu, tai atspindi derybos dėl įvairių strateginių bei ekonominių susitarimų.

Japonija – antra pagal svarbą ES verslo partnerė po Kinijos Azijoje ir septinta tarp visų pasaulio valstybių. Praėjusiais metais Japonijos ir ES užsienio prekyba siekė 3,3 proc. Eksportas į Japoniją yra reikšmingas Europos transporto priemonių ar vaistų gamintojų uždarbio šaltinis, tad abipusės prekybos privalumai dideli. Be to, minėtas bendradarbiavimas turi ne tik ekonominę dimensiją, esama panašių patirčių padedant spręsti konfliktus Vakarų Balkanuose, Afganistane, Irake ir kitose Artimųjų Rytų bei Afrikos valstybėse.

Tiesa, ES ir Japonijos santykiai nėra paprasta dėlionė. Šiame kontekste neįmanoma išvengti vadinamojo „Brexit“ klausimo, temdančio Europos ekonomikos ir visos Bendrijos ateitį. Britų pasitraukimas kenkia pasitikėjimui ES bei bendradarbiavimui su Japonija ir šios šalies verslu. Jo investicijoms reikalinga vieninga ir stabili Bendrija, nepamirštanti savo užsienio ir saugumo politikos. Dar vienas iššūkis Europai – užsitęsusi migrantų ir pabėgėlių krizė, kuri gali reikšti, kad ES nukreips dėmesį į Viduržemio jūros regioną Rytų Azijos sąskaita. Pažymėtina, kad daugelis Azijos valstybių, įskaitant net Japoniją, yra priklausomos nuo Kinijos politikos ir ūkio plėtros pasiekimų, o šie nėra milžiniški. Visgi Europa ir Japonija kryptingai ieško sąsajų savo bendradarbiavimo dėlionėje.

Pagal 2016 m. gruodžio 14 d. „EurActiv“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (34)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (87)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras