|
Panaikinus vizas iš Ukrainos plūstels migrantai (2)
Gytis Janišius 2016 12 28
Europos Komisijos pirmininkas Donaldas Tuskas pranešė,
kad naikinamas vizų režimas Ukrainos piliečiams atvykti į Europos Sąjungą. To
labai siekė Ukrainos prezidentas Petro Porošenka, bet ką šie pokyčiai atneš
Europai ir pačiai Ukrainai? Tūkstančiai ukrainiečių sako, kad ketina
pasinaudoti palengvintu vizų režimu ir emigruoti į Europos Sąjungą. Ar netaps
masinė emigracija dar didesniu galvos skausmu Kijevui?
Ukraina kenčia dėl emigracijos
Ukrainos gyventojų skaičius mažėja jau ketvirtį amžiaus
ir visos prognozės rodo, kad artimiausioje ateityje šio reiškinio stabilizuoti
nepavyks. Atvirkščiai, Ukrainą krečia ekonominė, finansinė, karinė ir socialinė
krizė, todėl gyventojų nuotaikos labai prastos. Tereikia mažų paskatų, kad
emigracijos srautai pradėtų didėti.
Šiemet statistikai fiksuoja, kad Ukrainoje gyvena apie
42,5 mln. gyventojų, tai beveik 10 mln. žmonių mažiau nei prieš
20 metų. Be to, kad Ukrainoje daugiau žmonių miršta, nei gimsta, prisideda ir labai didelė
emigracija. Skaičiuojama, kad vien piliečių užsienyje gyvena ir dirba apie 5 milijonus. Didžiausios
bendruomenės įsikūrusios Rusijoje, Kanadoje, Lenkijoje, JAV, Vokietijoje ir
kitur. Tai labai didelė išeivių bendruomenė net Rytų Europos, kur visos šalys
kenčia dėl emigracijos, kontekste.
Taigi Europos Sąjungos šalių ryžtas panaikinti vizų
režimą ir leisti laisvai atvykti ukrainiečiams į Šengeno zoną gali dar labiau
padidinti migraciją iš Ukrainos.
Ukrainiečių jau gausu visoje Europoje
Nedideliame Vakarų Ukrainos miestelyje Berehovėje prie
sienos su Vengrija beveik visų automobilių numeriai vengriški. Dauguma žmonių
klauso vengrų radijo, gatvių užrašai taip pat vengriški, o ir gyventojai savo
miestelį mielai vadina Beregszász. Dauguma šios Ukrainos dalies gyventojų yra
vengrų kilmės ir pagal Budapešto įstatymus turi teisę į dvejopą pilietybę, vadinasi,
ir teisę į emigraciją ir ja mielai naudojasi. Kasmet maždaug po 500 vietos gyventojų atvyksta į Vengriją
ir paprašo suteikti jiems pilietybę, o paskutiniu metu susidomėjimas tokia
galimybe itin jaučiamas.
Be oficialios imigracijos į Vengriją, veikia ir nelegalus
žmonių gabenimo tinklas, kur migrantų skaičius gali būti kelis kartus didesnis.
Juodojoje rinkoje už fiktyvius dokumentus ir popierių, kad žmogus yra vengrų
kilmės, sutvarkymą reikia mokėti 530 tūkst. eurų. Tai labai dideli pinigai
Ukrainoje, todėl dažniau pasirenkamas tiesiog nelegalus sienos kirtimas.
Nedidelio Vengrijos kaimo Kišpalado, esančio šalia sienos su Ukraina, meras pasakoja, kad per paskutinius kelerius metus šio
kaimo gyventojų daugiau nei padvigubėjo, o dauguma naujų gyventojų (apie 800)
yra iš už sienos.
Ukrainiečiai vyksta į Vengriją, Slovakiją, Čekiją,
Estiją, o didžiausia bendruomenė iš Europos Sąjungos šalių įsikūrusi Lenkijoje.
Ekspertai sako, kad migrantų iš rytų šioje šalyje gali būti apie 600 tūkstančių. Pradžioje darbininkai
atvyksta trumpam, vėliau prašo ilgalaikės vizos, atsiveža šeimas, tada prašo
pilietybės ir jau dingsta iš oficialiosios imigrantų statistikos. Nemaža dalis
oficialiai atvykusių į Lenkiją nepasilieka joje, o traukia toliau į Vakarus.
Kaip ir Vengrijoje, pastaruoju metu atvykėlių srautai didėja.
Prielaidos migracijai į Europos Sąjungą
Europoje ekonominė situacija gerėja, daugėja darbo vietų,
ekonomika atsigauna, o Ukrainoje šviesių atsigavimo ženklų mažai, be to, yra ir
kitų prielaidų, kodėl pagrįstai galima tikėtis padidėsiančio migracijos srauto.
Europoje kalbama apie vizų panaikinimą, o Rusijoje
priešingai, garsėja kalbos apie vizų ukrainiečiams įvedimą. Rusijoje
dirba apie 2,5 mln. Ukrainos piliečių, o neoficialiai tokių gali būti dar
daugiau. Jeigu Rusija pradėtų taikyti jiems vizų režimą arba kitaip imtų riboti
galimybę dirbti, tai ką tie žmonės darytų? Ukrainoje ekonominė situacija ir
taip yra bloga, darbo vietų trūksta, o nedarbo lygis labai aukštas. Vizų
panaikinimas į Europos Sąjungą būtų labai patraukli galimybė pakeisti darbo
vietą.
Ukrainiečiai emigruoja į Rusiją ne iš gero gyvenimo
tėvynėje. Dėl karo šalies rytuose Ukrainoje atsirado 1,7 mln.
persikėlėlių iš okupuotų teritorijų. Jiems sunkiai sekasi integruotis kituose
šalies regionuose rasti būstą ir įsidarbinti. Net 56,4 proc. negali rasti
darbo. Tai labai didelė problema ir taip ekonominių bėdų kamuojamoje
valstybėje, o darbo neturėjimas yra labai rimta paskata išvykti.
Vis dėlto labiausiai masinę emigraciją į Europos Sąjungą skatina
labai prastos gyventojų nuotaikos. Žmonės nepasitiki savo vyriausybe, netiki
valstybe, politikais, o be to, kaip ir kitose buvusios Sovietų Sąjungos šalyse,
gyventi Vakaruose yra ir socialinio statuso klausimas. Vakarai buvusiems
sovietiniams žmonėms yra gerovės, klestėjimo, prestižo ir aukštesnės klasės
sinonimas. Ukrainoje žmonės iš Vakarų yra labai gerbiami ir jiems pavydima.
Taigi nenuostabu, kad vyraujant depresinėms nuotaikoms net 65 proc. apklaustųjų norėtų išvykti iš
Ukrainos, tai kur kas daugiau nei prieš metus, rodo sociologinė apklausa.
Kas laimi, o kas pralaimi iš ukrainiečių
migracijos
Ukrainos prezidentas P. Porošenka neseniai pakartojo, kad
tikisi kuo greitesnio vizų panaikinimo savo šalies piliečiams. Ukraina dėl
tokio politinio sprendimo, kuris, tikėtina, sukels dar didesnę emigraciją,
galėtų šiek tiek laimėti sumažėtų socialinė įtampa. Valstybėje dabar labai
neramu, daug protestų, mitingų, todėl jeigu labiausiai nepatenkinti išvyktų,
galima būtų tikėtis didesnės rimties visuomenėje. Galėtų sumažėti spaudimas ir
darbo rinkai, nes akivaizdu, kad šalis nepasiruošusi greitu metu sukurti daug
darbo vietų, taip pat padidėtų pinigų perlaidų iš užsienio. Vis dėlto tokie
laimėjimai būtų apgaulingi, nes ilguoju periodu socialinės problemos dar
labiau didėtų. Išvykti labiausiai linkę darbingi, sveiki ir vaikų galintys
susilaukti jauni žmonės, o socialiai pažeidžiami liktų, taigi giluminės
visuomenės problemos niekur nedingtų, o tik paaštrėtų.
Europos Sąjungos valstybės galėtų pasinaudoti ukrainiečių
noru emigruoti. Pirmiausia iš to galėtų išlošti Rytų Europos šalys, pačios
kenčiančios dėl emigracijos. Kaip rodo tyrimai, dėl kalbos barjero,
artimų kultūrinių ryšių ir gero susisiekimo ukrainiečiai mielai pasirenka
gyvenimui Rytų ir Vidurio Europos šalis. Tai yra galimybė Vidurio Europai
stabilizuoti savo gyventojų skaičių.
Kitos Europos ir pasaulio valstybės labiausiai domisi
galimybe prisikviesti Ukrainos talentų, galinčių sukurti didžiausią pridėtinę
vertę. Per dvejus metus ES ir JAV prisiviliojo apie 9 tūkst. taip
pageidaujamų informacinių technologijų specialistų. Izraelis, kuris sprendžia
savo demografines problemas su palestiniečių bendruomene, atidarė specialią
atstovybę Kijeve ir vilioja žydų kilmės gyventojus vykti į Pažadėtąją žemę.
Tokia galimybe jau pasinaudojo 3,2 tūkst. žmonių, o
skaičiuojama, kad potencialiai tokių persikėlėlių galėtų būti iki 260 tūkstančių.
Vizų ukrainiečiams panaikinimas galbūt pridės šiek tiek
svorio Ukrainos pasui, palyginti su Rusijos pasu, tačiau tai gali išprovokuoti
masinę migraciją į Europą. Darbštūs, kultūriškai artimi ir nuosaikūs slavai
mielai laukiami senėjančioje Europoje, bet tai gali būti Pyro pergalė Ukrainai kuriant
klestinčią valstybę.
Nuotrauka iš Fort Russ tinklaraščio.
Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga. |