|
Branduolinė energetika vėl tapo populiari (1)
Gytis Janišius 2017 01 04
Šveicarijos
gyventojai referendume nepritarė, kad šalies atominės elektrinės būtų išjungtos
greičiau, iki 2029 metų. Taigi dabar jos veiks tol, kol bus saugios. Šis
balsavimas tik iliustravo pasaulinį gyventojų nuomonių pokytį. 2011 m.
Fukušimos nelaimė jau pamiršta, o branduolinė energetika vėl tapo madinga.
Fukušimos avarija jau pamiršta
2011 m.
pasaulį sukrėtė avarija Fukušimos atominėje elektrinėje Japonijoje. Po stipraus
žemės drebėjimo kilęs cunamis rėžėsi į Japonijos šiaurės rytų pakrantę, kur
stovėjo jėgainė. Elektrinėje nutrūko energijos tiekimas, išsijungė trijų
branduolinių reaktorių aušinimo sistemos ir perkaitę jų kuro strypai išsilydė
paskleisdami radiaciją. Tai sukėlė žmonių tiek Japonijoje, tiek kitose šalyse
nepasitenkinimą ir sustiprino neigiamą požiūrį į atominę energetiką.
Visuomeniniai
judėjimai ir politikai visame pasaulyje agitavo kuo greičiau uždaryti visas
veikiančias branduolines elektrines ir nebestatyti naujų. 20112012 m. visame
pasaulyje buvo dalinami pažadai apie ketinimus atsisakyti tokios elektros
gamybos. Apklausos Japonijoje rodė, kad 80 proc. žmonių nori uždaryti visas branduolines
jėgaines, Vokietijos vyriausybė paskelbė, kad branduolinės energetikos bus
atsisakyta iki 2022 m., Italijoje net 94,6 proc. dalyvavusių referendume pasisakė prieš atominę energetiką. Jau atrodė, kad šios elektros gamybos rūšies bus
atsisakyta kaip kokių viršgarsinių oro lainerių Concorde, tačiau praėjo
keleri metai, ir senos kalbos pamirštos. Dabar jau viso pasaulio politikai
kalba apie naujas elektrines, o ir visuomenės nuomonė pasviro į kitą pusę.
Emocijos nuslūgo, pinigai lemia viską
Iškart po
Fukušimos avarijos kairieji ir žalieji aktyvistai platino daug emocinių
pareiškimų apie branduolinę energetiką. Jie kaltino, kad atominės elektrinės
yra nesaugios, teršia aplinką, kainuoja labai brangiai, ypač jų uždarymas, o
radiacija gali užteršti gamtą tūkstančiams ar net milijonams metų. Tai buvo
labai paveiku rinkėjams, tačiau politikai, suskubę pažadėti, kad atsisakys
branduolinės elektros gamybos, susidūrė su skaudžia realybe.
Elektros
poreikis pasaulyje didėja labai sparčiai, taigi jeigu elektra negaminama
atominėse jėgainėse, reikia deginti dujas, anglis, šiukšles ar ką nors kita.
Tai iškart gyventojams skaudžiai atsiliepia per aukštesnes elektros kainas.
Japonijoje 2011 m. uždarius 40 branduolinių reaktorių, elektros kaina gyventojams pakilo 20 proc., o pramonei 30 procentų. Gyventojai galbūt galėtų
sutikti mokėti daugiau, bet verslininkai iškelia gamyklas ir verslo centrus į
pigesnės elektros šalis. Japonijai netekti aukštųjų technologijų įmonių yra
labai skaudu, nes jos kuria didžiausią pridedamąją vertę, bet yra ir imliausios
elektros energijai. Viso pasaulio serveriai, kurie aptarnauja el. paslaugas,
jau sunaudoja 1,5 proc. visos energijos ir ta dalis tik didėja. Uždarius
atomines elektrines kainos kyla ne tik Japonijoje, bet ir kitose šalyse. Prieš
tokius argumentus bejėgiai ir žalieji. Nors jie vis dar kalba apie pavojų žmonių sveikatai, pramoninkų lobizmą,
bet, kaip pripažįsta Shaunas Burnie`is iš nevyriausybinės aplinkosaugos
organizacijos Greenpeace, deja, panašu, kad tokia pozicija nesulaukia
platesnio palaikymo.
Žaliųjų argumentai sustiprino
branduolinę energetiką
Aplinkosaugos
aktyvistai, agituodami prieš branduolinę energetiką, kartu pasisakė už
šiltnamio efekto mažinimą ir jų argumentai buvo išgirsti. 196 valstybės 2015 m.
gruodį Paryžiuje įsipareigojo sumažinti CO2 išmetimą į aplinką. Tai
pirmiausia turi paliesti iškastinį kurą deginančias ir labai taršias
elektrines. Niujorko valstijos (JAV) pareigūnai apie tokius tikslus pasisakė labai aiškiai ir paprastai: be branduolinės energetikos klimato kaitos
sustabdyti nepavyks. Branduolinės energetikos naudai kalba faktai: iš vienos
tonos urano galima pagaminti tiek elektros, kiek išeitų sudeginus 16 tūkst.
tonų anglių arba 80 tūkst. barelių naftos.
Žalieji
propaguoja atsinaujinančią energetiką iš vėjo, saulės ir vandens. Šios rūšies
elektros pramonė vystosi labai sparčiai, tačiau ji vis dar yra iki 10 kartų
brangesnė nei branduolinė. Be to, šios rūšies elektra turi vieną svarbų minusą
ji yra nepastovi. Vėjas tai pučia, tai nepučia, saulė tai šviečia, tai
nešviečia, o elektros vartotojams reikia be pertrūkių. Taigi būtinas bazinis
gamybos šaltinis, kuris subalansuotų tiekimą, o pats stabiliausias variantas
yra atsinaujinantys šaltiniai plius branduolinė energetika. Tokiu deriniu
remiasi Švedija, pasigaminanti 95 proc. reikalingos elektros.
Švedijos
vyriausybė, sudaryta iš centro kairiųjų partijų, neseniai ne tik atsisakė savo ankstesnių planų kuo greičiau uždaryti atomines elektrines, bet ir sumažino tokiai
elektrai buvusius mokesčius. Taigi net kairieji politikai, kurie anksčiau rėmė
antibranduolinę politiką, jau nebėra tokie kategoriški.
Branduolinė energetika stiprina
pozicijas
Europoje, kur
antibranduolinės nuotaikos buvo labiausiai paplitusios, paskutiniu metu vis
garsiau kalbama ne apie senų jėgainių uždarymą, o apie naujų atidarymą.
Lenkijos energetikos ministerija paskelbė, kad parengs maždaug 1000 MW galios
atominės elektrinės statybos programą ir per 10 metų pabaigs statybas. Apie dar
vieną naują reaktorių svarsto Suomija, jau įrenginėjanti vieną reaktorių,
statyba eina į pabaigą Prancūzijoje, paskelbta apie naujus statybos planus
Jungtinėje Karalystėje, planuojamos naujos elektrinės Rumunijoje, Bulgarijoje,
Vengrijoje ir Slovakijoje.
Pasaulinė
branduolinės energetikos asociacija (angl. WNA) skelbia apie sparčią šios
rūšies elektros gamybos plėtrą. Skaičiuojama, kad iki 2040 m. pajėgumai išaugs
60 proc. ir atominėse jėgainėse pagaminta elektra pasieks rekordą: sudarys 12
proc. visos pasaulio elektros. Daugiausia naujų reaktorių bus instaliuota
Azijoje, kur sparčiai daugėja gyventojų, kyla pragyvenimo lygis ir auga
elektros poreikis. Net 46 proc. visos branduolinės elektros bus gaminama
Kinijoje, dar 30 proc. Indijoje, Korėjoje ir Rusijoje, JAV 16 proc., o Europos
Sąjungai teks vos 10 procentų. Taip atsitiks ne tik dėl mažinamos gamybos ES,
bet ir dėl apskritai mažėjančios ekonominės Europos svarbos pasaulio
reikaluose.
Šiuo metu 15
valstybių kyla 60 naujų atominių elektrinių, per 2017 m. ketinama instaliuoti 18
naujų reaktorių, 2019 m. suplanuoti dar 10, 2020 m. eilėje laukia 7. Atominė
energetika atsitraukė vieną žingsnį 2011 m., o dabar plačiu mostu žengia iškart
kelis į priekį. Pabaigos branduolinei energetikai nematyti ir ateityje ji
vaidins vis didesnį vaidmenį žmonijos istorijoje.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga. |