Baltarusijos Respublikos (BR) prezidentas Aliaksandras Lukašenka pasirašė sausio 9 d. įsaką Nr. 8 „Dėl bevizės tvarkos atvažiuojantiems ir išvažiuojantiems užsienio piliečiams nustatymo“. Šiuo dokumentu leidžiama iš 80 šalių ir ne ilgiau nei 5 paroms per pasienio kontrolės punktą „Nacionalinis Minsko oro uostas“ atvykti į Baltarusiją. Apie tai pranešė BR prezidento spaudos tarnyba.

Įsakas taikomas 39 Europos šalims, įskaitant visą Europos Sąjungą, taip pat Brazilijai, Indonezijai, JAV, Japonijai ir kt. Pirmiausia – tai migracijos požiūriu Baltarusijai palankios šalys, strateginės partnerės ir valstybės, kurios Baltarusijos piliečiams vienašališkai nustatė bevizį režimą.

Nauja tvarka taip pat galios Latvijos nepiliečiams ir Estijos asmenų be pilietybės kategorijai. 

Įsako nustatytos bevizio lankymosi taisyklės nebus taikomos atvykstantiems iš Rusijos oro uostų ar į juos ketinantiems skristi, kadangi šie skrydžiai laikomi vidiniais ir nevykdoma pasienio kontrolė.

Ketinantys atvykti į Baltarusiją privalės pateikti galiojantį asmens dokumentą (ar galiojantį kelionės dokumentą) ir kiekvienai viešnagės dienai privalės turėti nustatytą pragyvenimo įkainį – ne mažesnę nei 2 „bazinių dydžių“ sumą (46 BYR, t. y. ne mažiau nei 22,29 Eur), bei šalyje galiojantį kelionės draudimą, kainuojantį ne mažiau nei 10 tūkstančių eurų.

A. Lukašenkos įsakas, kuriuo siekiama skatinti privačias verslininkų, kitų asmenų keliones, negalios užsieniečiams, kurie vyksta su oficialiu vizitu su diplomatiniais, tarnybiniais, specialiaisiais bei kitais jiems prilygintais pasais.

Vykstantys į Baltarusiją užsieniečiai, kurie yra Vietnamo, Haičio, Gambijos, Hondūro, Indijos, Kinijos, Libano, Namibijos, Samoa piliečiai, privalės pateikti kelionės dokumentą, kuriame pažymėta, kad jie apsilankė ES ar Šengeno erdvėje pagal galiojančią daugkartinę vizą. Jie taip pat privalės pateikti lėktuvo bilietus išskristi iš Baltarusijos per 5 dienas po atvykimo į Nacionalinį Minsko oro uostą.

A. Lukašenkos pasirašytas įsakas įsigaliotų suėjus mėnesiui po oficialios paskelbimo datos.

Už Baltarusijos vizą europiečiai privalėjo mokėti 150 eurų, nuo 2017 metų vizos kaina buvo sumažinta. Be to, 2016 metais užsieniečiams buvo suteikta galimybė be vizų apsilankyti Baltarusijos rekreaciniame Augustavo kanalo parke, Gardine ir jo apylinkėse, o dar anksčiau – Belovežo girioje.

Pagal 2017 m. sausio 9 d. Baltarusijos naujienų portalo „TUT.BY“ informaciją parengė Geopolitinių studijų centras.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.