Valdžios vertikalė: Putino tobula audra (47)
Brian Whitmore, Laisvosios Europos radijas/Laisvės radijas 2017 01 13
Vienas pranešimas atkeliavo iš Berlyno, kitas iš
Vašingtono. Tarp jų buvo savaitės skirtumas.
Lapkričio pabaigoje Vokietijos žvalgyba įspėjo, kad
Rusija pradėjo kampaniją, kurios tikslas paveikti artėjančių Bundestago rinkimų
procesą. Gruodžio pradžioje CŽV pareiškė žinanti, kad Maskvai jau pavyko
įsikišti į JAV prezidento rinkimų eigą.
Bet kuriais kitais metais šie kaltinimai būtų galėję
pasirodyti stulbinantys, sensacingi ir netgi verčiantys iš koto.
Tik ne 2016-aisiais.
Tai metai, kai tokio pobūdžio dalykai buvo tapę rutina,
o Kremlius stojo į atvirą nefizinį partizaninį karą su Vakarais.
Tais metais Rusijos ilgalaikis latentinis
ksenofobiškos ir skeptiškai ES atžvilgių nusiteikusios dešinės palaikymas virto
atviru, nepridengtu ir vis begėdiškesniu.
Tais metais kibernetinės atakos neapsiribojo įprastu
trolinimu ir diversijomis, jomis buvo siekiama konkrečių politinių tikslų.
Tais metais buvo aktyvuotas ilgai nertas įtakos
tinklas Vakaruose.
Tais metais Kremlius išplėtė savo dezinformacijos kampaniją
už Ukrainos ir buvusios SSRS erdvės ribų ir nukreipė ją į Vakarų
destabilizavimą.
Tais metais Maskva pavertė pačią demokratiją ginklu
kovoje su Vakarų demokratija.
O svarbiausia, Vakarus ištikus vienai rimčiausių
pastarųjų pasitikėjimo stokos krizių, 2016-ieji tapo metais, kai Maskva ėmė
skinti savo darbo vaisius.
Tai tobulos audros metai: Vakarų nepasitenkinimas ir
silpnumas po 2008 m. ekonominės krizės, euro zonos krizė ir migrantų krizė susipynė
su kryptinga Kremliaus kampanija, siekiančia susilpninti Vakarų institucijas.
Kartu su balsavimu dėl Brexit Jungtinėje
Karalystėje, Donaldo Trumpo pergale JAV prezidento rinkimuose, didele prokremliško
kandidato pergalės Prancūzijos prezidento rinkimuose tikimybe ir nusiteikusių priešstatus quo partijų populizmo iškilimu
visoje Europoje šis tobulas derinys sukūrė itin palankią terpę Vladimiro Putino
autokratinio režimo tikslams vykdyti.
Dėl šių priežasčių šalių, bandančių ištrūkti iš
Maskvos orbitos, tokių kaip Ukraina, Gruzija ir Moldova, nepriklausomybei
kyla didesnė grėsmė nei bet kada po Sovietų Sąjungos žlugimo.
Larry Diamondas, Huverio instituto vyresnysis
mokslinis darbuotojas, neseniai rašė The Atlantic, kad Kremlius pradėjo
oportunistinę, bet kartu įmantrią kampaniją, kurios tikslas sabotuoti
demokratiją ir pakreipti ją savo tikslais ne tik periferinėse teritorijose, bet
ir pačioje liberaliosios demokratijos širdyje Europoje ir JAV.
Dabar liberaliajai demokratijai iškilo didžiausia
grėsmė nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos, pabrėžė L. Diamondas.
Pirmieji požymiai
Pirmas įspėjamasis signalas, kad 2016 m. bus kitokie, pasirodė
dar sausį, kai Maskva eskalavo informacinį karą su Vakarais per pagarsėjusią
Lisos F. bylą Vokietijoje.
Tuo metu Vokietijoje pamažu kilo susirūpinimas dėl
besitęsiančios migrantų krizės, o Kremlius, be perstojo propaguodamas sufalsifikuotą
istoriją apie Berlyne kelių migrantų išžagintą rusų kilmės paauglę, bandė
aktyviai sumažinti pasitikėjimą kanclerės Angelos Merkel vyriausybe.
Paraginti rusakalbės žiniasklaidos pranešimų,
tūkstančiai rusakalbių protestuotojų išėjo į gatves su plakatais, ant kurių
buvo užrašyti šūkiai, panašūs į Mūsų vaikai pavojuje.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas
palaimino skandalą, apkaltinęs Vokietijos valdžią nuslėpus savo vidaus
problemas.
Buvo įrodyta, kad istorija sufalsifikuota, bet žala
buvo padaryta, o žinutė, kad Kremlius pasirengęs žaisti nešvariai, išsiųsta.
O žaidė jis tikrai nešvariai, į kovą
pasitelkdamas kompiuterinius įsilaužimus, asmeninės informacijos viešinimą,
netikrų naujienų skleidimą, atskalūniškų politinių jėgų rėmimą ir kitas gudrias
taktikas.
Šios kovos aukščiausio lygio pavyzdys buvo žinia, kad
Rusija įsilaužė į JAV prezidento rinkimų informacines sistemas, siekdama pakenkti
Hillary Clinton ir/arba padėti Trumpui.
Nors šis įsilaužimas sulaukė daugiausia žiniasklaidos
dėmesio, tai tebuvo tik vienas iš atvejų, kai Rusija bandė destabilizuoti
Vakarų demokratijas.
Putinas dar nebaigė. Jis siekia remti nusiteikusius
prieš status quo kandidatus per kitų
metų rinkimus Olandijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir Italijoje, New
York Times" rašo
Michailas Chodorkovskis, Lojolos universiteto Čikagoje profesorius ir
greitai pasirodysiančios knygos Rusijos dvidešimtasis amžius.
O tuomet paimsim Berlyną
Kreipdamiesi laišku į Europos Sąjungos vyriausiąją
užsienio reikalų įgaliotinę Federicą Mogherini, 51
Europos Parlamento įstatymų leidėjas įspėjo, kad daugiau nei 200 mln. JAV dolerių Rusijos juodųjų pinigų buvo išplauta
Europoje ir yra duomenų, rodančių, kad pinigai buvo panaudoti Europos
politikams, žiniasklaidai ir pilietinei visuomenei paveikti.
Jungtinėje Karalystėje Rusijos propagandos
aparatas dirbo
viršvalandžius siekdamas remti Brexit kampaniją ir jos lyderį
Nigelą Farageą.
Italijoje Kremliaus remiamos žiniasklaidos priemonės
RT ir Sputnik užliejo
lavina netikrų naujienų radikaliosios kairės
organizacijos Movimento 5 Stelle portalų
tinklą, skleisdamos euroskepticizmą ir priešiškas Jungtinėms
Valstijoms nuotaikas, taip pat paveikdamos konstitucinį referendumą, dėl to atsistatydino
šalies ministras pirmininkas Matteo Renzi.
Kremlius taip pat toliau rėmė Marine Le Pen, antiimigracinio
Nacionalinio Prancūzijos fronto, gavusio 9 mln. eurų paskolą iš Rusijos banko,
lyderę.
Tikėtinas Le Pen varžovas kitų metų prezidento
rinkimuose, buvęs ministras pirmininkas Francois Fillonas irgi neslepia prokremliškų
pažiūrų.
Gruodį valdančioji Rusijos partija Vieningoji Rusija
pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Austrijos radikaliųjų dešiniųjų Laisvės partija.
Nors yra silpnesnė nei Sovietų Sąjunga, šiandien
Rusija pasižymi didesnėmis galimybėmis provokuoti chaosą nei senoji komunistų
imperija, o diskusijos Vakaruose, kaip sulaikyti Rusijos įtaką, dvelkia
beviltiškumu, Financial Times rašo politikos analitikė
Lilija Ševcova.
2016 m. paliko mums nusilpusį, nevieningą ir nusivylusį
Vakarų pasaulį iš vienos ir įsidrąsinusį Kremlių iš kitos pusės.
Kaip 1941 m. gruodžio 7 d. visada simbolizuos
negarbę, rašo Brianas Frydenborgas tinklalapyje War is Boring, turėdamas omeny Perl Harboro
ataką, per kurią JAV įsitraukė į Antrąjį pasaulinį karą, taip ir visi 2016 m.
simbolizuos tą patį.
Laisvosios
Europos radijas/Laisvės radijas
EPA nuotrauka.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga. |