2016-aisiais Kinijos eksporto variklis strigo jau antrus metus iš eilės, o prie to prisidėjo silpna pasaulinė paklausa. Be to, šiemet šalies užsienio prekybos perspektyvas temdo nerimas dėl galimo prekybos karo su Jungtinėmis Valstijomis. Per rinkimų kampaniją išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas pažadėjo, kad pirmąją darbo dieną pavadins Kiniją valiutų manipuliatore. Net jeigu D. Trumpo administracija iš karto nesiims konkrečių veiksmų, analitikai pažymi, kad prastėjantys JAV ir Kinijos prekybiniai bei politiniai ryšiai pakenks eksportuotojų ir investuotojų pasitikėjimui visame pasaulyje.

Praėjusiais metais Kinijos eksportas sumažėjo 7,7 proc., o importas smuko 5,5 proc. Tai – antras iš eilės metinis šalies eksporto nuosmukis. Jis yra giliausias nuo 2009 metų pasaulinės finansų krizės. Sunku tikėtis, jog Kinijos užsienio prekybos situacija pasitaisys šiemet, kai eksportui iššūkiu tampa D. Trumpo valdymo prioritetai ir kiti geopolitiniai bei ekonominiai pokyčiai pasaulyje. Remiantis oficialiais statistiniais duomenimis, gruodį Kinijos eksporto metinis kritimas sudarė 6,1 proc. ir buvo didesnis, negu prognozuota. Importas šiek tiek pranoko lūkesčius ir stiebėsi 3,1 proc. Netikėtas Kinijos eksporto 0,1 proc. augimas lapkritį suteikė tam tikrų sektoriaus atsigavimo vilčių. Visgi gruodį šalies prekybos perteklius sudarė 40,82 mlrd. JAV dolerių, kai lapkritį jis siekė 44,61 mlrd. JAV dolerių.

Užsitęsęs eksporto susilpnėjimas privertė Kinijos vyriausybę didinti išlaidas ir bandyti skatinti ekonomiką, rizikuojant milžiniška skolų našta. Analitikai įspėja, kad ši jau artėja prie pavojingo lygio. Šalies vadovų tikslas 2016 metais buvo pasiekti 6,5–7 proc. ūkio plėtrą ir jis iš esmės gana realus. Antra pagal dydį pasaulio ekonomika pernai mėgino sustiprinti paslaugų sektorių, namų ūkių išlaidas ir privatų vartojimą. Pekinas bandė sumažinti Kinijos ekonomikos priklausomybę nuo gamybos ir eksporto sektorių. Erdvės struktūrinėms reformoms šalyje nestigs ir 2017 metais.

Pagal 2017 m. sausio 13 d. naujienų agentūros „Reuters“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.