Kai tiesa yra nepatogi (3)
Viktoras Denisenko 2017 01 18
Valstybės
įvaizdis tiek tarptautinėje politinėje arenoje, tiek savo visuomenės akyse
priklauso nuo to, kaip sėkmingai šalis geba susitvarkyti su iššūkiais.
Didžiausias išbandymas šiam įvaizdžiui įvairaus pobūdžio nelaimės.
Pavyzdžiui, nuolat vykdomi teroro aktai parodo, kad valstybė nesugeba
užtikrinti saugumo, o technogeninės katastrofos byloja apie rimtas technologijų,
darbuotojų profesionalumo ar jų disciplinos problemas (nelygu, kokios yra tokių
katastrofų priežastys). Nesugebėjimas suvaldyti krizių atneša nuostolių ne
tik materialinių, bet ir moralinių. Tačiau šalies valdžia gali stengtis
sumažinti neigiamą poveikį, daromą valstybės įvaizdžiui, ar net siekti apversti
situaciją taip, kad ji pasitarnautų strateginiams valdžios tikslams. Šiame
straipsnyje bus apžvelgti keli naujausi tokios taktikos pavyzdžiai.
Turkija
žino, ką kaltinti
Turkija
niekaip nesugeba pažaboti teroristinio pavojaus savo teritorijoje. Vien per
gruodžio mėnesį šią šalį sudrebino keli teroro išpuoliai. Vieną jų iš esmės
galima pavadinti išskirtiniu: tai Rusijos ambasadoriaus nužudymas. Šį išpuolį
vertėtų išskirti iš bendro teroro aktų, įvykdytų Turkijoje per pastaruosius
metus, sąrašo.
Rusijos
ambasadorius Turkijoje Andrejus Karlovas buvo nužudytas praeitų metų gruodžio
19 dieną, kai sakė kalbą per parodos atidarymą Ankaroje. Šį išpuolį įvykdė
Mevlutas Mertas Altintasas, dirbęs Turkijos specialiosios paskirties policijos
padalinyje. Nužudymas įvyko faktiškai prieš kameras. Vykdydamas išpuolį M. M.
Altintas šaukė, kad tai yra kerštas už Alepo bombardavimą.
Galima
priminti, kad Rusija yra kaltinama panaudojusi aviaciją Sirijos Alepo miesto
civiliniams objektams bombarduoti. Per Maskvos
sankcionuotus antskrydžius žuvo nemažai nekaltų miesto gyventojų, tarp jų
moterų ir vaikų. Kremlius oficialiai teigia, kad Sirijoje kovoja su teroristais,
tačiau menka paslaptis, kad pagrindiniai rusiškos aviacijos smūgiai šioje
šalyje yra skirti ne Islamo valstybės (ISIS) pozicijoms, o susivienijusios prieš
šalies diktatoriaus Basharo al Assado valdžią opozicijos forpostams.
Ambasadoriaus
nužudymas iš tikrųjų buvo labiausiai panašus į keršto akciją. Išpuolio
vykdytojas nesiekė nukauti dar ką nors iš salėje buvusių žmonių, nors tokių
galimybių turėjo. Vėliau, per susišaudymą su policijos pajėgomis, jis žuvo.
Šis
incidentas galėjo sukelti rimtų problemų Turkijai. Pirmiausia, Ankara iš esmės
nesugebėjo užtikrinti užsienio valstybės diplomato saugumo, ir tai dar kartą parodė,
kad Turkijos jėgos struktūros iki galo nesusitvarko su savo tiesioginėmis
funkcijomis. Dar vienas nemalonus aspektas teroristas pats buvo jėgos
struktūrų pareigūnas.
Nereikia
pamiršti ir to, kad incidentas galėjo vėl sugadinti Turkijos ir Rusijos
santykius, kurie tik neseniai pradėjo taisytis. Maskva ir Ankara suėjo į rimtą tarpusavio
konfrontaciją po to, kai 2015 metų lapkričio pabaigoje Turkija numušė Rusijos
bombonešį, kuris pažeidė jos oro erdvę. Tačiau vėliau dėl pragmatinių,
ekonominių priežasčių ir tam tikro politinio panašumo Rusija ir Turkija pasuko
nesutarimų įveikimo keliu ir vėl iškėlė santykius į partnerystės lygį.
Įdomu pažymėti,
kad į ambasadoriaus nužudymą Maskva iš tikrųjų sureagavo stebėtinai ramiai.
Ankara net nebuvo kaltinama netinkamai organizavusi Rusijos diplomatinio atstovo
apsaugą. O Turkija greitai įvardijo ir šio išpuolio organizatorių. Visa
atsakomybė buvo suversta politiniam šalies prezidento Recepo Tayyipo Erdogano
oponentui Fethullah Gullenui, kuris šiuo metu gyvena JAV.
F. Gulleną
Turkijos valdžia kaltino ir bandymu organizuoti perversmą praeitų metų vasarą. Verta
priminti, kad ir tuometiniais įvykiais Ankara pasinaudojo, kad pradėtų plataus
masto represijas prieš skirtingas profesines ir socialines grupes (kariškius,
jėgos struktūrų atstovus, žurnalistus ir pan.). F. Gullenas tada
neigė bet kokį savo vaidmenį perversme. F. Gulleno ar jo šalininkų ryšys su Rusijos
ambasadoriaus nužudymu irgi yra labai abejotinas. Užtat Ankara nepraleidžia
progos nurodyti kaip kaltininką tą žmogų, su kuriuo siekia susidoroti.
Tiek
Rusijos ambasadoriaus nužudymas, tiek vėlesni teroro aktai naujametę naktį
Stambule galiausiai gali būti panaudoti kaip pretekstas naujoms represijoms,
kurių aukomis nebūtinai taps tikrieji kaltininkai. Taip R. T. Erdoganas
naudojasi nestabilia situacija savo valstybėje režimui ir jį palaikančioms
institucijoms stiprinti. Šis efektas pasiekiamas teisingai sudedant akcentus
ir kuriant atitinkamą informacinį foną.
Rusija:
teroro versija nepageidaujama
Rusija
šiandien yra ta valstybė, kuri geriausiai gali parodyti, kaip įmanoma
manipuliuoti informacija. Nors ji ne visada daro tai profesionaliai, šių manipuliacijų
įžūlumo lygis negali nestebinti. Tai verčia įdėmiau pažiūrėti ir į tragediją,
sukrėtusią šią šalį gruodžio pabaigoje.
Gruodžio 25
dienos ryte katastrofą virš Juodosios jūros patyrė iš Sočio oro uosto pakilęs
Rusijos gynybos ministerijos lėktuvas Tu-154. Pranešama, kad
per šį incidentą žuvo visi 92 lėktuve buvę keleiviai ir ekipažo nariai. Tu-154
skrido į Siriją. Tarp žuvusiųjų Raudonosios armijos Aleksandrovo ansamblio
solistai, kurie turėjo surengti pasirodymą rusų kariams Sirijoje, žurnalistai,
keli garsūs visuomenės veikėjai.
Atsižvelgiant
į tai, kur skrido lėktuvas, iš karto kilo įtarimų, kad jo katastrofa gali būti
neatsitiktinė. Tačiau oficialioji valdžia paskubėjo pareikšti, kad tai nebuvo
teroro aktas. Maskva akcentavo tai, nors skuba, su kuria buvo kratomasi teroro
akto versijos, atrodo įtartinai.
Vėliau
atsirado ir katastrofos liudytojas, kuris neva matė, kaip sudužo lėktuvas. Jo
liudijimu, orlaivis nesugebėjo normaliai pakilti ir kurį laiką paskridęs virš
jūros uodega kliudė vandens paviršių. Liudytojo
parodymai aiškiai byloja apie lakūnų klaidą, t. y. katastrofą, įvykusią dėl
žmogiškojo faktoriaus. Tačiau šiais liudijimais iš karto buvo suabejota.
Teigiama, kad tamsoje (incidentas įvyko apie 5 valandą ryto) tiksliai įžiūrėti
lėktuvo skrydžio konfigūraciją turėjo būti sunku, o liudytojo pasakojimas ir
situacijos aprašymas paimtas lyg iš aviacijos vadovėlio.
Dar daugiau
nepatogių klausimų dėl katastrofos ir jos versijos kelia istorikas (ir
aviacijos inžinierius pagal išsilavinimą) Markas Soloninas. Jis pažymi, kad katastrofos
padariniai (į šipulius sudužęs lėktuvas, sudraskyti keleivių kūnai) iš esmės
nėra panašūs į kitų analogiškų katastrofų. Jo manymu, tai
verčia mažų mažiausiai kelti klausimus dėl oficialios katastrofos versijos
pagrįstumo.
Kiti
ekspertai irgi kvestionuoja techninių nesklandumų ar ekipažo klaidos versijas.
Pavyzdžiui, pažymima, kad nuolaužų išsibarstymo zona (apie 15 km) prastai
koreliuoja su versija, kad lėktuvas sudužo rėžęsis į vandenį. Labiau tikėtina, kad
orlaivis subyrėjo nuo sprogimo ore. Ekspertai taip pat pažymi, jog lėktuvas
staiga dingo iš radarų, o ekipažas nebuvo perdavęs pavojaus signalo.
Visa tai
verčia teigti, kad spėjimas apie technines katastrofos priežastis mažų
mažiausiai yra skubotas.
Galima
suprasti ir tai, kodėl Rusija aktyviai kratosi teroro akto versijos. Tai
reikštų, kad šalis nesugeba užtikrinti net karinių struktūrų saugumo (lėktuvas,
kaip minėta, priklausė Gynybos ministerijai), o Sirijos avantiūros kaina vis
auga. Tai būtų jau antras panašaus pobūdžio išpuolis, susijęs su Rusijos
kariuomenės veiksmais Sirijoje. Pirmasis 2015 metais įvykusi tragedija, kai
ore buvo susprogdintas lėktuvas su rusų turistais, skridęs iš Egipto. Tada irgi
gana ilgą laiką teroro akto versija buvo atmetama.
Maskvai
būtų patogiau susitaikyti su technine Tu-154 katastrofos priežastimi.
Tikėtina, kad nors ir kokia būtų tiesa, Rusija iki galo laikysis šios versijos.
Žinoma, negalima teigti, jog Maskva šiuo atveju tikrai meluoja. Kol kas abi tiek
techninė, tiek teroristinė versijos išlieka vienodai tikėtinos, tačiau
ankstesni Kremliaus veiksmai (kad ir prisiminus kitą skaudžią katastrofą virš
Donbaso numuštą boingą) rodo, kad Maskva, reikalui esant, nesibodi ne tik
manipuliuoti informacija, bet ir atvirai meluoti. Todėl ir išvados dėl Tu-154
katastrofos priežasties turėtų būti vertinamos atsargiai ir kritiškai.
Reuters nuotrauka.
Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga. |