









|
|
|
|
Populizmas ir ES elitas (1)
2017 01 25

Europos Sąjungos (ES) lyderiai negali išnaudoti populizmo, kai
jiems patogu, ar skųstis, kai daug kas vyksta nepalankiai. Siekiant pokyčių,
politikams reikalinga stipri lyderystė. Populizmas tampa Europos politinių
debatų tema, pamažu keičianti europietišką svajonę, palankių integracijos
perspektyvų laikotarpį, Lisabonos strategiją, bendrą užsienio ir saugumo
politiką, metą, kai buvo džiaugiamasi bendra valiuta ar istorine bei didele
plėtra. Kylant euroskeptikų judėjimams, jie buvo mažuma politinio spektro
paraštėse.
Tačiau prasidėjo politinė, ekonominė ir finansų krizė. Tuo metu
Europos politinis elitas nesuprato nei jos gylio, nei sudėtingumo. Jie bandė
įprastai tęsti savo darbą, tik kartais susidurdami su populistinėmis,
rasistinėmis ar neapykantos kupinomis kalbomis, euroskeptikų retorika. Europos
politikai manė, kad dar vieną krizę galima nugalėti nieko nekeičiant. Visgi jų
idėjų priešininkai greitai pasinaudojo situacija ir žmonių nepasitenkinimu.
Kilo socialinė suirutė, didėjo atotrūkis tarp turtingųjų ir vargšų, Europos
šiaurinių ir pietinių valstybių, Europos Sąjunga (ES) susidūrė su nesustabdomu
pabėgėlių ir migrantų antplūdžiu. Dėl šių priežasčių atėjo politinio
korektiškumo pabaiga, o populistinės partijos įsigalėjo daugelyje šalių.
Graikija pasirinko Aleksį Tsiprą, žadėjusį nenuolaidžiauti euro
zonos elitui. Tiesa, vadinamasis Grexit vis dėlto neįvyko. Didžiosios
Britanijos piliečiai nusprendė trauktis iš ES po referendumo ir kol kas šio
žingsnio pasekmės nėra aiškios nei pačiai šaliai, nei Bendrijai. Populizmas
tampa pagrindine ir vyraujančia tendencija ar kryptimi. Dėl ES ateities pradeda
kilti abejonių, o jos piliečių baimė ir pyktis auga, tad Europos institucijos
nebegali likti nuo jų nutolusios.
Kyla klausimas ne apie ES viltį, bet apie demokratinių institucijų
išgyvenimą. Viltis tapo dar viena sąvoka, kuri neteko savo galios per
pastaruosius krizės metus. Pažymėtina tai, kad Europai reikalinga stipri
politinė valia ir lyderystė. Europos politika nėra pokerio žaidimas. Jai
svarbus įtaigumas, norint, kad žmonės vėl patikėtų.
Pagal 2017 m. sausio 18 d. EurActiv informaciją parengė Irma
Baranauskaitė. |
|
|
(Skaityti komentarus: 1) |
|
|
Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus. |
|
|
|
|


Iššūkių aplinkai geopolitika (387) 2017 03 08

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.
Vokietijos biudžeto perteklius rekordinėse aukštumose (57) 2017 03 01

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.
Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (162) 2017 02 22

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.
Kinijai reikalinga nauja strategija (17) 2017 02 15

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje.
Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (21) 2017 02 08

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas. |
|