|
Geopolitika pagal Donaldą Trumpą (79)
Viktoras Denisenko 2017 01 25
Sausio mėnesį įvyko naujojo JAV prezidento
inauguracija: kontroversiškai vertinamas verslininkas Donaldas Trumpas užėmė
galingiausios pasaulio valstybės vadovo vietą. Šiandien yra populiaru spėlioti,
kokia gi bus Amerika valdant šiam prezidento ir kokia kryptimi galėtų pasisukti
jos politika. Galima bandyti atskleisti tai analizuojant paties D. Trumpo
pasisakymus, kurių viešojoje erdvėje netrūksta.
Būtina paminėti ir tai, kad mūsų regione didžiausias
dėmesys tradiciškai skiriamas klausimui, kaip dabar galėtų plėtotis JAV ir
Rusijos santykiai. Visi puikiausiai atsimena priešrinkiminį D. Trumpopareiškimą, kad jis pasvarstytų, ar verta ginti Baltijos valstybes nuo Rusijos
agresijos, ir sprendimą priimtų atsižvelgdamas į tai, kaip Lietuva, Latvija ir
Estija vykdo savo įsipareigojimus NATO. Suprantama, toks pareiškimas privertė Baltijos šalis
sunerimti, juolab kad Maskva geba elgtis nenuspėjamai ir pastaruoju metu
nedvejodama laužo tarptautinės teisės principus.
Kita vertus, apie D. Trumpo požiūrį į Rusiją
ir net numanomus ryšius su šios šalies vadovu Vladimiru Putinu ir taip parašyta
nemažai. Šiame kontekste įdomu pažvelgti, kaip naujasis JAV prezidentas
apskritai žiūri į užsienio politiką, ką galvoja apie kitas valstybes ir
geopolitinius susivienijimus Kiniją, Europos Sąjungą, Iraką, Afganistaną,
Siriją ir pan. Šio straipsnio tikslas pabandyti atskleisti geopolitinį D.
Trumpo mąstymą ir aptarti jo aspektus.
Siekiant atskleisti D. Trumpo pozicijas
analizei buvo pasirinkti keli pastarojo meto interviu, tarp jų ir jo dar
priešrinkiminis pokalbis su žinomu televizijos vedėju Larriu Kingu, kurįtransliavo Rusijos propagandos ruporas RT. Nemažai apie užsienio politiką buvo kalbama ir
pirmame po išrinkimo dideliame D. Trumpo interviu, kurį jis davė Vokietijos
leidinio Bild ir Jungtinės Karalystės leidinio The Times žurnalistams.
Esminė išvada atlikus analizę yra gana
akivaizdi naujasis JAV prezidentas nesijaučia stiprus užsienio politikoje.
Net neatrodo, kad jis bandytų rimčiau ja domėtis. Didžiausias D. Trumpo dėmesys
sutelktas į Ameriką ir pažadus grąžinti jai didybę. Tiesa, priemonės, kuriomis
D. Trumpas, vaizdžiai tariant, rengiasi JAV kelti nuo kelių, gali būti
pavadintos gana abejotinomis, tačiau tai būtų atskiro straipsnio tema.
Savo interviu ir pasisakymuose D. Trumpas pagrindinį
dėmesį skiria keliems pasaulio regionams. Pavyzdžiui, nesunku pastebėti, kad jis
iš tikrųjų į Rusiją žiūri palankiau nei jo pirmtakai. Interviu dienraščiui The
New York Times jis pažymėjo, kad veikti kartu su Rusija būtų tiek Maskvos,
tiek Vašingtono interesas. Atrodytų, toks pareiškimas turėtų pradžiuginti
Kremlių. Maskva ir pati seniai kalba apie pragmatinius santykius, pagrįstus
skirtingų galingų valstybių (prie kurių Rusija priskiria ir save) susitarimu.
Atrodo, kad į tą pusę lenkia ir D. Trumpas, tačiau realiai Kremliui džiaugtis būtų
vis dėlto pernelyg anksti.
Galima priminti, kad visai neseniai D. Trumpas
pareiškė, jog dalies sankcijų, dabar taikomų Rusijai, atšaukimas galėtų būti siejamas
su naujais susitarimais dėl branduolinio arsenalo mažinimo. Norėdamas to ar ne, D. Trumpas smogė į gana jautrią
Rusijai vietą. Branduolinė retorika yra vienas akivaizdesnių rusiškos
propagandos aspektų. Branduolinį ginklą Kremlius vertina kaip tą veiksnį, kuris
leidžia Rusijai pozicionuoti save kaip vieną iš pasaulio jėgos centrų. Taigi,
vartojant internetinę terminologiją, D. Trumpo pasiūlytas sandoris tapo
savotišku politiniu trolingu. Maskva savo ruožtu paskubėjo
netiesiogiai parodyti, jog toks pasiūlymas jai nepriimtinas: V. Putino atstovas
spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad kol D. Trumpas dar nepradėjo eiti
pareigų, svarstyti ar komentuoti jo siūlymus būtų pernelyg anksti.
D. Trumpo geranoriškumas Rusijos atžvilgiu yra
gana aiškiai susijęs su Artimųjų Rytų regiono problemomis. Naujasis JAV
prezidentas yra kelis kartus minėjęs, kad mato Maskvą kaip sąjungininkę
kovojant su teroristine Islamo valstybės organizacija. Čia verta pažymėti,
jog D. Trumpas apskritai neretai mini savo pasisakymuose Artimųjų Rytų regioną,
nors kiekvienas toks paminėjimas aiškiai stokoja konkretumo.
Aiškiausiai D. Trumpas išsako poziciją dėl
Irako. Šios pozicijos esmė JAV neturėjo įvesti į šią valstybę savo
kariuomenės, o įvedusi turėjo išvesti kitais būdais, nei tai padarė Baracko
Obamos administracija. Pavyzdžiui, visą atsakomybę dėl nesėkmės Irake suversti savo
pirmtakui D. Trumpas bandė interviu Rusijos kanalui RT. Verta paminėti, kad interviu
ėmusiam L. Kingui net kelis kartus teko priminti tuometiniam kandidatui į
prezidentus, jog Irako karas prasidėjo valdant respublikonui Georgeui Bushui.
Naujasis JAV prezidentas taip pat teigia, kad turi
planą Sirijai, tačiau nesutinka atskleisti jokių jo detalių, nes tai neva
galėtų sutrukdyti planą įgyvendinti. Šį argumentą D. Trumpas naudoja ir
kritikuodamas B. Obamą dėl pernelyg didelio atvirumo ir skaidrumo, nes tai, jo
manymu, leisdavo JAV priešams Artimųjų Rytų regione būti pasirengusiems JAV
veiksmams. Kita vertus, tokia D. Trumpo retorika mažai ką įtikina. Tikėtina, kad
jokio specialaus plano Sirijai naujasis JAV prezidentas neturi, tad kalbėdamas
apie tai jis tiesiog blefuoja.
Kiek aiškiau D. Trumpas yra pasisakęs dėl
kompromiso su Iranu, kurį ne taip seniai pasiekė JAV. Atrodo, čia gali būti
rimtų pokyčių, kurie grąžins į Vašingtono ir Teherano santykius aštrios
konfrontacijos elementus. Naujasis JAV prezidentas pavadino sandorį su Iranu
dėl jo branduolinės programos vienu blogiausių kada nors pasiektų susitarimų.
Tiesa, ir šiuo atveju jis neatskleidžia, kokių veiksmų planuoja imtis
situacijai taisyti.
Savo kortų D. Trumpas neatskleidžia ir kalbėdamas
apie globalią JAV konkurentę Kiniją. Panašu, jog naujasis JAV vadovas žiūri į
šią valstybę gana stereotipiškai. Interviu Bild ir The Times leidiniams jis
pavadino Kiniją didžiule problema, nedetalizuodamas savo pozicijos. Kiek
galima suprasti, naujasis JAV prezidentas šiuo atveju pirmiausia mato problemas
globalios ekonominės konkurencijos srityje.
Dėl JAV partnerių ir sąjungininkų didesnių pokyčių,
ko gero, neturėtų būti. Nesunku pastebėti, jog D. Trumpas labai palankiai žiūri
į Izraelį. Atrodo, Tel Avivas dabar gali tikėtis net didesnio Vašingtono
palaikymo nei anksčiau.
Pozityviai naujasis JAV prezidentas pasisako
ir apie Europą, nors tampa aišku, kad į Senąjį pasaulį jis žiūri iš tam tikro
geopolitinio atstumo. Jis taip pat gana skeptiškai vertina Europos Sąjungos
efektyvumą. Europoje D. Trumpas pagrindine sąjungininke natūraliai laiko
Jungtinę Karalystę. Būtina paminėti, kad naujasis JAV vadovas sveikina Londono
sprendimą trauktis iš ES.
Kartu D. Trumpas pripažįsta ir Vokietijos
lyderystę Europoje. Savo interviu Bild ir The Times jis pareiškė, kad gerbia
kanclerę Angelą Merkel. Tiesa, jis mano, jog dabartinė Vokietijos vadovė
padarė vieną didelę klaidą tai atvirumo pabėgėliams politika. Ši pozicija
aiškiai koreliuoja ir su D. Trumpo vidaus politikos nuostatomis dėl nelegalių
migrantų JAV.
Minėtame interviu D. Trumpas taip pat
pareiškė, kad jam asmeniškai nerūpi Europos Sąjungos ateitis, ji išliks ar
subyrės. Jo manymu, tai nėra svarbu ir JAV, o svarbiausias santykių su ES (ar
atskiromis Europos valstybėmis) klausimas yra prekyba.
Išvados
Jau gana seniai kalbama, kad D. Trumpas yra ne
politikas, o verslininkas. Tikėtina, jog jis bandys perkelti prekybos (plačiąja
prasme) principus ir į politiką. Be to, akivaizdu, kad tęsdamas priešrinkiminę
retoriką jis visą dėmesį sutelks į vidaus politiką. Atrodo, kad globali erdvė
pačiam D. Trumpai nėra įdomi, tad, matyt, ja labiau užsiims kiti jo komandos
nariai. Galbūt tai bus tik į gera, nes naujojo JAV prezidento globalių
politinių procesų ir tarptautinių įvykių suvokimas yra gana paviršutiniškas.
Tikėtina, jog kaip verslininkas D. Trumpas
mato globalų politinį lauką kaip rinką, kurioje galima sudaryti vienokius ar
kitokius sandorius. Sandoriai gali būti sudaromi ir su abejotinais partneriais
(pavyzdžiui, Rusija), jeigu tai atneš pelno JAV. Kitaip sakant, kalbama apie
grynai pragmatinį ir net cinišką požiūrį, vertybių klausimas nėra ir niekada
nebuvo prioritetinis.
Kita vertus, būtina nepamiršti, kad nors JAV
prezidentas turi nemažai galių, jis yra ne vienintelis jėgos centras šalies
politiniame lauke. D. Trumpo požiūris svarbus, bet ne lemiamas. Šiuo atveju
įdomu bus stebėti, kaip pati JAV politinė sistema susitvarkys su D. Trumpo
iššūkiu. Nuo to, ko gero, priklausys ir Amerikos užsienio politika bei jos
kryptys.
Getty nuotrauka.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga. |