Didžiosios Britanijos vartotojai tarsi griauna įspėjimus, kad vadinamasis „Brexitas“ gali sukelti šalies ekonomikos sulėtėjimą. Per paskutinius tris 2016 metų mėnesius jų išlaidos buvo gausios ir tai leido išlaikyti solidžius ūkio augimo rodiklius. Praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais D. Britanijos bendrasis vidaus produktas (BVP) didėjo 0,6 proc. ir augimo tempai iš esmės atitiko dviejų ankstesnių ketvirčių duomenis. Tokias tendencijas atspindėjo investuotojų ir finansų rinkų nekantriai laukti rodikliai, kuriuos paskelbė Nacionalinės statistikos tarnyba (ONS).

Per visus 2016 metus D. Britanijos ekonomikos augimas pasiekė 2,0 proc. ir, palyginti su ankstesniais metais, sulėtėjo tik 0,2 proc. Šalies finansų ministras Philipas Hammondas pareiškė, kad minėti skaičiai parodė britų ekonomikos atsparumą prieš šiemet laukiančias „Brexito“ derybas. Rodikliai esą paneigė skeptiškas prognozes, kad ūkis nukentės ir atsiras silpnėjimo ženklų. Remiantis preliminariais statistiniais duomenimis, šalies paslaugų sektorius ūgtelėjo 0,8 proc., pramonės produkcija beveik nekito, o statybų sektoriaus augimas buvo nedidelis.

D. Britanijos ekonomika nuo pernai birželį vykusio referendumo, kuriame nuspręsta trauktis iš Europos Sąjungos (ES), laikosi geriau, negu tikėjosi dauguma analitikų ir ekspertų. Tačiau būtent jie pažymi, kad 2017 metai bus daug sudėtingesni, kadangi teks palaipsniui nutraukti ryšius su Bendrija, prasidės diskusijos, kaip Jungtinė Karalystė gyvens išstojusi iš ES ir kokios grėsmės dėl šių aspektų kyla britų ekonomikai ir prekybai. Antra vertus, užtikrinta 2016 metų pabaiga teikia vilčių, kad šalies BVP turi potencialo gerokai stiebtis ir šiemet. Nors neatmetamos prielaidos, kad D. Britanijos ūkis šiek tiek sulėtės, to pasekmės neturėtų būti pernelyg skaudžios. Tiesa, 2017 metų perspektyvos išlieka miglotos, kadangi tikėtinas šalies namų ūkių perkamosios galios silpnėjimas.

Pagal 2017 m. sausio 26 d. „Deutsche Welle“ informaciją parengė Irma Baranauskaitė.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.