









|
|
|
|
Lenkijos užsienio reikalų ministerija tapo Rusijos programišių taikiniu? (44)
2017 02 02

Manoma,
kad ART28 grupuotei, kuri dar žinoma kaip Fancy Bear, priklausantys programišiai mėgino įsilaužti į
Lenkijos užsienio reikalų ministerijos (URM) darbuotojų kompiuterius
2016 metų
gruodžio mėnesį Lenkijos URM diplomatai susidūrė su kibernetine ataka, kurią
įvykdė tie patys programišiai, kurie anksčiau buvo įtarti įsilaužimu į JAV
Demokratų partijos serverius, pranešė Rzeczpospolita.
Remiantis nacionalinio
dienraščio informacija, keletas Lenkijos URM darbuotojų gavo elektroninius
laiškus su priedais, kuriuose neva buvo NATO generalinio sekretoriaus Jenso
Stoltenbergo pareiškimas dėl įvykusio Rusijos ir NATO viršūnių susitikimo.
Atidarius priedą, automatiškai aktyvavosi virusas, programišiams atveriantis
kelią išvogti diplomatų kompiuteriuose saugomus duomenis.
Mariušas
Burdachas (Mariusz Burdach), atstovaujantis bendrovei Prevenity, kuri
užtikrina Lenkijos valstybės institucijų kompiuterių tinklų saugumą, paaiškino,
jog programišiai pasinaudojo Adobe Flash
Player klaida (ji jau rasta) ir įvykdė ataką per vienos Lotynų Amerikos
valstybės URM serverį.
Lenkijos
URM ir bendrovės Prevenity teigimu, prie kompiuterinės atakos prisidėjo ART28
(Fancy Bear/ Sofacy). Anksčiau šio
sambūrio programišiai buvo kaltinami surengę išpuolius prieš Vokietijos
parlamentą, Pasaulinę antidopingo agentūrą (WADA), ESBO, taip pat išvogę JAV
Demokratų partijos narių elektroninį susirašinėjimą.
JAV
analitikai iš kibernetinio saugumo grupės CrowdStrike praėjusių metų gruodį
atskleidė, kad Fancy Bearprogramišiai įsilaužė į Ukrainos kariuomenės mobilųjį priedą ir dėl to buvo
patirta didelių artilerijos technikos nuostolių, tačiau šią informaciją paneigė
Ukrainos gynybos ministerija.
Pagal 2017 m. sausio 30 d. Rusijos RBK TV portalo informaciją
parengė Geopolitinių studijų centras.
|
|
|
(Skaityti komentarus: 44) |
|
|
Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus. |
|
|
|
|


Iššūkių aplinkai geopolitika (1328) 2017 03 08

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.
Vokietijos biudžeto perteklius rekordinėse aukštumose (335) 2017 03 01

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.
Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (363) 2017 02 22

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.
Kinijai reikalinga nauja strategija (760) 2017 02 15

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje.
Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (194) 2017 02 08

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas. |
|