|
Minskas vėl užsienis (5)
Ivanas Preobraženskis, IA Rosbalt 2017 02 10
Rusija de facto atkuria
sieną su Baltarusija. Ir tai nepaisant to, kad ši šalis dalyvauja visuose
įmanomuose integracijos su Maskva procesuose.
Federalinės
saugumo tarnybos (FST) vadovas Aleksandras Bortnikovas įsakė nuo vasario 7 d.
Rusijos regionuose, besiribojančiuose su Baltarusija, nustatyti pasienio zoną.
Tai Smolensko, Briansko ir Pskovo sritys. Kol kas neaišku, ar pasienio zonoje
atsiras visavertė pasienio ir muitinės kontrolė, nors tai būtų logiška.
Sprendimas
buvo priimtas plačiau jo negarsinant, taigi jį pastebėjo ne iš karto. Rusijos
teisinės informacijos portale įsakymai (atskirai kiekvienai sričiai) laipsniškai
buvo publikuojami nuo sausio 26-os iki 29-os. Oficialus pagrindas sąlygų,
būtinų Rusijos Federacijos (RF) valstybinės sienos apsaugai, sukūrimas. O FST
Ryšių su visuomene centre tvirtinama, kad Rusijos ir Baltarusijos pasienyje,
kuris pastaraisiais metais faktiškai buvo tapęs administracine Rusijos ir Baltarusijos
sąjunginės valstybės (RBSV) riba, situacija ne sunkinama, o atvirkščiai
lengvinama.
Dėl to, kad
ant valstybinės Rusijos ir Baltarusijos sienos nėra pralaidos punktų, kuriuose
per valstybinę Rusijos Federacijos sieną būtų praleidžiami asmenys, transporto
priemonės, kroviniai ir gyvūnai, trečiųjų šalių piliečiams ją kirsti tampa
neįmanoma, tai laikraščiui Kommersant pareiškė FST. Dėl to, kaip aiškina
Rusijos specialiųjų tarnybų atstovai, trečiųjų šalių atstovams nesudaryta
galimybė kirsti Rusijos ir Baltarusijos sieną net ir turint deramai
apiformintus dokumentus, suteikiančius teisę būti Rusijos Federacijos
teritorijoje ir Baltarusijoje (vizas, nuolatinius ir laikinus leidimus gyventi,
migracines korteles). O tai reiškia, kad pagal Rusijos įstatymus pažeidėjams
gali būti taikomos sankcijos.
O dabar, kai
pagal Aleksandro Bortnikovo įsakymą FST nustatys asmenų ir transporto
priemonių patekimo į pasienio zoną vietas ir laiką, taip pat sustatys įspėjamuosius
ženklus, problema bus išspręsta. Tiesa, sprendžiant iš visko, tai bus pasienio
kontrolės įvedimas su paskutine šalimi, su kuria tokios kontrolės nebuvo, nes Baltarusija
dalyvavo visuose galimuose integravimosi su Maskva procesuose: SNV, KSSO, Eurazijos
ekonominės sąjungos bei sąjunginės valstybės kūrime.
Tarp kitko,
RBSV aparate yra įsitikinę, kad visa tai Rusijos piliečių, kertančių
Baltarusijos sieną, nė trupučio nevaržys. Pagal mūsų įsivaizdavimą, visų pirma
kalbama ne apie apribojimus pasienio zonoje, o apie Baltarusijos ir Rusijos
piliečių keliavimo tvarkos įvedimą. Rusijos Federacijos ir Baltarusijos
Respublikos piliečiams, keliaujantiems automobilių, geležinkelio ar oro
transportu, niekas nesikeičia, teigia Rusijos ir Baltarusijos sąjunginės
valstybės sekretorius Grigorijus Rapota. Tačiau, jo žodžiais tariant,
nuolatinis RBSV komitetas dar tiktai nagrinėja šį klausimą ir, įvertindamas
gautus išaiškinimus, derina juos su esama teisine baze.
Šiaip ar
taip, tendencija akivaizdi integracinių procesų plėtra ir gilinimas sustojo
ir net ritasi atgal. Priminti Rusijos valdžios atstovams, kad dar visai
neseniai atvira siena su Baltarusija buvo laikoma pavyzdžiu, kuriuo remiantis ateityje
būtų galima kurti vieningą Eurazijos erdvę, jau aiškiai nebėra prasmės.
Rusija
siekia išsireikalauti iš oficialiojo Minsko skolos už dujas apmokėjimo, muitų
už naftos tiekimą naftotiekiu per Baltarusijos teritoriją sumažinimo, o
anksčiau buvo ir siūlymas (A. Lukašenka jo nepalaikė) Gardino rajone įkurti
Rusijos karinę bazę.
Savo ruožtu
Baltarusijos pusė siekia gauti kreditų iš EAES krizių fondo, dujų kainos
sumažinimo, apkarpyto Rusijos naftos tiekimo lengvatinėmis kainomis padidinimo,
laisvo Baltarusijos prekių patekimo į Rusijos rinką pagal Muitų sąjungos (ir
naujojo Eurazijos muitų kodekso) susitarimus. Na ir, tarp kita ko, išlaikyti
atviros sienos režimą, mažų mažiausiai bent žodiniais pažadais.
Iš tikrųjų
Baltarusijos vadovybė, atrodo, pastarosios lengvatos jau seniai nebesitiki.
Priešingu atveju prieš priimdama neseną sprendimą įvesti bevizį režimą 80-ties
šalių piliečiams, per Minsko oro uostą atvykstantiems į Baltarusiją ne ilgiau
kaip penkioms dienoms, tikriausiai būtų jį iš anksto apsvarsčiusi su Rusija.
Tada
oficiali Maskvos reakcija į šį sprendimą atrodė visai švelni atseit, tai
vidinis Baltarusijos reikalas. Tačiau vėliau įvairūs saugumo ekspertai ir
kalbančios galvos patriotinės Rusijos televizijos laidose apie geopolitikos
problemas vienu balsu ėmė aiškinti, kad Minskas bando pabėgti nuo Rusijos į
Vakarus. Tuo pačiu metu apie bevizį režimą užsieniečiams Minsko oro uoste buvo
kalbama, kad nors jis ir nėra susijęs su reisais į Rusiją, vis vien šaliai
kelia didesnę terorizmo grėsmę.
Reakcija į
informaciją apie pasienio zonos įvedimą taip pat gana įsidėmėtina. Spauda
pradėjo masiškai perspausdinti agentūros Regnum pranešimą Lukašenka rengiasi
pasitraukti iš EAES ir KSSO, kuriame su nuoroda į neaiškų anoniminį šaltinį
buvo teigiama, kad Rusija neva nereaguos į hipotetinius Baltarusijos bandymus
atsisakyti integracijos su Rusija.
Savo ruožtu
Valstybės Dūmos deputatas Konstantinas Zatulinas žurnalistams pareiškė, kad
nors Baltarusijos vadovybė viešai nepasisako prieš sąjunginę valstybę, jų
sprendimas dėl leidimo įvažiuoti be vizos 80-ties šalių piliečiams reiškia
riziką, kad į Rusiją galės prasiskverbti nepageidaujami asmenys. Aš
apgailestaudamas turiu pažymėti, kad mes einame link Rusijos ir Baltarusijos
sienos atkūrimo, t. y. jeigu reikalai ir toliau taip klostysis, tai link praradimo
to svarbiausio laimėjimo, kuris buvo pasiektas per ilgus įvairiausių bandymų
sukurti ir įtvirtinti Rusijos ir Baltarusijos sąjunginę valstybę metus,
deputatą cituoja agentūra RIA Novosti.
Švelniau nei
kiti (kaip, tarp kitko, ir per ankstesnius Rusijos ir Baltarusijos santykių paaštrėjimus)
kol kas pasisakė Rusijos užsienio reikalų ministerija. Rusijos pasiuntinys
Minske Aleksandras Surikovas savo komentaruose taip pat užtikrino, kad pasienio
zonos nustatymas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams esą nieko nekeičia. Per
automobilių transporto pralaidos punktus trečiųjų šalių piliečių nepraleidžia, o
per oro transporto punktus jie gali patekti. Pavyzdžiui, pas mus su Gruzija yra
nustatytas vizų režimas, o su Baltarusija bevizis, mes kol kas į tai žiūrime iš
dalies primerkę akis, tačiau trečiųjų šalių piliečius pradedame prižiūrėti jau
oro uostuose. Juk reikia turėti vizą, paaiškino diplomatas.
Tačiau
arčiau realybės, atrodo, vis dėlto yra ne Surikovas, o Zatulinas. Rusija de
facto atkuria sieną su Baltarusija ir jau artimiausiu metu prasidės
visavertė pasienio kontrolė, bent jau iš Rusijos pusės. Vargu ar tikėtina, jog
tikrins tik trečiųjų šalių piliečius, o rusai su baltarusiais galės tik
pamojuoti pasais pro mašinos (ar vagono) langą.
Bet tai būtų
dar pusė bėdos. Svarbiausia tai nesiliaujantis dviejų broliškų (kaip visur
ir visada pabrėžiama) tautų ir valstybių santykių blogėjimas. Su viena
broliška tauta Rusijos kaip valstybės santykiai jau blogesni nei su pačia
nebroliškiausia. Ar ne link to veda paskutiniai įvykiai santykiuose su
Baltarusija, kuri daugeliui Rusijos geopolitikų yra tarsi gerklėje įstrigęs
kaulas, nes jie nepripažįsta jos kaip visavertės suverenios valstybės (o
baltarusių atskira tauta)?
Su tokiu
požiūriu ir iki naujų mandagių žmogeliukų, atrodo, nebetoli, juolab kad savo
naujoje Nacionalinio saugumo doktrinoje Baltarusija neslepia, jog siekia
apsisaugoti nuo būtent tokio įvykių raidos varianto.
Suprantama,
kaip pažymi daugelis stebėtojų, pastarasis paaštrėjimas vyksta suplanuoto
Vladimiro Putino ir Aleksandro Lukašenkos susitikimo Maskvoje fone. Ten, kaip
galima tikėtis, jie spręs ginčytinus dujų kainos bei naftos tiekimo ir tranzito
klausimus. Šiandienos ekonomines problemas jie išspręs nesunkiai, o valstybinės
sienos atkūrimo, kas realiai yra daug svarbiau net nei dujų kaina, atšaukti,
suprantama, nė vienas nesiims.
Išversta
iš rosbalt.ru
kremlin.ru nuotrauka.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga. |