|
Sostinė pranašumas, kuris gali nustelbti valstybę (2)
Gytis Janišius 2017 03 01
Europos
Komisijos pirmininkas Jeanas Claudeas Junckeris vienu iš savo veiklos
prioritetų yra pasirinkęs
urbanizacijos temą ir ypač akcentuoja
sostinių reikšmę nacionaliniame ir tarptautiniame kontekste. Dėl savo
administracinės, ekonominės ir simbolinės galios sostinė gali būti viso regiono
ūkio katalizatorius, rodyti lyderystės pavyzdį aplinkosaugos, socialinėje ir
politinėje srityse. Vis dėlto nevaldoma sostinės plėtra gali tapti ir dideliu
galvos skausmu visai valstybei, ypač jei šalis nedidelė.
Miestų
reikšmė vis didėja
J. C.
Junckerio vadovaujama Europos Komisija pažymi, kad ambicingi Europos Sąjungos
tikslai gali būti pasiekti tik įtraukus miestus. Jie tapo svarbiausiu
faktoriumi, kad ir apie kokį sektorių kalbėtume: ekonomiką, aplinkosaugą,
socialinius reikalus, net žemės ūkį. 72 proc. ES visuomenės gyvena miestuose,
todėl 20142020 m. finansavimo perspektyvoje jų plėtrai ketinama skirti beveik 80 mlrd.
eurų.
Pagrindinės
Europos miestų skatinimo kryptys, kurioms Europos Komisija ketina skirti dėmesį,
yra ekonominė plėtra ir darbo vietų kūrimas, didesnis miestų įtraukimas į
vieningą viso žemyno rinką, parama aplinkai draugiškoms veikloms, saugumo ir
teisingumo užtikrinimas, veiksminga migracijos politika bei pilietinės
visuomenės plėtra.
Europiečių
dėmesys miestams neatsitiktinai pateko į Senojo žemyno politikos darbotvarkę.
Visame pasaulyje miestai auga greitai, jų daugėja ir jų reikšmė tampa net
svarbesnė nei atskirų valstybių. 75 proc. didžiausių pasaulio kompanijų yra įsikūrusios 20 turtingiausių
pasaulio miestų. Miesto reikšmė ir jo klestėjimas nebūtinai reiškia, kad jame
turi gyventi labai daug žmonių. Sociologas Christopheris
Chaseas-Dunnas pažymi, kad ekonominis išsivystymas, ūkio kilimas,
politinis stabilumas ir sugebėjimas pritraukti užsienio investicijas yra
svarbiausi miestų sėkmės veiksniai. Pasak jo, miesto ryšiai globalioje erdvėje
yra svarbesni nei jo dydis.
Sostinės
Europos flagmanai
Europos
Sąjunga džiaugiasi vieninga rinka ir vis dažniau kitų šalių suvokiama kaip
vienas ūkio vienetas, tačiau kartu joje veikia nacionalinės valstybės su savo
sostinėmis. Miestai sostinės yra didelis pranašumas konkuruojant su kitais
globaliais pasaulio regionais, tokiais kaip Kinija, Indija ar JAV, kurios
sostinių visgi teturi po vieną.
Kelno
ekonominių tyrimų institutas ištyrė 15 Europos
šalių sostinių ekonominę reikšmę tų valstybių ekonomikai ir nustatė, kad tik
vienintelis Berlynas daro neigiamą įtaką Vokietijos BVP. Visų kitų sostinių
ekonomika duoda didelę pridedamąją vertę šalims: Atėnai prideda 19,9 proc. BVP
Graikijai, Paryžius 15 proc. Prancūzijai, Praha 14,2 proc. Čekijai ir t. t.
Išimtinis
Berlyno atvejis kaip tik parodo, kad sostinė dėl savo simbolinio,
administracinio ir politinio statuso suteikia papildomo gyvumo visam regionui.
Žinant Berlyno istoriją miestas buvo padalintas, išgyveno ekonominį ir
socialinį sujungimo šoką ir visiškai atgavo sostinės statusą tik 1999 m. akivaizdu,
ko Vokietija buvo netekusi. Kiti miestai, tokie kaip Hamburgas, Miunchenas,
Frankfurtas, pasidalino pranašumus, bet buvo prarastas sinergijos efektas.
Tačiau, kaip sakė buvęs Berlyno
meras Klausas Wowereitis, Berlynas yra neturtingas, bet patrauklus, todėl miesto ateitis
tikriausiai bus šviesi.
Europos
miestai nedideli, bet reikšmingi
Europos
statistikos agentūra Eurostat, įvairiais pjūviais išnagrinėjusi duomenis apie
Europos sostines, skelbia, kad šie miestai
yra žemyno inovacijų, naujovių, mokslo, ūkio ir švietimo lyderiai. Sostinės yra
skirtingo dydžio (pavyzdžiui, Maltos
sostinėje Valetoje gyventojų mažiau nei 7 tūkst., o Londone 8,6 mln.), tačiau
visos jos yra labai reikšmingos savo regionui. Eurostat pažymi, kad nors savo
šalyse Europos sostinės yra didelės, pasaulio mastu tai ne tokie ir dideli
miestai. Tokijas (13,62 mln. gyventojų), Delis, Pekinas ar Buenos Airės yra nepalyginti
didesni megapoliai.
Kaip ir kitų
šalių, daugumos Europos sostinių BVP vienam gyventojui didesnis nei
aplinkiniuose regionuose. Išimtys Vokietija, Italija ir Nyderlandai.
Vokietijoje didžiausias BVP vienam gyventojui sukuriamas Hamburge, o Berlynas
buvo vienintelis sostinės regionas, kuriame BVP vienam gyventojui nesiekė
nacionalinio vidurkio. Italijos sostinės BVP vienam gyventojui buvo šeštas
pagal dydį, nusileisdamas šiauriau esantiems regionams. Nyderlanduose
Groningenas buvo vienintelė teritorija, kurios vidutinis BVP vienam gyventojui
buvo didesnis nei sostinėje.
Sostinės sudaro labai
reikšmingą dalį šalių ekonomikoje, vidutiniškai
2540 procentų. Kuo šalis mažesnė, tuo sostinės svoris didesnis. Rygos ar
Talino BVP indėlis viršija 60 proc. tų valstybių generuojamos ekonomikos. Tai
gali tapti ne tik pranašumu, bet ir nemažu iššūkiu.
Kaip
suvaldyti sostinės augimą
Aukštesnis
gyvenimo lygis, platesnės galimybės ir kitokie sostinės patrauklumai gali
peraugti į sunkiai suvaldomą plėtrą. Pastebima tendencija, kad Rytų Europoje,
kurią kamuoja demografinės problemos, sostinės auga nustelbdamos ir net
gniuždydamos kitus miestus bei regionus. 20042014 m. Talinas savo svorį Estijos
ekonomikoje padidino nuo 39,3 iki 43,5
proc., šiek tiek mažesnės, tačiau tokios pat tendencijos ir Rygoje bei Vilniuje.
Vakarų
Europoje patraukliausi miestai Londonas ar Paryžius taip pat susiduria su
spaudimu plėstis. Didieji miestai jau nebesutalpina visų norinčių juose
apsigyventi, o kur dar neturtingi imigrantai iš kitų šalių. Didžiuosiuose
miestuose nekilnojamojo turto kainos kyla labai sparčiai ir tai dalį gyventojų,
neturinčių savo būsto, stumia į skurdą, be to, prisideda transporto,
aplinkosaugos, triukšmo ir kitos problemos.
Nevaldoma
sostinės plėtra gali stumti šalį į vieno miesto tipo valstybę, o tai atveria
atskirties, nevienodų standartų, susisiekimo ir kitas problemas ir tampa
dideliu iššūkiu nacionalinei vyriausybei.
Ekspertai išskiria dvi
pagrindines valdymo kryptis, į kurias reiktų atsižvelgti šalių
vyriausybėms, kad miestų plėtra vyktų darniai ir būtų sėkminga. Pirma,
nacionalinės vyriausybės turėtų skirti deramą dėmesį urbanistikai: sujungti ir
koordinuoti transporto, būstų, ekonomikos, finansų ir aplinkosaugos politiką,
skirtą konkrečiai miestams. Antra, savivaldos institucijos turi veikti
kompaktiškai ir efektyviai. Pasaulyje yra gausu pavyzdžių, kai veikia daugybė
savivaldos institucijų ir pareigūnų, kurie nesusišneka tarpusavyje ir kelia
chaosą. Čikagoje veikia net 1700 valdžios institucijų, o biurokratizmo
kamuojami paryžiečiai tam net turi specialų terminą mille-feuilles.
McKinsey
tarptautinio instituto ekspertai prognozuoja, kad iki 2025 m.
trečdalis pasaulio ekonomikos kilimo bus sukurta Vakarų šalių sostinėse ir
augančių rinkų didžiuosiuose miestuose. Kuriuose? Tai priklausys nuo pačių
miestų ir nacionalinių vyriausybių, ar jos supras miestų svarbą, suteiks visas
sąlygas jų vystymuisi ir suvaldys nepageidaujamą plėtrą.
ALAMY nuotrauka.
Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga. |