Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Po protestų Baltarusijoje ir Rusijoje – pabėgėlių į Lietuvą banga? (3)

Rasa Pakalkienė, Lietuvos žinios
2017 03 28

Sekmadienį, kovo 26 d., Rusijoje kilusią didžiulę protestų prieš korupciją bangą, su kuria policija tvarkėsi grubiais sulaikymais, pirmadienį pakeitė kita – tolimųjų reisų vairuotojų streikas. Šeštadienį Baltarusijos sostinėje Minske surengtas nesankcionuotas opozicijos mitingas baigėsi sulaikymais ir pareigūnų smurtu. Kodėl tai vyksta ir ko toliau galima tikėtis šiose kaimyninėse šalyse – didesnių represijų ar režimų nuolaidų žmonėms?

Baltarusijoje protestai vyko keletą pastarųjų mėnesių. Valdžia reagavo ramiai. Tačiau per opozicijos šeštadienį, kovo 25 d., Minske mėgintą surengti nesankcionuotą mitingą „Valios diena“ policija sulaikė daugiau kaip 400 aktyvistų, kurių daugelis buvo sumušti. Sekmadienį Rusijoje protestai dėl korupcijos surengti daugiau kaip 80 miestų. Maskvoje apie 800 protestuotojų buvo sulaikyta, kartu – ir šių nesankcionuotų akcijų organizatorius, vienas iš ryškiausių opozicijos lyderių bei aršus Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas. Agresyviai policija elgėsi ir kituose miestuose, juose taip pat buvo sulaikomi protestų prieš korupciją dalyviai. Politologas Vytis Jurkonis LŽ sakė, kad iš šių šalių valdžios reakcijos matyti baimė ir atsakas represijomis.

Baltarusijos režimo veidas 

Kaip teigė politologas, Baltarusijos valdžia pastebėjo, jog pastaruoju metu protestų dinamika – ne jos naudai. „Kaip niekada anksčiau aktyviai prisijungė regionai. Baltarusijoje tai – retas reiškinys, – sakė V. Jurkonis. – Be to, protestavo labai įvairi publika. Net buvęs Aliaksandro Lukašenkos elektoratas išėjo į gatves.“

Protestuotojų sulaikymai ir agresyvūs pareigūnų veiksmai Baltarusijoje, politologo nuomone, gali užkirsti kelią šios šalies ir Europos dialogui. „Dialogas buvo lėtas ir nedrąsus, bet Briuselis puoselėjo daug iliuzijų, kad Baltarusijos valdžia pakeitė kursą. Tai rodo naivumo lygį“, – kalbėjo politologas.

Pasak V. Jurkonio, Baltarusijai buvo labai nuleista lūkesčių kortelė, buvo prašoma nedaryti „ko nors blogo atvirai, nesmurtauti“, šalis tuo ciniškai naudojosi, nes tiesiog buvo pakeistas represijų pobūdis, tarkime, ne areštai, bet baudos. „O kovo 25 dienos masiniai suėmimai iš principo atskleidė Baltarusijos režimo veidą, nes jis nusiėmė kaukę, – teigė politologas. – Tikiuosi, kad Europos struktūrose bus atkreiptas dėmesys, jog dėl Baltarusijos puoselėti iliuzijų neverta, nes šioje šalyje jokių sisteminių permainų nebuvo.“
 
Jis tikisi, kad kovo 25 dienos pasekmės bus tokios, jog Briuselis į oficialaus Minsko pažadus žiūrės atsargiau.



Šeštadienis Minske.

Praėjusią savaitę A. Lukašenka pareiškė esą protestus „per lenkus ir lietuvius“ finansavo amerikiečių ir vokiečių fondai. Dar jis rėžė neva Lietuvoje ar Lenkijoje galėjo būti rengiami ginkluoti kovotojai, kurių tikslas – organizuoti provokacijas Baltarusijoje. Tokie pareiškimai šokiruoja. Tačiau V. Jurkonis sakė, kad A. Lukašenka ne pirmą kartą svaido tokio pobūdžio, teiginius, jų būta ir prieš gerą dešimtmetį.
 
„Tai yra tam tikra dangstymosi išraiška“, – apibūdino politologas. Kadangi A. Lukašenka laviruoja tarp Europos Sąjungos ir Rusijos, V. Jurkonio nuomone, jis turėtų apsispręsti, kas yra partneriai, ir kas kelia grėsmę.

Politologas mano, kad ir toliau turime atidžiai stebėti įvykius Baltarusijoje. Jis priminė apie šiais metais Baltarusijoje ir Rusijoje rengiamas pratybos „Zapad“. Tačiau V. Jurkonis pažymėjo: „Nereikia sąmokslo teorijų, kad protestus Baltarusijoje išprovokavo ar surežisavo Maskva. Tokių spekuliacijų yra. Vis dėlto protestai tikrai kyla iš apačios. Mes turime būti solidarūs ne su Baltarusijos valdžia, bet žmonėmis, būti jų ambasadoriais Europos struktūrose, atkreipti dėmesį į teisinius pažeidimus. Turėtume būti tam tikras proto balsas tarptautinėje bendruomenėje.“

A. Navalno efektas Rusijoje 

Lietuvoje gyvenantis politinis emigrantas iš Rusijos Vsevolodas Černozubas po daugiatūkstantinių sekmadienio protestų gimtojoje šalyje socialiniame tinkle parašė, kad užaugo nauja karta, laisva ir mąstanti savo galva, nežiūrinti „zombiškų dėžių“ ir neklausanti „zombiško radijo“.

Rusų politinis aktyvistas LŽ sakė, kad tokie pilietiškumo purslai iš šalies gali atrodyti atsitiktiniai, bet iš tiesų tai yra rezultatai sudėtingos dėlionės iš daugelio momentų. „Jei trūktų keleto elementų, dėlionė nebūtų baigta“, – teigė jis. 

V. Černozubas išvardijo sekmadienį vykusių daugiatūkstantinių protestų priežastis.

Pirma. Žmonės seniai, daugiau penkerius metus neprotestavo per visą Rusiją. Tai buvo susiję su „isterija dėl Krymo“, patriotine mobilizacija. Tai daugelį žmonių demoralizavo. 

Antra. Dabar darbotvarkėje atsirado rūpesčių dėl staigaus pragyvenimo lygio kritimo, kurį Rusijos gyventojai aiškiai pajuto. Tai pirma tokia ekonominė ir finansinė krizė tuo tada, kai Vladimiras Putinas atėjo į valdžią. 

Trečia. V. Černozubas tai pavadino A. Navalno efektu: „Pastaruosius 10 metų Aleksejus sąmoningai ir tikslingai formuoja savo auditoriją, kuri jam yra lojali. Jis sukūrė modernų bendravimo būdą, išmoko savo veiklai pajungti naująsias technologijas, sėkmingai naudojasi „YouTube“ ir kitomis interneto, socialinių tinklų galimybėmis.“



Sekmadienis Maskvoje.

Kokių pokyčių gali būti Rusijoje – mažiau baimės ir daugiau laisvės, o gal Kremliaus režimas bus vis griežtesnis ir represyvesnis?
 
„Gali būti įvairių variantų: kažkur valdžia gali daryti nuolaidų – lengvų ir netiesioginių, gal dėl įstatymų, kita vertus, stiprinti represijas, – teigė V. Černozubas. – Gali daugiau dėmesio skirti jaunimui ir organizuoti įvairius projektus.“ Dar jis atkreipė dėmesį, kad Rusijoje vis didėja atotrūkis tarp valdžios ir gyventojų, ypač jaunosios kartos. O kuo atotrūkis didesnis, tuo labiau valdžia remiasi represinėmis priemonėmis, taip pat mobilizacinėmis, tokiomis, kaip karo veiksmų pradėjimas.

V. Černozubas pasakojo, kad pirmadienį per visą Rusiją prasidėjo tolimųjų reisų vairuotojų protesto akcijos, kai keliuose išilgai statomi krovininiai automobiliai. Nepriklausomos žiniasklaidos duomenimis, šio protesto dalyvių – apie nuo 10 iki 20 tūkst. Pirminė priežastis – mat Rusijoje buvo įvesta kelių apmokestinimo sistema „Platonas“, todėl reikalaujama jos atsisakyti. Tačiau dabar tolimųjų reisų vairuotojai jau kelia ir politinius reikalavimus iki vyriausybės atsistatydinimo ir net dėl nepasitikėjimo V. Putinu.

Vis dėlto V.Černozubas nemano, kad protestinės rusų nuotaikos galėtų turėti įtakos Rusijos prezidento rinkimams 2018 metais. Tačiau vietinius, regioninius rinkimus turėtų paveikti. „Bus konfliktinės rinkimų kompanijos, daug nepriklausimų kandidatų, kuriems kai kur pavyks laimėti“, – sakė jis. 

Labai panašios

Pasak V. Jurkonio, kovo 25 ir 26 dienomis Baltarusija ir Rusija parodė, kad yra labai panašios, neturi dialogo su savo gyventojais, skiriasi nuo Europos šalių, nes nesilaiko tarptautinių teisės principų. Politologo teigimu, po savaitgalio įvykių Baltarusijoje bei Rusijoje ir dar griežtesnės režimų reakcijos į savo žmonių protestines nuotaikas galima tikėtis didesnių politinių pabėgėlių bangų. 

Jis priminė, kad tai buvo galima matyti po 2010 prezidento rinkimų Baltarusijoje, po 2011 ir 2012 protestų ir „Bolotnaja bylos“ Rusijoje. Tuo metu Lietuvoje padaugėjo pabėgėlių iš šių šalių.

„Pagrindinis klausimas – ar mes būsime solidarūs su jais, pilietiškais tų šalių atstovais, kurie rizikuodami bando rodyti, kad yra demokratinių jėgų, yra žmonių, kuriems rūpi laisvė?“ – svarstė V. Jurkonis.

AFP/Reuters/Scanpix nuotraukos.


Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 3)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (1)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras