Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  50–asis ES sutarties straipsnis: kaip bus sprendžiama ES ir JK santykių ateitis

Europos Parlamento informacija
2017 03 29

Trečiadienį, kovo 29 dieną, Jungtinė Karalystė praneš Europos Vadovų Tarybai apie savo ketinimą išstoti iš Europos Sąjungos. Tai leis pradėti formalų išstojimo procesą pagal ES sutarties 50–ąjį straipsnį, įskaitant derybas dėl susitarimo, kuriuo bus nustatyta JK išstojimo iš ES tvarka. Derybų trukmė – dveji metai, nebent abi pusės vieningai nuspręstų jas pratęsti. Be to, JK ir ES turės susitarti dėl būsimų santykių. Sužinokite daugiau apie JK išstojimo iš ES procesą ir Parlamento vaidmenį jame.

50–asis straipsnis

Šis ES sutarties straipsnis numato, kad „bet kuri valstybė narė pagal savo konstitucines nuostatas gali nuspręsti išstoti iš Sąjungos“. Jo aktyvavimas leis pradėti derybas, kurių trukmė – dveji metai, nebent Europos Vadovų Taryba, susitarusi su išstojančia valstybe nare, vieningai nuspręs pratęsti šį terminą.

Per išstojimo procesą bus siekiama susitarti dėl JK pasitraukimo iš bendrijos sąlygų, tačiau įmanoma, kad susitarimas iš viso nebus pasiektas.

Du susitarimai

Per dvejus metus ES ir JK turės susiderėti ir sudaryti susitarimą, kuris nustatys JK išstojimo iš ES tvarką „atsižvelgiant į pagrindinius būsimų tos valstybės santykių su Sąjunga principus“. Savo ruožtu būsimus ES ir JK santykius nustatys kitas susitarimas, kurio sudarymas gali užtruki gerokai ilgiau.

Sėkmingai pasibaigus deryboms, sprendimui sudaryti susitarimą dėl išstojimo turės pritarti 72 proc. ES Tarybos narių (20 valstybių narių iš 27), atstovaujančių 65 proc. ES gyventojų. Jam taip pat turės pritarti Europos Parlamentas ir JK.

Savo ruožtu susitarimui dėl būsimų santykių turės pritarti visos valstybės narės ir Europos Parlamentas.

Išstojimo sąlygos

Susitarimas dėl išstojimo apims daugelį klausimų. Tarp jų:

  • JK gyvenančių ES piliečių teisės ir ES valstybėse gyvenančių JK piliečių teisės;
  • JK finansiniai įsipareigojimai, kuriuos ji prisiėmė būdama ES nare;
  • Sienų kontrolės klausimai, ypač tarp JK ir Airijos;
  • JK įsikūrusių ES agentūrų būstinių klausimas;
  • Tarptautiniai JK įsipareigojimai, kuriuos ji prisiėmė būdamas ES nare, pavyzdžiui, jos dalyvavimas Paryžiaus klimato kaitos susitarime.

Būsimi santykiai

Tikėtina, kad susitarimas dėl būsimų JK ir ES santykių nustatys bendradarbiavimo sąlygas įvairiose srityse – nuo gynybos ir kovos su terorizmu iki aplinkosaugos, mokslinių tyrimų ir švietimo.

Vienas svarbiausių klausimų – būsimi prekybiniai santykiai, įskaitant muitų klausimą, produktų standartus ir ginčų sprendimą.

Derybų procesas

JK aktyvavus 50–ąjį ES sutarties straipsnį, Europos Vadovų Taryba (EVT) priims gaires dėl bendros pozicijos ir principų, kurių ES laikysis visų derybų metu. Planuojama, kad jos bus priimtos per balandžio 29 dieną vyksiantį EVT susitikimą.

Vėliau ES Taryba priims sprendimą suteikti įgaliojimus Europos Komisijai pradėti derybas su ir patvirtins derybinius nurodymus.

Vyriausiuoju Europos Komisijos derybininku paskirtas buvęs eurokomisaras Michel Barnier.

Kalbėdamas Europos Parlamente jis pabrėžė pagrindinius derybų principus: keturių ES laisvių (laisvas prekių, paslaugų, kapitalo ir asmenų judėjimas) nedalomumas; bet kokio pereinamojo laikotarpio susitarimo laikinumas; narystė ES laikoma palankiausiu įmanomu statusu; bet kokie būsimi santykiai turi remtis vienodų konkurencinių sąlygų užtikrinimu; teisių ir įsipareigojimų, sutartų su ne ES šalimis, pusiausvyra; galimai glaudesnis bendradarbiavimas saugumo ir gynybos srityje.

Kas bus, jei nepavyks pasiekti susitarimo?

Nepasiekus susitarimo dėl išstojimo, ES sutartys Jungtinei Karalystei nustos galioti praėjus dvejiems metams po to, kai gaunamas pranešimas apie ketinimą išstoti iš ES, t. y. praėjus dvejiems metams nuo 2017 m. kovo 29 dienos.

Europos Parlamento vaidmuo

Tam, kad susitarimas dėl JK išstojimo įsigaliotų, jam turės pritarti Europos Parlamentas. Todėl europarlamentarai artimiausiu metu balsuos dėl rezoliucijos, kurioje išdėstys savo „raudonas linijas“ derybų procese.

Europos Parlamento koordinatoriumi dėl JK išstojimo proceso paskirtas Guy Verhofstadt’as.


Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (1)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (4)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (3)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (1)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras