|
|
| |
| |
Rusija neranda ideologinių baudžiauninkų Lietuvoje
Rasa Pakalkienė, Lietuvos žinios
2017 04 04
Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis, pristatydamas grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaitą, teigė, kad dėl Lietuvos visuomenės sąmoningumo Rusijos propaganda Lietuvoje nepasiekia savo tikslų.
Visuomenei ir žiniasklaidos atstovams pristatyta bendra Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos parengta grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaita.
Per spaudos konferenciją Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis sakė, kad Rusijos grėsmė ne tik išliko, bet tapo didelė regioniniu mastu ir geopolitinėje plotmėje. Deja, tarptautiniu mastu ji pradėta suvokti pavėluotai, teigė jis. Rusijos programišių išpuoliai JAV prezidento rinkimų metu, Europos Sąjungos (ES) radikalių partijų dotavimas prieš rinkimus į šalių parlamentus, naudojimasis įvairiais svertais savo įtakai palaikyti energetiniame sektoriuje; Rusijos politikos propagavimo sklaida keliasdešimčia kalbų tokių transliuotojų, kaip Sputnik, manau, peržengia valstybių sienas.
D. Jauniškis citavo vieną analitiką, kad šiandien vyksta ne konvencinis karas, bet karas dėl Vakarų pasaulio gyventojų širdžių ir protų. Rusija siekia įtvirtinti sau palankų naratyvą, naudodamasi visuomenės informavimo priemonėmis televizija, spauda, internetu, socialiniais tinklais. Vien tas faktas, kad 2016 metais Rusijoje buvo parengta pusantro tūkstančio valandų vaizdo medžiagos, išverstos į 10 užsienio kalbų, pasako daug ką. Daugiau kaip 2000 įvairių žanrų filmų ir programų, animacijos. Pasak VSD vadovo, tokiu būdu siekiama daryti įtaką, paveikti, sujaukti protus. Mat netikrumo ir iliuzijų aplinkoje yra lengviau veikti, paslepiant tikruosius savo ketinimus.
Vis dėlto, kaip pažymėjo D. Jauniškis, Lietuvoje bandomi įgyvendinti Rusijos žiniasklaidos projektai dėl visuomenės sąmoningumo nesurenka profesionalių žurnalistų, ideologinių baudžiauninkų ir dažniausiai neranda savo skaitytojų. Labai norėtųsi, kad taip išliktų ir ateityje, pažymėjo VSD vadovas.
D. Jauniškis priminė, kad Rusija propagandinį agentūros Sputnik portalą, skirtą Lietuvos auditorijai, atidarė Baltarusijoje. Mat mūsų šalyje neranda bendraminčių. Ir vadino tai Lietuvos sėkme.
D. Jauniškis teigė, kad Rusija siekia diskredituoti NATO pajėgas Lietuvoje ir sukelti visuomenėje neigiamą požiūrį dėl svetimų valstybių karių dislokavimo. Tuo tikslu pradėti taikyti informaciniai išpuoliai. Kol kas jie juokingi ir lengvai dekonstruojami, sakė VSD vadovas. Vis dėlto turime įdėmiai stebėti procesus. Todėl kad, laikui bėgant, dezinformacija gali būti pateikiama ir profesionaliau.
VSD vadovas pažymėjo, kad sulaukia aktyvių piliečių pagalbos šie atsiunčia informacijos apie tai, kas įtartino vyksta socialinėje erdvėje.
Alinos Ožič nuotraukoje VSD vadovas Darius Jauniškis.
Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga. |
|
| |
| Straipsnis komentarų neturi |
| |
|
Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus. |
|
| |
|
|
Iššūkių aplinkai geopolitika (254)
2017 03 08
Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.
Vokietijos biudžeto perteklius rekordinėse aukštumose (49)
2017 03 01
Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.
Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (151)
2017 02 22
Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.
Kinijai reikalinga nauja strategija (10)
2017 02 15
Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje.
Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (13)
2017 02 08
Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas. |
|
Versija spausdinimui