„Rusija sugebėtų per 24–48 valandas pradėti kovos veiksmus prieš Baltijos valstybes“, – per spaudos konferenciją teigė pulkininkas Remigijus Baltrėnas. Jis tvirtino, kad per šiais metais rengiamas Rusijos karinius mokymus „Zapad“ yra įmanomos tyčinės ar netyčinės provokacijos.

Visuomenei ir žiniasklaidos atstovams pristatyta bendra Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos parengta grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaita. 

Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) prie Krašto apsaugos ministerijos direktorius pulkininkas R. Baltrėnas sakė, kad šiuo metu Rusija agresyviai siekia dominuoti regione ir pakeisti globalią jėgų pusiausvyrą. Ši šalis yra didžiausias grėsmių Lietuvos nacionaliniam saugumui šaltinis.

„2016 metais Maskva labai aiškiai demonstravo, kad yra pasirengusi ilgalaikei konfrontacijai su Vakarais, o užsienio politika pastebimai darėsi vis agresyvesnė, – teigė R. Baltrėnas. – Kaip išdava – karinė jėga išlieka viena pagrindinių Rusijos užsienio ir saugumo politikos priemonių. Tai rodo tiek Rusijos pastangomis palaikomas karinis konfliktas Rytų Ukrainoje, tiek tęsiama karinė konfrontacija per operaciją Sirijoje.“ 

AOTD vadovas pažymėjo, kad Rusija toliau tendencingai stiprina Vakarų karinę apygardą, kuri ribojasi su Lietuva. Dauguma esminių pokyčių Vakarų kryptimi 2016 metais vykdyti siekiant padidinti karinius šios šalies pajėgumus prie Ukrainos sienos. Toliau stiprinama Kaliningrado srityje esanti Rusijos karinė grupuotė.

Viena ar dvi paros 

„Šiais metais Rusijos karinis aktyvumas bus padidėjęs dėl rugsėjo mėnesį planuojamo plataus masto strateginio šios šalies ir Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų mokymų „Zapad 2017“. Dalis mokymų epizodų vyks Baltarusijos poligonuose, todėl į jos teritoriją bus perdislokuojama daug Rusijos ginkluotųjų pajėgų karių ir kovinės technikos, – sakė R. Baltrėnas. – Pagrindinis Rusijos prioritetas stiprinant pajėgumus Vakarų kryptimi ir Kaliningrado srityje išlieka nepakitęs. Orientuojamasi į karinės reakcijos greitį ir atgrasymą. Rusija sugebėtų per 24–48 valandas pradėti kovos veiksmus prieš Baltijos valstybes.“

AOTD vadovo teigimu, Rusijos karinės vadovybės siekis yra tokie kariniai pajėgumai regione, jog galima būtų vykdyti karinę operaciją be akivaizdaus ilgesnio pasirengimo laikotarpio, iki minimumo apribojant oponentų galimybes atsakyti efektyviai.

 

R. Baltrėnas palygino, kad Rusijos kariniai mokymai „Zapad“ tokio pobūdžio, kaip vyko 2009 ir 2013 metais. Tačiau pažymėjo, kad geopolitinė situacija skiriasi nuo ankstesnių metų. 

Baltarusija – kaip rizikos veiksnys

„Sisteminė Baltarusijos priklausomybė nuo Rusijos išlieka rizikos veiksniu Lietuvos nacionaliniam saugumui, – tvirtino R. Baltrėnas. – Rusija suinteresuota plėsti savo įtaką Baltarusijoje, užtikrindama savo interesų, visų pirma – karinių, apsaugą. Dvišaliai nesutarimai neturi įtakos kariniam šių šalių bendradarbiavimui. Baltarusija Rusiją laiko strateginiu partneriu saugumo srityje, šalys toliau plėtoja regioninę karinę grupuotę ir vieningą oro gynybos sistemą. Taip pat vykdo bendrus karinius mokymus.

 

Pukininkas sakė, kad Rusija stiprina Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų potencialą lengvatinėmis sąlygomis tiekdama ginkluotę.“

Incidentų tikimybė

 

Baltrėnas sakė, kad Rusijos karinių pratybų „Zapad“ scenarijus, kaip ir ankstesnių mokymų, aiškiai orientuotas į konflikto sprendimą su technologiškai labiau pažengusiu priešininku, kurį aiškiai galima įvardyti kaip NATO. Dabar žinoma, kad pagrindinės mokymo vietos numatytos Baltarusijos teritorija, Kaliningrado sritis, Vakarų karinė apygarda.

 

„Kai prie valstybės sienos yra didžiulė karinių pajėgų koncentracija, yra įmanomos tyčinės ar netyčinės provokacijos karinių mokymų metu“, – teigė AOTD vadovas.

Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis pridūrė, kad stebi nevyriausybines organizacijas, tokias, kaip kazokų, esančias Baltarusijoje ir Kaliningrado srityje. „Mes turime būti pasiruošę, kad tokios organizacijos nebūtų provokacijų smaigalyje“, – teigė jis.

 

Rusijos karinių pajėgų pratybos. AFP/Scanpix nuotrauka.

Lietuvos žinios

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.