|
|
| |
| |
Ko siekia Kremlius? Lenkijos ir Ukrainos atvejis (26)
Marijuš Antonovič, Lietuvos žinios
2017 04 17
Įsibėgėjantis Seimo nario Mindaugo Basčio apkaltos procesas dėl Lietuvos interesų išdavystės galbūt įkaitins pastarųjų savaičių diskusiją dėl to, kaip Lietuvoje veikia Rusijos slaptosios tarnybos. Ją išprovokavo Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento paskelbta vieša ataskaita apie grėsmes nacionaliniam saugumui. Bene daugiausia aistrų sukėlė sakinys apie išskirtinių teisių suteikimą Lietuvos lenkams. Esą to gali pareikalauti ir Lietuvos rusai. Nors VSD vadovybė pareiškė, kad turėjo mintyje separatizmą, viešojoje erdvėje kilo diskusija, kas Kremliui palankiau: išskirtinių teisių suteikimas ar jų nesuteikimas. Norint rasti atsakymą į šį klausimą, reikia pasinaudoti mūsų kaimynų patirtimi neseni Lenkijos ir Ukrainos įvykiai puikiai atskleidė Kremliaus veiklos principus.
Kovo 29-osios naktį Lucke, Vakarų Ukrainoje, iš granatsvaidžio buvo apšaudytas Lenkijos konsulato pastatas. Niekas nenukentėjo, bet užpuolikai, regis, ne to ir siekė. Šūvis beveik kliudė konsulato gyvenamąją dalį, tad akivaizdu, jog taikytasi ten, kur gyvena Lenkijos diplomatai su šeimomis.
Kitos dienos, kovo 30-osios, rytą apie 100 protestuotojų užblokavo kelią tarp Lvovo ir Lenkijos bei Ukrainos pasienio posto. Tie žmonės dėjosi esantys Ukrainos lenkai, protestuojantys prieš ukrainiečių neva neapykantą lenkams, o savo plakatuose apeliavo į tragiškus 19431944 metų Voluinės įvykius ir šaukėsi Lenkijos piliečių solidarumo. Kai dauguma šių protestuotojų buvo suimti, paaiškėjo įdomūs faktai: nė vienas jų nekalbėjo lenkiškai, visi gavo po 200 grivinų grynaisiais, o tarp akcijos organizatoriaus daiktų pareigūnai rado droną, radijo stotį ir kitą sekimo įrangą, greičiausiai naudotą ryšiui palaikyti ir medžiagai perduoti į Kremliaus žiniasklaidos kanalus. Ukrainos pareigūnai teigė turintys žinių apie didžiąją dalį protestuojančių lenkų, t. y. smulkių vietinių nusikaltėlių, narkomanų, kurie galėjo būti pasamdyti, kad dalyvautų toje akcijoje.
Norint suprasti šių įvykių reikšmę, reikia peržvelgti platesnį pastarųjų mėnesių Lenkijos ir Ukrainos santykių kontekstą. Jau ilgą laiką Lenkijos ir Ukrainos teritorijoje buvo kurstomos įvairios provokacijos, bjaurojami ukrainiečių ir lenkų kapai bei paminklai, ypač skirti 19431944 metų Voluinės tragedijos aukoms. Vyko ir Lenkijos nacionalistų organizacijų protestai prieš Ukrainą bei jos rėmimą (kuriuos, kaip vėliau paaiškėjo, organizavo Kremliui labai artimi žmonės), viešojoje erdvėje sklido dezinformacija. Visa tai buvo skirta įtampai tarp Lenkijos ir Ukrainos didinti.
Ataka prieš konsulatą turėjo tapti šių provokacijų kulminacija. Per išpuolį turėjo žūti bent vienas Lenkijos diplomatas arba jo šeimos narys. Šio įvykio tęsinys turėjo būti Ukrainos lenkų protesto akcija, kurioje piktinamasi Ukrainos valdžia, neva tyliai pritariančia ukrainiečių nacionalistų išpuoliams prieš lenkus. Mėginta daryti paralelę, kad tai, kas vyksta šiandien, vis labiau primena 19431944 metų įvykius Voluinėje. Visa tai turėjo sukelti Ukrainos ir Lenkijos santykių krizę, dėl kurios, kaip tikėtasi, Kijevas būtų netekęs svarbios sąjungininkės Vakaruose, o europiečiams dar kartą būtų buvę parodyta, kad Ukraina neverta tapti jų politinės bendruomenės dalimi.
Laimė, provokacija nepavyko ir niekas nežuvo. Ji turėjo priešingą efektą tiek lenkai tarpusavyje, tiek kartu su ukrainiečiais po labai ilgos pertraukos susivienijo ir pradėjo kalbėti vienu balsu. Jų verdiktas buvo aiškus: visas šias provokacijas organizavo Kremliaus specialiosios tarnybos.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad Rusijos specialiųjų tarnybų agentai apsimetė ir lenkų, ir ukrainiečių nacionalistais, rėmė ir bendradarbiavo tiek su vienais, tiek su kitais. Beje, Kremliui lenkiškas ir ukrainietiškas nacionalizmas įdomūs tik tiek, kiek padeda kiršinti Lenkiją su Ukraina bei izoliuoti šias valstybes nuo Vakarų.
Ta pati taisyklė galioja ir Lietuvos lenkų klausimu. Kremliaus tikslas ne išskirtinių teisių suteikimas Lietuvos lenkams ar jų nesuteikimas, o nuolatinė įtampa tarp lenkų ir lietuvių. Todėl Maskvai parankūs ir lietuvių, ir lenkų nacionalistai. Beje, garsus Lenkijos tiklaraštininkas Marcinas Ludwikas Rey'us, demaskuojantis prokremliškus veikėjus Lenkijoje, jau įrodė, kad su šiais aktyviai dirba Rusija. Pavyzdžiui, jis atsekė, jog už Vilniaus liaudies respublikos iniciatyvos slepiasi vienas prokremliško lenkų nacionalistų portalo kresy.pl redaktorius Marcinas Skalskis (beje, to portalo tekstais savo feisbuko paskyrose labai mėgsta dalytis ne vienas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos veikėjas). Ar panašiai Kremlius dirba su Lietuvos nacionalistais, tegali pasakyti mūsų žvalgybos tarnybos. Bet Lenkijos ir Ukrainos santykių bei šiose šalyse rengtų provokacijų pavyzdys rodo, kad jie, nors ir sąmoningai nedirbdami Maskvai, puikiai įsipaišo į Kremliaus darbotvarkę.
Tad mes neturime diskutuoti, ar išskirtinių teisių suteikimas, ar nesuteikimas Lietuvos lenkams atitinka Kremliaus interesus. Mums reikia ieškoti konsensuso šiais klausimais, o tai tikrai neatitinka Maskvos interesų.
Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga. |
|
| |
| (Skaityti komentarus: 26) |
| |
|
Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus. |
|
| |
|
|
Iššūkių aplinkai geopolitika (1328)
2017 03 08
Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.
Vokietijos biudžeto perteklius rekordinėse aukštumose (335)
2017 03 01
Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.
Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (363)
2017 02 22
Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.
Kinijai reikalinga nauja strategija (760)
2017 02 15
Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje.
Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (194)
2017 02 08
Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas. |
|
Versija spausdinimui