Balandžio 11 d. EP nariai kartu su ekspertais aptarė siūlymus, kuriais siekiama geriau apsaugoti privatumą elektroninių ryšių srityje pritaikant esamas privatumo taisykles prie naujų technologijų realijų, tokių kaip interneto žinutės, ir padedant vartotojams geriau kontroliuoti slapukų naudojimą. EP pranešėjos Marju Lauristin (Socialistai ir demokratai, Estija) teigimu, siekdamos vartotojų pasitikėjimo ryšio paslaugas teikiančio bendrovės turi užtikrinti komunikacijos konfidencialumą.

2016 m. atliktos Eurobarometro apklausos duomenimis, 92 procentai europiečių sako, kad jiems svarbu, kad jų e. pašto žinutės ir internetinės žinutės būtų konfidencialios. Lietuvoje taip manančių – 78 proc., o teigiančių, kad konfidencialumas nesvarbus – 21 proc. (didžiausia dalis visoje ES). Savo ruožtu 82 proc. europiečių teigia, kad jiems svarbu, kad jų naršymo internete duomenis renkančios priemonės, pavyzdžiui, slapukai, būtų naudojamos tik gavus jų sutikimą. Lietuvoje taip sakančių – 74 proc., o teigiančių, kad sutikimo gavimas nesvarbus – 23 proc. (didesnė dalis taip galvojančių respondentų yra tik Kroatijoje – 28 proc.).

Šių metų sausį Europos Komisija pasiūlė, kad dabar galiojančios privatumo taisyklės būtų taikomos ne tik tradiciniams telekomunikacijų operatoriams, bet ir naujiems elektroninių ryšių paslaugų, pavyzdžiui, „WhatsApp“, „Facebook Messenger“, „Skype“ ir „Gmail“, teikėjams.

Taip pat siūloma supaprastinti ilgalaikių slapukų ir kitų identifikatorių priėmimo arba atsisakymo būdą, kad internautams nereikėtų atsakinėti į prašymus leisti naudoti slapukus kiekvienąkart apsilankius interneto svetainėje, bei sustiprinti apsaugą nuo brukalų.

Balandžio 11 dieną Piliečių laisvių komiteto nariai aptarė šiuos siūlymus kartu su ekspertais.

EP pranešėja Marju Lauristin (Socialistai ir demokratai, Estija) sveikino Europos Komisijos pasiūlymą, tačiau ragino nustatyti stipresnius privatumo saugiklius internete naršantiems vaikams bei abejojo dėl „pasirengimo įgyvendinti“ naujas taisykles per tokį trumpą laikotarpį.

Savo ruožtu šešėlinis pranešėjas Michał Boni (Europos liaudies partija, Lenkija) išreiškė nuogąstavimą dėl „nenumatytų pasekmių“, kurias reklamos srityje gali patirti leidėjai, pavyzdžiui, vietiniai internetiniai leidiniai. Jis pridūrė, kad naujos privatumo taisyklės turi atitikti ES Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą.

Kitas šešėlinis pranešėjas Danielis Daltonas (Europos konservatoriai ir reformistai, Jungtinė Karalystė) baiminosi, kad jei internautai ims masiškai atmetinėti prašymus leisti naudoti slapukus, tai gali reikšti verslo modelio, kuriuo remiasi nemokamos internetinės paslaugos, pabaigą. „Internetas ir ypač nemokamos internetinės paslaugos grindžiamos pajamomis iš reklamos, o tam yra būtini slapukai“, – pabrėžė jis.

M. Lauristin pranešimo pristatymas Piliečių laisvių komitete numatytas birželį, o balsavimas dėl jo – spalį.

Tikimasi, kad naujosios taisyklės bus patvirtintos iki 2018 m. gegužės mėn., kuomet turėtų įsigalioti kartu su naujomis ES asmens duomenų apsaugos taisyklėmis.

AP Images/ES–EP.