Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  L. Kojala. Trumpas keičia nuomonę. Ir ačiū jam už tai (1)

Linas Kojala, LRT.LT
2017 04 21

Pakanka vos trijų mėnesių JAV prezidento poste, kad požiūris į užsienio politiką imtų keistis. Donaldas Trumpas jau suvokia, kad ne tik vadovauja didžiausiai pasaulio valstybei, tačiau ir atlieka laisvojo pasaulio lyderio vaidmenį.

Rinkimų metu Trumpas akcentavo, jog bus į vidaus politiką orientuotas prezidentas. Jis žadėjo keliauti po valstijas, susitikti su rinkėjais ir spręsti jų problemas, o ne nuolatos būti užsienyje. Tą atspindėjo ir Trumpo rinkiminis šūkis „America First“ (liet. – pirmiausiai – Amerika), kurį kadaise naudojo JAV įsitraukimo į Antrąjį pasaulinį karą kritikai.

Bet kas daugiau, nei Amerika, imsis atsakomybės spręsti globalias problemas.

Pavyzdžių yra ir daugiau. Mus turėtų džiuginti tai, kad Trumpas permąstė savo poziciją NATO atžvilgiu. Prieš rinkimus jis ne kartą teigė, jog Aljansas yra „atgyvena“. Tokiu būdu buvo pasėta abejonė dėl tolesnės amerikiečių paramos sąjungininkams, ypač tokiems jautriems kaip Baltijos valstybės. Juo labiau, kad panašiai mėgsta kalbėti Rusijos lyderiai, teigiantys, kad NATO – Šaltojo karo laikų reliktas, kuris turėtų išnykti. Tačiau praėjusią savaitę Trumpas patikino, kad NATO tikrai nėra „atgyvenęs“, o be galo svarbus Aljansas, kurį įsipareigoja visapusiškai remti. Beje, toje pačioje spaudos konferencijoje pagiriamojo žodžio sulaukė ir Lietuva, kuri kitais metais įgyvendins įsipareigojimą skirti gynybai 2 proc. Šią ribą visame NATO šiemet yra pasiekusios vos šešios valstybės iš 28.

Turbūt dar iliustratyviau yra tai, jog pirmasis planuojamas Trumpo vizitas į užsienį turėtų įvykti gegužės pabaigoje. Ir ne bet kur, o į Briuselį, kur tuo metu vyks NATO Viršūnių susitikimas. Jame pirmą kartą jis pamatys ir Lietuvos prezidentę Dalią Grybauskaitę.

Tuo pačiu prie pabaigos artėja ir „medaus mėnesio“ verti santykiai su Rusija. Prieš rinkimus laidytos pagyros Kremliaus lyderiams šiandien atrodo pamirštos, mat JAV ir Rusijos pozicijos drastiškai skiriasi. Kad ir kur bestume pirštu – į Siriją, Ukrainą, Šiaurės Korėją – strateginės šalių laikysenos nesutampa. Tad Trumpas nekeičia principinių nuostatų ir dėl Ukrainos ar Krymo, nors kampanijos metu kalbėjo miglotai. Vienintelis Rusiją ir JAV vienijantis aspektas – kova su radikalizmu ir terorizmu – taip pat nevirsta praktiniais sprendimais bent jau tol, kol Rusija remia Assadą. Rusijos ir Amerikos santykiai, pripažįsta abi pusės, ir taip yra pasiekę dugną, todėl primirštas ir seniai planuojamas Trumpo bei Putino dvišalis susitikimas.

Galiausiai su Kinija, panašu, nebus tiek įtampų, kiek galėjome tikėtis anksčiau. Kampanijos metu Trumpas ne kartą laidė kritikos strėles Pekino atžvilgiu, teigė, kad Kinija manipuliuoja valiuta ir „vagia“ amerikiečių darbo vietas. O jau po pirmojo susitikimo su Kinijos prezidentu, kuris įvyko Trumpo viloje Floridoje, aiškino, kad nesunkiai rado bendrą kalbą bei kartu spręs kylančias globalias problemas.

Tad kodėl Trumpas elgiasi kitaip, nei pats kalbėjo? Visų pirma, kandidato į prezidentus ir prezidento pozicija yra du skirtingi dalykai. Viena yra kalbėti kampanijos metu nejaučiant jokios atsakomybės, kita – suvokti, kiek lemia lyderystė, gauti visą su tuo susijusią informaciją, apsvarstyti galimas baigtis. Todėl ir nuomonės keitimas anaiptol nereiškia nieko blogo. Antra,  Trumpas subūrė patikimą nacionalinio saugumo komandą, kuri pasiūlė apgalvotus ir kartais net politiniams oponentams tinkančius sprendimus. Tokie patyrę „vilkai“ kaip gynybos sekretorius Jamesas Mattisas ar nacionalinio saugumo patarėjas H. R. McMasteris kelia pagarbą. Kol kas prezidentas elgiasi racionaliai bei kliaunasi jų patarimais. Galiausiai Trumpas visuomet buvo nenuspėjamas – jei mes baiminomės blogiausių scenarijų, tai kol kas nenuspėjamumas vystosi pozityvia linkme. Dar prieš rinkimus, kritiškai vertindamas Trumpo pasisakymus, rašiau, kad nenuspėjamumas gali virsti tuo, kad „jis kaip niekada sustiprintų rytinių NATO narių saugumą bei pareikštų, jog Aljansas yra pats svarbiausias užsienio politikos siekis.“

Kitaip tariant, kol kas Trumpas atspindi daugelį kanoniškų Respublikonų partijos užsienio politikos normų – visapusišką paramą NATO, principingą laikyseną Rusijos atžvilgiu, karinių svertų pasitelkimą sprendžiant globalias problemas. Prieš rinkimus tradicinis respublikoniškas Vašingtono užsienio politikos elitas nusisuko nuo kandidato baimindamiesi drastiškų pokyčių; kol kas jie gauna tai, ko ir norėjo – „Obamos klaidų taisytoją“. Tad Jungtinių Valstijų lyderis, kėlęs nerimą dėl savo uždarumo, kol kas susilaukia tik pagyrų dėl iniciatyvios tarptautinės laikysenos.

Įdomu tai, jog užsienio politikoje Trumpui kol kas sekasi netgi geriau nei vidaus reikaluose. Ypatingai didelį smūgį jis patyrė sveikatos apsaugos srityje, kurią žadėjo reformuoti jau pirmą dieną poste. Trumpo remtas reformų siūlymas sustojo Kongrese, ir tą pirmiausiai lėmė ne Demokratų partijos opozicija, o vidinis Respublikonų partijos nesutarimas. Teismuose klimpsta ir siūlymai riboti imigracijos srautus. 

Tiesa, tai – dar tik kelio pradžia. Sirijos kare pabaigos nematyti, o Šiaurės Korėjos branduolinės programos vystymas kelia grėsmę ne tik amerikiečiams, bet ir visam pasauliui. Nėra ką ir kalbėti apie Rusiją – Trumpo ir Putino santykiai dar tik formuojasi, todėl per kelerius metus gali dar ne kartą drastiškai pasikeisti. Visgi jei Trumpas išliks dabartiniame mokymosi kelyje ir iš jo neišklimps, užsienio politikoje turėsime daug tradiciškesnį prezidentą, nei galėjome tikėtis.

Linas Kojala / Luko Balandžio / 15min nuotr. 

LRT.LT


Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 1)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras