Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Minskas ir Maskva: tarp meilės ir neapykantos (87)

Parengė Jūratė Važgauskaitė, Lietuvos žinios
2017 04 24

Iš pirmo žvilgsnio Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka – turi ne vieną priežastį būti bičiuliais. Abu vadovauja rusakalbių valstybėms, šios valstybės sujungtos federaline sutartimi, o jų lyderių nekankina nemiga dėl įkalintų ar „dingusių“ politinių oponentų, supančiotos žiniasklaidos ar griežto tono kalbant su Vakarais, rašo politico.eu.

A. Lukašenka, tais tolimais laikais, kai byrėjo Sovietų Sąjunga, buvo vienintelis Baltarusijos deputatas, kuris balsavo prieš Sovietų Sąjungos panaikinimą. Abu prezidentai – vieniši ir trokštami jaunikiai, kuriems patinka būti matomiems jaunų, gražių moterų draugijoje.
 
Tiesa, A. Lukašenka, kitaip nei Rusijos prezidentas, nejodinėja ant arklių, o ir nardyti nemėgsta, bet ant sofos taip pat neguli. Baltarusijos vadovas žaidžia ledo ritulį, slidinėja ir kitaip aktyviai leidžia laiką. Abu prezidentai beveik vienodo amžiaus, V. Putinas vyresnis vos keleriais metais.
 
Tiesa, čia jų panašumai ir baigiasi. Už uždarų durų jie draugiškai nesikalba, įspūdžiais nesidalija ir net nesisveikina. Abu vyrai negali vienas kito pakęsti.
Šaltas, viską apskaičiuojantis buvęs KGB agentas negali pakęsti sovietinės eros kiaulių komplekso direktoriaus. V. Putinas mano, kad Baltarusijos prezidentas nevertas pasitikėjimo. O tai, kad šis nepritarė Krymo aneksijai, pagarbos taškų jam taip pat nepridėjo. A. Lukašenka 2014 metais įvykdytą aneksiją pavadino „blogu precendentu“ ir tuo labai supykdė Rusijos vadovą. 

Rusams nepatinka, kad baltarusiai neįsileidžia karinės oro pajėgų bazės, o ir karinis bendradarbiavimas nėra toks glaudus, kokio Rusijai norėtųsi. Rusus erzina, kad A. Lukašenka flirtuoja su Vakarais, siekia diversifikuoti šalies ekonomiką, nepriklausyti nuo didžiosios kaimynės.

V. Putinui labai nepatiko A. Lukašenkos idėja palengvinti vizų išdavimą Europos Sąjungos ir JAV piliečiams, ta proga Rusija grąžino sienos kontrolę tarp dviejų šalių. Subsidijos dujoms ir naftai, kurios „varo“ Baltarusijos ekonomiką, taip pat sumažėjo. Tai apsunkina Baltarusijos ekonomikos atsigavimą, kuri šiuo metu stagnuoja, o A. Lukašenka sulaukia protestų gatvėse, kur žmonės reiškia nepasitenkinimą ne politine sistema, bet ekonomine padėtimi.

Bijodamas rusų paskatinto „rūmų perversmo“ A. Lukašenka protestus atidžiai stebėjo ir pasitaikius progai – brutaliai išvaikė. Policija negailėjo jaunuolių ir pensininkų, o visą tai matė daugybė socialinių tinklų vartotojų.

Po šio įvykio įtampa tarp Rusijos ir Baltarusijos dar labiau išaugo. Kasmetinės spaudos konferencijos metu, kurioje emocingai kalbėjo net septynias valandas, A. Lukašenka pareiškė, kad Maskva Minską laiko „už gerklės“. Esą bijoma, kad Baltarusija nudreifuos Vakarų link. Kreipimosi į tautą metu A. Lukašenka pareiškė, kad jei reikės – jis atsisakys pigių rusiškų dujų, bet išlaikys orumą. Jo žinutė V. Putinui buvo paprasta – aš ne šunelis, aš rizikuosiu viskuo, kad išlaikyčiau nepriklausomybę.

Atsakydama į tai Rusijos žiniasklaida Baltarusijos vadovą palygino su mafijos krikštatėviu ir įspėjo, kad Baltarusiją gali ištikti Ukrainos likimas. 
Santykiai išlieka įtempti, tai, kas nutiks ateityje gali lemti ne tik asmeninį A. Lukašenkos ar V. Putino likimą, bet ir abiejų valstybių tolesnes politines trajektorijas.
 
Ar V. Putinas ryšis Krymo stiliaus karinei intervencijai į Baltarusiją? O gal savo nesutarimus du autokratai spręs kitaip?

Kitaip nei kiti posovietiniai diktatoriai, net ir Turkmėnijos lyderis Turkmenbaši, kuris sugebėjo pasistatyti sau auksinę statulą, bet niekada nedrįso prieštarauti Kremliui, A. Lukašenka savęs nelaiko menkesniu lyderiu už V. Putiną.

A. Lukašenka vadovauja Baltarusijai nuo 1994 metų, o tai – 6 metais daugiau nei V. Putinas – Rusijai. Baltarusijos lyderis save laiko lygiu Rusijos vadovui ir net šiam galinėjantis su 21 kilogramo lydeka sugeba pagauti 57 kilogramų šamą ir paskelbti pasauliui, kad „mano šamas didesnis už tavo lydeką“.

V. Putinas Baltarusijos lyderį laiko kiek senamadišku ir vertu pajuokos, taip galvoja ne tik jis. Kuomet V. Putinas save pristato, kaip ideologinį kovos su Vakarais lyderį, rusai, o ir tie patys vakariečiai, švelniai pašiepia A. Lukašenką. Jis pašiepiamai vadinamas „paskutiniu Europos diktatoriumi“, prisimenami jo komentarai, kad geriau „būti diktatoriumi nei gėjumi“.

Politikos analitikai svarsto, kad V. Putinas gali siekti nuversti A. Lukašenką, pakeisti jį sukalbamesniu lyderiu. Visgi, Rusijos prezidentas įvertina rizikas, o Baltarusijos atveju tokių yra ne viena. Baltarusijoje veikia gana stipri provakarietiška opozicija. Perversmo atveju dalis vakarinės Baltarusijos teritorijos gali mėginti atsiskirti nuo rytinių šalies regionų ir sukti Vakarų link.

To V. Putinui norėtųsi mažiausiai. Kremliaus vadovas taip pat jaučiasi šiek tiek skolingas A. Lukašenkai, nes jis parodė Rusijos lyderiui, kaip ilgus dešimtmečius klastoti rinkimus, spausti savo oponentus ir likti nenubaustam. Baltarusijos lyderis anksti suprato, kad ekonominis ir socialinis saugumas daliai piliečių yra svarbiau už pilietines laisves, tuo puikiai pasinaudojo ir Rusijos prezidentas.

V. Putinas yra modernus A. Lukašenkos variantas – jis naudoja senus ir patikrintus baltarusiško valdymo modelius, bet pagyvina juos veiksminga propaganda, netikromis žiniomis ar kitais moderniais metodais.

Taigi, nepaisant skirtumų ir abipusės nemeilės Baltarusijos ir Rusijos lyderiai yra vieno medžio vaisiai. Šalyse, kurioms jie vadovauja, visai neseniai žmonės protestavo prieš kylančias kainas ir blogėjančią ekonominę situaciją. V. Putino pažadai užtikrinti klestinčią ekonomiką ir stabilias pajamas susvyravo, kuomet Rusija susidūrė su Vakarų sankcijomis ir naftos kainų smukimu.

Tikėtina, kad pilietiniai neramumai ir problemos valstybių viduje suartins Rusijos ir Baltarusijos vadovus. V. Putinas visada buvo lojalus diktatoriams, tą rodo ir jo bičiulystė su Sirijos prezidentu Basharu al-Assadu, todėl, tikėtina, neatstums ir A. Lukašenkos.

Politikos analitikai spėlioja, kad V. Putinas gali skatinti aštrų A. Lukašenkos charakterį, kad šis dar labiau spaustų Baltarusijoje protestuojančius žmonės. Viskas tam, kad pats pasirodytų geresnis nei išties yra.

AFP/Scanpix nuotrauka. 



Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 87)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (1328)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (335)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (363)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija (760)

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (194)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras