Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Saugumas ir grėsmės
 
  Informacinis karas su Rusija nesibaigs artimiausius 10 metų (5)

Rūta Latvėnaitė, Lietuvos žinios
2017 04 26

„Ar yra galimybė laimėti informacinį karą? Deja, bet turiu nuvilti, kad informacinis karas nesibaigs artimiausius dešimt metų, gal net ir ilgiau, jei Rusija bus tokia, kokia yra dabar. Jis tik gali stiprėti. Kas įdomiausia, kad jei prasideda kariniai veiksniai, tai propaganda skleidžiama dar stipriau, dar įvairesniais kanalais ir priemonėmis, net gi trumposiomis žinutėmis, kai gąsdinami šeimos nariai“, – teigė Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento vyriausioji specialistė Auksė Ūsienė.

Nors Vilniaus universiteto profesorius Rimvydas Laužikas teigia, kad kalbant apie informacines grėsmes, negalima kalbėti tik apie Rusiją, bet, anot ekspertės, Rusija oficialiai įvardina NATO kaip savo priešą savo kariniuose dokumentuose, o kadangi mes, Lietuva, esame NATO šalis ir turime sieną su Rusija, daugiausiai ir kalbame apie informacinį karą su Rusiją.

Be to specialistės teigimu, kad Rusija turi didžiausią propagandos mašiną ir, kad informacija yra vienas iš pagrindinių Rusijos ginklų, parodo tai, kad Rusija yra sukūrusi informacines karines pajėgas, kuriose tarnauja apie 1000 žmonių. Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu yra pareiškęs, kad Rusijos ginkluotosiose pajėgose, suformuotos informacinių operacijų pajėgos, kurios, anot ministro, „bus gerokai efektyvesnės, stipresnės“.

Kompanijos „Zecurion Analytics“ atlikto tyrimo duomenys rodo, kad per metus Rusija kibernetinio karo pajėgoms išleidžia apie 300 mln. JAV dolerių. Šios pajėgos, anot A. Ūsienės, yra specialiai sukurtos vykdyti kibernetines atakas, skleisti propagandai, vykdyti psichologines operacijas.

Ji svarsto, kad netgi klaidinga priešiškos informacijos skleidimą, propagandą, įvardinti kaip informacinį karą, nes išties, mes Rusijai neatsakome tuo pačiu, tad tai greičiau informacinis terorizmas.

„Tai ne informacinis karas, o terorizmas, nes nei mes, nei NATO, neatsakome tuo pačiu. Kariautumėm, jei ir mes atsakytume propaganda, bet mes tuo neatsakome. Mes daug orientuojamės į viešinimą, propagandos demaskavimą. Mūsų ginklas yra tiesa, jeigu būtų galima pavadinti tą tiesos sakymą atsakomaisiais veiksmais, tai daro beveik visas NATO aljansas“, – teigė A. Ūsienė.

Kas yra propaganda? 

Žodis propaganda šiandien vartojamas labai dažnai, yra daug propagandos apibrėžimų, todėl pasak A. Ūsienės, svarbu atsirinkti tikslų apibrėžimą ir nepainioti informacijos skleidimo, laisvos žiniasklaidos, žodžio laisvės ar kitos nuomonės su propaganda informaciniame kare, nes tai neturi nieko bendro.

„Propaganda – tai tyčinis sistemingas bandymas formuoti suvokimą, pažinimą ir tiesioginį elgesį, kuriuo siekiama sulaukti atsako iš veikiamosios auditorijos, tam tikros visuomenės dalies. Paveikimas pasireiškia arba aktyviu arba pasyviu auditorijos elgesiu“, – pasakojo A. Ūsienė.

Pasyvus elgesys pasireiškia tuo, kad žmogus nusprendžia nesipriešinti.
 
„Visiems turbūt puikiai žinoma žinutė „NATO mūsų negins“ arba „Neapgynė Amerika 1944 –1953, neapgins ir dabar“. Atrodo visai paprasta žinutė ir netgi neatrastumėte kas tai ištransliavo, atrastumėte ją kažkur tarp komentarų. Bet viena iš propagandos priemonių yra nuolat kartoti ir kartoti tam tikrą žinutę. Kai nuolat kartojama, žmogus galiausiai susimąsto „Na, jeigu tikrai niekas negins, gal ir man čia reikėtų kažkur emigruoti, tyliai pratupėti, užsidaryti“. Taip pasireiškia pasyvus elgesys“, – sakė A. Ūsienė.

Bet propaganda gali paveikti žmogaus mąstymą taip, kad žmogaus elgesys bus aktyvus ir bus imtasi tam tikrų veiksmų.
„Tai būtų baisiausia karo atveju, kuomet žmogus paveiktas propagandos nuspręstų kolaboruotis su okupantu. Dar blogiau, jei ne tik kolaboruotųsi ir dirbtų naudingą darbą okupantui, bet stotų į tą priešišką kariuomenę ir šaudytų į savo piliečių nugaras. Tai čia propaganda paveikia taip, kad tu nusprendi ne nieko nedaryti, bet tapti savo valstybės priešu“, – pasakojo specialistė.

Palaužia valią priešintis 

A. Ūsienės teigimu, kalbant apie Lietuvą, Rusijos pagrindinis priešiškos informacinės veiklos tikslas yra veikti visuomenės valią priešintis, nes yra pigiau yra įtikinti priešininką, kad jo pasipriešinimas beprasmiškas, nei pradėti atvirą kovą. „Jei visuomenė neturi atsparumo, palaužta valia priešintis, jeigu propaganda paveikia mus taip, kad mes nusprendžiame nesipriešinti, ir viskas, dirva okupacijai paruošta. Nes būtent informacinio karo propagandos esmė yra paruošti dirvą okupacijai be ginklo“, – teigė specialistė.

Pasak A. Ūsienės, 2 kartus mūsų valstybės istorijoje praradome valstybingumą dėl to, kad buvo palaužta valia priešintis. Tai buvo 1795 ir 1940 metais
.
„Buvo palaužta ne visos tautos valia, nes ir pirmu ir antru atveju tauta nesutiko su tuomečių politikų sprendimu, pirmu atveju tauta atkovojo tris kruvinus sukilimus, antru atveju kruviną karą. Tačiau buvo padaryta įtaka politikų sprendimų priėmimui ir beliko tik įtvirtinti savo galią. 1940 metais didelė visuomenės dalis net nesuprato, kad įvyko okupacija, dėl to ji ir buvo pavadinta šliaužiančiąja okupacija. Tik kai prasidėjo masinės represijos žmonės suprato kas įvyko. Kad taip neatsitiktų dabar, turime apie tai kalbėti ir žinoti, kas yra propaganda“, – pasakojo A. Ūsienė.

Ji priduria, kad propagandos dėka dirva okupacijai buvo paruošta ir Krymo atveju. 

„Visuomenė buvo taip paveikta propagandos, jog nesugebėjo žaibiškai sureaguoti į okupaciją, nei kariuomenė, nei visuomenė, nei politinių sprendimų priėmėjai. Tik vėliau kai prasidėjo karas Donbase, sureagavo patriotiškai nusiteikusi visuomenės dalis, kuri nebuvo paveikta propagandos ir pirmą smūgį atlaikė būtent savanoriai“, – sakė specialistė.

Stipriausiai veikiami per kultūrą ir žiniasklaidą 

Pasak specialistės, kalbant apie nacionalinį saugumą informacinėje erdvėje daugeliui puikiai žinomos tokios sąvokos kaip „informacinis karas“, „propaganda“, „karas dėl širdžių ir protų“, tačiau daug kam nežinoma ir mažai vartojama yra sąvoka „minkštoji galia“. Ji anot, A. Ūsienės yra sunkiau apčiuopiama, tačiau propaganda dažniausiai vykdoma naudojant minkštąją galią.

„Minkštas asocijuojasi su kažkuo maloniu, švelniu, bet būtent per šią galią esame veikiami, o labiausiai esame veikiami per kultūrą. Aišku nuošalyje nelieka ir sportas, ekonomiką, verslas, kuriuos irgi bandoma paveikti per minkštąją galią. Bet daugiausia veiksnių matome per kultūrą“, – sakė A. Ūsienė.

Ji pridūrė, kad turbūt net nekyla klausimas kodėl labiausiai esami veikiami per kultūrą. Puikiai žinome, kaip mūsų kultūrinis elitas buvo paveiktas prieškariu ir kas važiavo Stalino saulės parvežti.

Tiesa, pasak specialistės, propagandiniuose straipsniuose nerasime blogų atsiliepimų apie mūsų kultūrą, atvirkščiai – galima rasti tokių straipsnių, kurie gerai atsiliepia apie mūsų kultūrą, bet tik apie sovietinę. Taip skatinama sukelti nostalgiją apie Sovietų sąjungą, teigiant, kad jai egzistuojant, gyvenimas buvo geresnis
.
A. Ūsienės teigimu, esame veikiami per Rusijos žiniasklaidą ir kultūrą, mums ji brukama dideliais mastais, į Lietuvą atvežama daugybę rusiškos muzikos koncertų, renginių, teatrų, filmų.

Didžiausias informavimo priemones per kurias vykdoma propaganda A. Ūsienė įvardino RT (Russia today) kanalą ir „Sputnik“.

RT yra didžiausias RF tarptautinės žiniasklaidos kanalas turintis 22 satelitus, 644 milijonus žiūrovų daugiau nei 100 valstybių. Šį kanalą galima žiūrėti 3 milijonuose viešbučių kambarių. 2015 metais šiam kanalui buvo skirta 400 milijonų JAV dolerių. Kanalas transliuojamas rusų, anglų, arabų, ispanų, vokiečių ir prancūzų kalbomis. RT turi daugiausiai peržiūrų www.youtube.com platformoje, lyginant su kitomis naujienų agentūromis.

„Sputnik“ yra didelė platforma turinti naujienų internetinės svetaines, socialinius tinklus, naujienų agentūras. Transliuoja virš 800 valandų radijo programų per dieną, veikia 34 valstybėse ir 130 miestuose, transliuojama 30 kalbų.

Rusiškos produkcijos daugėja ir mūsų televizijos kanaluose. Lietuvos žurnalistų atlikti tyrimai rodo, kad rusiškos produkcijos transliavimas lietuviškuose kanaluose per dešimt metų išaugo beveik dvigubai. 2007 metais visuose lietuviškuose kanaluose rusakalbės produkcijos transliavimo trukmė per savaitę buvo 79 valandos, dabar per savaitę transliuojama 198 valandos rusiškos produkcijos.

„Televizijos vadovai sako, kad tai pigesnė produkcija. Mes spėjame, kad ta produkcija Rusijoje yra duotojama, kad tuos televizijos paketus būtų galima daug pigiau parduoti būtent čia, Lietuvoje. Arba kada mūsų televizijos atstovai nori nupirkti tam tikrą produkciją, manome, kad jiems sakoma „jei nori rodyti ši tą, tai dar turėsite ištransliuoti ši tą“, – teigė A. Ūsienė.

Simboliai, dezinformacija, „trolinimas“ 

Pasak A. Ūsienės, priešiška informacija pateikiama ne tik žodžiu, bet ir simboliais. Ši metodika ypač naudojama filmuose, neretai ir vaikams skirtuose filmuose.

„Animaciniame filmuke „Maša ir lokys“ Maša laksto su kepure ant kurios yra penkiakampė žvaigždė. Mes puikiai suprantame, kad tai buvo ir yra simboliai, kurie pagal dabartines normas iš esmės atstovauja teroristinę valstybę. Žvelgdami į uniformuotą žmogų, iškart atkreipiame dėmesį į ženklus, simbolius, jei tai uniformuotas lietuvis, iškart į akis kris į vytį, kitus karius atskiriame pagal vėliavėlę, kuri mums su kažkuo asocijuojasi. Tai lygiai taip ir čia, per simbolius veikiamas mūsų mąstymas“, – teigė A. Ūsienė.

Taip pat viena iš propagandos formų yra dezinformacijos sklaida. Anot specialistės, dezinformacijos atvejų yra daug, nes nuolat sukuriami specialūs internetiniai puslapiai, kuriuose dažnai yra sufalsifikuoti Lietuvos žiniasklaidoje publikuotų straipsnių pavadinimai, iškreipiami žodžiai.

„Šiais metais mūsų žiniasklaidoje plačiai nuskambėjo atvejis, kai norint sumenkinti NATO, vasario 14 dieną buvo paskelbta informacija, kad NATO bataliono kariai neva išprievartavo nepilnametę mergaitę. Mūsų žiniasklaidos priemonėse paskelbus, kad tai netiesa, dezinformacijos skleidėjai tuo neapsiribojo ir vasario 16 dieną tam sukūrė specialų internetinį puslapį. Jame buvo sufalsifikuoti „Kauno dienos“, „Jonavos žinių“, „bernardiniai.lt“ skelbtų straipsnių pavadinimai, ir teigiama, kad mūsų valdžia slepia ir sako, kad nieko nebuvo, nors neva išties toks įvykis buvo“, – pasakojo A. Ūsienė.

Ji pridūrė, kad vienas iš būdų skleisti propaganda yra visiems puikiai žinomas „trolinimas“ – siekimas sukelti kito asmens pyktį, nukreipti auditorijos dėmesį, supriešinti visuomenę. Tiesa, „trolinimo“ pajėgumai irgi išsiplėtė. Jei anksčiau tik internetinių svetainių komentarai buvo vienintelė platforma kur galimas „trolinimas“, dabar trolinimas gali pasireikšti labai įvairiose platformose: galima redaguoti informacija laisvojoje enciklopedijoje „Vikipedija“, kurti blogus, susikurti „fake“ paskyras socialiniuose tinkluose, kelti vaizdo įrašus į youtube.com vaizdo įrašų platformą.

10 taikinių 

Kiekvienais metais Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentas nustato 10 taikinių, kurie yra labiausiai atakuojami propagandos. Šiuo metu informaciniame kare yra atakuojami:

1. Lietuvos istorija
 
2. Lietuvos kariuomenė
 
3. NATO, ES 

4. Lietuvos užsienio politika 

5. Lietuvos vidaus politika 

6. Lietuvos ir Lenkijos santykiai 

7. Kultūra 

8. Energetika 

9. Tautinės bendrijos (skriaudžiami lenkai ir rusai)
 
10. Lietuvos gynybiniai pajėgumai

Pasak A. Ūsienės, trys pirmi taikiniai yra atakuojami stipriausiai, o nuolat kintantis taikinys yra Lietuvos gynybiniai pajėgumai.

„2014 metais kada įvyko Krymo okupacija ir prasidėjo karas Ukrainoje, taikiniu numeris vienas tapo NATO. Kadangi minime sausio 13-ąja, tai mūsų istorija tiek praeitais metais sausio mėnesį, tiek šiais metais buvo atakuojama labai stipriai“, – teigė specialistė.

Kaip priešintis? 

A. Ūsienės teigimu, svarbiausia yra gebėjimas atpažinti propagandą, to vaikai turi būti mokomi švietimo įstaigose, visa visuomenė turi būti plačiai šviečiama ir žinoti, kad mūsų informacinėje erdvėje yra skleidžiama priešiška informacija.

„Turime sugebėti kritiškai vertinti informaciją visose informacinėse priemonėse. Svarbu tą informaciją tikrinti keliuose šaltiniuose, pažiūrėti ką apie kažkokį NATO procesą rašo rusiški šaltiniai, ir ką apie tai kalba vakarų žiniasklaida.
Propagandos demaskavimas turi būti ne tik Lietuvos Krašto apsaugos sistemos, bet ir kitų institucijų ir pačių piliečių reikalas. Kiekvienas iš mūsų galime stabdyti propagandą, pranešdami apie su ją kovojančioms institucijoms“, – sakė A. Ūsienė.

Tačiau ji pridūrė, kad propagandą ne visuomet laikome nusikaltimu, Lietuvoje trūksta teisinio pagrindo, kad su propaganda būtų kovojama efektyviau.

„Pinigų plovimas yra nusikaltimas, visi puikiai žinom, nors mes jo nematom, neapčiuopiam, bet baudžiam už tą plovimą. Tai smegenų plovimas naudojant propagandą irgi turėtų būti nusikaltimas. Jeigu mes kalbame, kad vyksta karas, nors mes jo nematome, nes patrankos nešaudo, bet turėtų atsirasti kažkokios definicijos, apibrėžimai mūsų įstatymuose, kur ta propagandos sklaida būtų užkardyta, stipriau kontroliuojama“ – sakė A. Ūsienė
.
Specialistė pabrėžė, kad tai kaip visuomenė geba atsispirti prieš propagandą, kokį „imunitetą“ turi dezinformacijai, turi įtakos ir tam, kokia kariuomenė valstybėje susiformuoja ir kaip ji geba ginti savo šalį.

„Labai svarbu, kad mūsų valstybė, visuomenė būtų atspari informacinėms grėsmėms, propagandai. Tai mums, kaip kariuomenei, ypač svarbu, nes į kariuomenę turi ateiti tarnauti motyvuoti ir nesuklaidinti piliečiai. Mes, kariuomenė, iš esmės esame jūs, visuomenės dalis, valstybės gynybos sėkmė yra dominavimas savo informacinėje erdvėje“, – pažymėjo A. Ūsienė.

A. Ūsienė savo įžvalgomis apie iššūkius ir grėsmes Lietuvos nacionaliniam saugumui informacinėje erdvėje dalinosi penktadienį LR Seime vykusioje konferencijoje „Visuomenės medijų raštingumas – saugios valstybės sąlyga“.

Mergina laiko plakatą, kuriame parašyta „Neklausykite Rusijos propagandos“. Sipa/Scanpix nuotrauka.



Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 5)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (1)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras