Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  „Užsienio“ sampratos: Lietuvos artimoji ir tolimoji kaimynystė (4)

V. Landsbergis
2007 05 23

Visi žinome, kas bandė įvesti į politinę apyvartą terminą „artimasis užsienis“. Tai turėjo reikšti ne vien geografinę, bet ir interesų, siekiamos prioritetinės įtakos, tariamų „teisių“ ir užvaldymo bei įsigalėjimo zoną valstybės kaimynystėje.

Kaimynai verčiami satelitais arba dominijomis. „Zona“ savo ruožtu turi reikšmių ratą nuo GULAGų iki Molotovo-Ribbentropo pakto. Šiame II-jo pasaulinio karo projekte numatytos okupuoti zonos buvo vadinamos įtakų sferomis.

Taigi dabar – artimasis užsienis.

Ekspansionistinis, ypač neokolonialistinis tokių išradimų turinys buvo gerai matomas, ir Europos Taryba, 1996 m. sausį priimdama Rusiją visateise nare, uždraudė jai naudoti „artimojo užsienio“ sąvoką. Taip buvo pasipriešinta Rusijos diplomatinėms pastangoms rūšiuoti Europos šalis. Vėliau tos pastangos „skaldyk ir valdyk“ pasireiškė įvairiais kitais pavidalais („Ukraina – nesikiškit – mūsų vidaus reikalas!“), kol neseniai vėl gavo atkirtį Samaroje.

Tačiau ir tiesioginė „artimojo užsienio“ koncepcija kartkartėmis atgimdavo konkuruodama su europietiška „naujos“ arba „geros kaimynystės“ samprata. Tai nelengva, ypač, jeigu europiečiai apkaltinti konkurencija ima ir išsigąsta. O reali Rusijos politika remiasi tokia geopolitika, kuri mato visą Europą kaip „artimąjį užsienį“. Ateityje – tiesiog kaip Rusijos energetinio politinio „heartlando“ priedą.

Galų gale ateina susivokimas, kad kaimyninio užsienio arba užsienio kaimynų sąvoka yra abipusė. Ne vien mes – kažkieno artimi kaimynai, bet ir tas „kažkas“, net labai didelis, yra mums kaimynas. Normalus, t.y. naudingas, arba prastas, žalingas, nelygu elgesys.

Estija štai turėjo progą suvokti, kad Rusija yra jos tikras artimasis užsienis. Artimas geografiškai ir be galo tolimas politinės kultūros prasme.

Estijos užpuolimas priminė man kai kurias ankstesnių metų konferencijas bei diskusijas apie Europos ribas. Iš tiesų, formali geografija tai dar ne viskas. Yra civilizacinės, kultūrinės ribos, yra principai ir pasaulėžiūriniai ryšiai, kurie jungia tautas – arba nejungia. Deja, dabartinė Rusija stovi už Europos ribos ir pati save vadina Eurazija, niekina Europos humanistinę bendrabūvio filosofiją ir demokratijos principus, atvirai skelbiasi esanti ir būsianti kitokia.

Tai padeda pabusti, susivokti ir Europai, kad ji pati yra ir kultūrinė, ir politinė vienuma, o ne būrys kiškių, kuriuos gaudys kilpomis ir valgys po vieną. Taip, galų gale, Rusijai buvo pasakyta, kad ji nėra Estijos, Lietuvos arba Lenkijos kaimynė, ji yra Europos Sąjungos kaimynė.

Žinoma, ES viduje tebėra ir senosios istorinės kaimynystės su savais prisiminimais, interesų konkurencijomis ir animozijomis. Bet visa tai bus suvokiama ir įveikiama kaip antraeiliai dalykai stovint greta prieš nedraugišką ir agresyvią didžiąją Eurazijos kaimynę. Rusija nori skaldyti Europą, bet savo brutualumu – vienija. Šioje sąveikoje didieji ištvermės ir solidarumo išmėginimai – dar priekyje. Kol kas kaimynas tik mankštinasi, mėgina raumenis. Prieš Lietuvą (jau ketvirtoji naftos blokada!), Ukrainą, Gruziją, Lenkiją, Baltarusiją, Estiją...

Ir mėgina užmesti kitiems kiškiams kuo daugiau „Gazpromo“ kilpų. Vokietija, Vengrija, dabar Latvija... O Europos Sąjunga vėluoja suformuoti bendrą energetinę strategiją. NATO už mus to nepadarys. Ypač kai Rusija naudoja specifinį, savo kultūrai tradicinį, ginklą – globalinį kyšininkavimą.

Dar vienas geografiškai tolimesnės, bet strategiškai svarbios kaimynystės atvejis yra kaimyno kaimynas. Norėtume gero bendradarbiavimo su Viduriniąja Azija, su visa Šiaurės Afrika, norėtume taikos Artimuosiuose Rytuose. Tačiau nei Rusija, nei Iranas to nenori, siekia konfliktų ir hegemonijos. Gal dar ne visai aišku, kokį vaidmenį Iranas vaidins, kai jo draugė Rusija apkabins Vidurio Europą vamzdynų replėmis iš šiaurės ir pietų. Dabar tą būsimą vaidmenį tikrina prismaugta Baltarusija. Bet laikas suvokti, mano galva, Turkijos bei Irako strateginės kaimynystės svarbą Europai ir neleisti, kad šios dvi šalys susiremtų tarpusavy, pavyzdžiui, dėl kurdų.

Pražūtingas ten būtų ir fundamentalistų įsigalėjimas.

Vidurinioji Azija tebestovi ateities pasirinkimų ir klaninių karų kryžkelėse. Ten kryžiuojasi Rusijos, Kinijos ir Tolimųjų Vakarų interesai. Kokios bebūtų Vidurinės Azijos šalys skirtingos, jos visos turi bendrą vardiklį – Rusiją. Ir jos per energijos bei tranzito kainas subsidijuoja Rusiją milžiniškomis sumomis. Kitas jų bendras vardiklis – ribota veiksmų laisvė. Kodėl? – žr. 1 punktą.

Mūsų kaimynų kaimynai, kuriuos jau suvokiame Europos ribose, yra Gruzija ir Azerbaidžanas; tokia būtų ir Armėnija, jeigu pati norėtų. Toks galėtų būti Kazachstanas, šiek tiek net įsiterpęs į geografinę Europą, jeigu pajėgtų pasirinkti ne vien Rusiją, pirmiausiai, energetinių išteklių tranzitui.

Tačiau esminį vaidmenį Europos pastangose išsaugoti laisvę suvaidins didelės kaimynės didelė kaimynė Kinija. Šios demografinė ekspansija į praktiškai tuščią Rytų Sibirą – o žemės už Baikalo prieš 200 metų dar mokėjo Kinijai duoklę – privers Rusiją prablaivėti, nekariauti su demokratijomis, arba pastūmės į visišką beprotybę.

Mokslininkai ir analitikai sako, kad Rusijos naftos atsargų esą dar dvidešimčiai metų. Tokį laikotarpį sau numato, per kurį reikia spėti užvaldyti Europą, ir geopolitiniai Kremliaus strategai. Dėmesio verta jų naujausia futurologinė knyga „Trečioji imperija“, neva romanas, bet ir rusų politinio elito „Mein Kampf“. Eina didžiuliais tiražais, patinka ir svaigina. Ten Europos užvaldymui ir Amerikos parklupdymui skiriama dar perpus mažiau laiko. Ligi 2015 m. Baltijos šalių jau apskritai nelikę, jas išžudys Rusijos kariuomenė. Lietuviai, latviai ir estai būsią fiziškai išnaikinti kaip išdavikai. „Tai baisus Rusijos protų būklės simptomas“, sako rusų politologas Andriejus Piontkovskis. Knygą parašė buvęs Dūmos vicepirmininkas, o su entuziazmu reklamuoja V. Putino mėgiami autoriai M. Leontjevas, A. Duginas. Tai už tokią kraugerišką Rusiją, džiaugiasi A. Duginas, „norisi ir gyventi, ir mirti“.

Trečiasis Reichas – visai atvirai, o vargšė kaimynė ES, lyg apsvaigus nuo smauglio žvilgsnio, vis dar lemena apie „bendrą laisvės ir teisingumo erdvę“. Su kuo? Juk Rusijai nereikia nei laisvės, nei teisingumo, tik palengvinto vizų režimo palengvintai ekspansijai. O toks vienašališkumas kompromituoja, kenkia ir mūsų artimiausių Rytų kaimynų baltarusių vizoms.

Baltijos tautoms, beje, galima atkeršyti ir ekologine katastrofa. Tai Rusijos vamzdis jūros dugnu per baisiai nuodingus rūdijančių bombų kapinynus. Vokietija laimina šią grėsmę nesiimdama jokios atsakomybės. Neliks tų „pribaltų“ – na, ir kas? Beje, tam gali neprireikti nei Raudonosios Armijos ir tiesioginio, primityvaus genocido, kaip Karaliaučiaus krašte arba Čečėnijoje. Išdavikus „pribaltus“ galima išnaikinti būtent tuo vamzdžiu, kurį Rusijos imperializmas, Vokietijai laiminant, rengiasi tiesti Baltijos dugnu per surūdijusio cheminio ginklo sąvartynus Gotlando ir Bornholmo įlankose. O juos savo ruožtu užtaisė apie 1946 m. ta pati Raudonoji Armija.

Susitarus tiesti vamzdyną, Vokietijos „Die Welt“ džiūgavo – dabar būsim tiesioginiai kaimynai, netrukdys tos tarpinės tautos! Taip mąstant apie europinę kaimynystę, geriau, kad tų tarpinių tautų išvis nebūtų.

Todėl ir Europa kaip visuma (ES) turėtų planuoti savo tvarkaraščius ir konsoliduotą savigyną energetinėje apsiaustyje, pasaldinamoje korupcija. Bent dvidešimčiai metų į priekį, per kuriuos reikia išlikti. Ir vienytis su JAV naujo variklio, alternatyvių energijos šaltinių paieškose. Matyti augančią fašistinę Rusiją atviromis akimis. Pripažinti, kad partnerystė ten suvokiama kitaip, negu Vakaruose. Maskvai partnerystė nėra kooperacija, bet žaidimas, kurio partnerį reikia aplošti.

Nuo savęs dar pridėsiu įsitikinimą, kad europiečiams padėtų „gerovės valstybės“ mito korekcija: nesiekti gerovės moraliniame vertybiniame pakrikime ir laisvės kaina. Moralinė vertybinė Europa labiau imponuotų ir kaimynams, ir kaimynų kaimynams.

Tikriausiai ne vienas jūsų pasakys, kad aš kalbėjau ne pagal temą – ne apie Viduriniąją Aziją. Iš tikrųjų, prioritetą atidaviau giluminei Azijai, senųjų tironų Azijai, kuri dabar iš naujo formuojasi Rusijos režimo ir jo norimos primesti nevertybinės kultūros pavidalu.

Kalbėti apie antraeilius geopolitinius dalykus, kurie nenulems Europos ateities, žinoma, taip pat galime ir turėsim švietėjiškos naudos. Tačiau pasidarysim ir žalos, jeigu tai reikš prarastą kompasą bei laiką, kažkodėl kišant galvą pirmiausiai į Karakumų smėlį. Jeigu Rusijoj, jos Trečiajame Reiche, nebus demokratijos ir Europos, tai nebus jų nė Vidurinėje Azijoje. Todėl padėkim pirmiausiai rusams – nepaskęsti savo valdovų giluminėj Azijoj.

Pranešimas diskusijoje „Europos Kaimynystės politika ir Viduriniosios Azijos strategija“, skirtą Romos sutarties 50-mečiui pažymėti. 2007 05 21.

politika.lt

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 4)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (38)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (110)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras