Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Saugumas ir grėsmės
 
  15 metų JAV ignoravo Rusijos žvalgybos veiksmus – atėjo laikas gailėtis (26)

Parengė Aidanas Praleika, Lietuvos žinios
2017 06 09

JAV Kongreso nariai ir žvalgyba pripažino: Rusijos žvalgybos veikla Amerikoje nesulaukė deramo dėmesio net keliolika metų, todėl šiandien Maskvos šnipai veikia taip drąsiai.

Kaip rašo „Politico“, praėjusių metų JAV prezidento rinkimų kampanijos metu kontržvalgyba užsiimantis FTB susidūrė su neįprasta problema – rusų diplomatai, apie kurių buvimą vienoje ar kitoje JAV vietoje turėjo žinoti Valstybės departamentas, staiga „dingo“. Diplomatai, kurie kaip įtariama buvo tarnyba pasiuntinybėje prisidengę šnipai, netikėtai būdavo „surandami“ visiškai netikėtose vietose, įvairiausiuose JAV užkampiuose. Taip vienas jų surastas paplūdimyje, o kitas – klaidžiojantis viduryje dykumos. Abi vietoves siejo vienas bruožas – netoliese nutiestos požeminės šviesolaidžio trasos.

Pasak vieno šaltinio JAV žvalgyboje: „Jie surado tuos vyrukus ratais važinėjančius po Kanzasą. Tai gana agresyvus elgesys“. 

Kaip pažymi „Politico“, jau tapo įprasta, kad JAV žvalgybos atstovai periodiškai kartoja, kad Rusijos žvalgyba patyliukais mėgina susidaryti visų JAV telekomunikacijų žemėlapį. Jie neatmeta pavojaus, kad ateityje šnipai gali planuoti ryšių nutraukimo operacijas.
 
„Dažnai jie tai daro niekieno netrukdomi. Manome, kad jie sudarinėja žemėlapį“, – sakė „Politico“ šaltinis žvalgybinėje bendruomenėje. 

Tuo metu, kai Vašingtone ūžia ginčai, ar Rusija palaikė ryšius su Donaldo Trumpo komandos nariais ir mėgino jo naudai paveikti rinkimus, amerikiečių žvalgyba užtikrintai teigia, kad šiandien Maskvos šnipai JAV veikia kaip niekada įžūliai.

Daugiau nei dešimtmetį nuvertinusios Rusijos žvalgybos grėsmę ir neskyrusios jai deramo dėmesio, JAV buvo priblokštos Maskvos veiksmais prezidento rinkimų metu. Dabar amerikiečių kontržvalgybai tenka paskubomis regzti strategiją, kaip suvaldyti rafinuotą ir plačiai išsikerojusį šnipų tinklą. 

„Mes tikrai ignoravome Rusiją pastaruosius 15 metų“, – teigė vienas JAV kontržvalgybininkas, tvirtinantis, kad Kremliaus šnipai atkūrė buvusią savo galybę.

„Politico“ kalbino 6 esamus ir buvusius JAV žvalgybos tarnybų darbuotojus, kurie sutiko anonimiškai pasidalinti savo įžvalgomis. „Jų tiek daug, kad didžiausia problema yra ne tai, ką mes žinome apie dabartinę jų veiklą, o tai, ko mes nežinome“, – teigė vienas „Politico“ pašnekovų. 

Visi kalbinti žvalgai pripažino, kad Rusijos veiksmų atvirumas ir agresyvumas yra tiesiog stulbinantis ir dažnai atvirai balansuojantis ant JAV įstatymų pažeidimo ribos. Pavyzdžiui, po dykumas „klajojantys“ diplomatai, nors ir nepažeidžia įstatymų, nesilaiko diplomatams taikomų kelionių deklaravimo reikalavimų.

Dauguma „Politico“ pašnekovų tvirtino, kad rusų šnipai, apsimesdami lobistais, diplomatais arba verslininkais, tiesiog užtvindė Vašingtoną. Vieša paslaptis ir tai, kad jie medžioja potencialius agentus tiesiog aplink Kapitolijaus kalvą. Maža to, juos taip lengva atpažinti, kad amerikiečių kontržvalgyboje jau sklando anekdotas, kad norint surasti rusų šnipą, pakanka užeiti į vieną iš daugelio Vašingtone esančių rusiškų restoranų ir dairytis vyruko vilkinčio sportinę aprangą.

Anekdoto anaiptol neprimenanti tikrovė yra ta, kad JAV žvalgybos tarnybose vis dažniau galima išgirsti niūrią nuomonę, kad JAV jau ne sykį pražiopsojo galimybę nutraukti Maskvos šnipų žaidimus. 

Abi prezidento Baracko Obamos kadencijas respublikonų ir demokratų kongresmenai ragino jį rimtai imtis Rusijos žvalgybos problemos. „Paplitusi nuomonė buvo ta, kad šiam reikalui neskirta deramo dėmesio“, – sakė Senato Žvalgybos komiteto narys, Oregoną atstovaujantis demokratas Ronas Wydenas, ne kartą komiteto vardu raginęs prezidentą užimti griežtesnę poziciją Kremliaus atžvilgiu. Įtampa tarp valdžios atstovų apogėjų pasiekė praėjusią vasarą.

Nuolat Rusijos diplomatų daromų pažeidimų supykdyti kongresmenai priėmė pataisas, įpareigojančias rusų diplomatus pateikti išsamų paaiškinimą, kiekvieną sykį, kai jie ketina keliauti toliau, nei 50 mylių nuo savo darbo vietos. Kelionės pagrįstumą turi patvirtinti ne tik Valstybės departamentas, bet ir FTB. Pasak neįvardytų šaltinių, dalyvavusių rengiant šias pataisas, Baracko Obamos administracija visomis išgalėmis trukdė jas priimti. 

Beveik tuo pačiu metu du įtakingi demokratų kongresmenai pasiūlė oficialiai paskelbti, kad būtent Rusija mėgino įtakoti JAV rinkimus. Nieko panašaus nėra dariusi nei viena vyriausybė per visą JAV istoriją. Baracko Obamos administracija mėgino sustabdyti senatorius, tačiau šie vis vien padarė oficialų pareiškimą. Po savaitės, į kampą įvaryta prezidento administracija pasidavė ir paskelbė analogišką pareiškimą.

Anot „Politico“, JAV žvalgybos pareigūnai iki šiol stebisi, kaip atkakliai Baracko Obamos administracija stengėsi nuslėpti informaciją apie priešiškus Rusijos veiksmus. Sklido gandai, kad desperatiškai paliaubų Sirijoje siekęs tuometinis valstybės sekretorius Johnas Kerry įkalbinėjo prezidento komandą nekelti triukšmo.
 
Taip pat spekuliuota, kad JAV baiminosi įsivelti į kibernetinį karą su Rusija ir tai, kad Vašingtonas tiesiog negali pripažinti neįvertinusios Rusijos žvalgybos pajėgumų. Vienas „Politico“ kalbintų pareigūnų pabrėžė, kad būtų pernelyg paprasta viską suvesti į kokią nors vieną priežastį, tačiau patikino, kad Vašingtono nusivylimas ir apgailestavimas yra visiškai tikri.

Kaip bebūtų, akivaizdu, kad Kremlius nerodo jokių ženklų, kad ketintų keisti savo taktiką ir neketina paisyti „džentelmeniško šnipinėjimo“ taisyklių, kurias, anot „Politico“, kartais nuvildamos savo žvalgus, gerbia JAV.
 
„Rusijoje nesekami mes nei žingsnio negalime žengti už ambasados ribų“, – sakė vienas JAV žvalgybos pareigūnas. Jo žodžius patvirtina pernai birželį įvykęs skandalas, kai FSB darbuotojas užpuolė į ambasadą grįžtantį, diplomato statuso ginamą CŽA darbuotoją, kuriam tą dieną, sudėtingai manevruojant po Maskvą, buvo pavykę atsikratyti FSB seklių. Įsiutę rusų saugumiečiai pasiuntė vieną saviškių tykoti amerikiečio prie įėjimo į pasiuntinybę. Užpultasis CŽA darbuotojas buvo taip sumuštas, kad jį teko nedelsiant išskraidinti iš Rusijos gydyti į JAV.

„Rusijoje kontržvalgyba yra daug agresyvesnė, nei mūsiškė“, – sakė vienas iš „Politico“ kalbintų JAV žvalgų. Tokie incidentai, kai prieš žvalgus imamasi fizinio smurto, kelia Vašingtonui didelį nerimą, o tuo metu Kremliui šios nerašytos šnipų „etiketo“ taisyklės visiškai nerūpi. „Jie sutinka su taisyklėmis ir tada jas sulaužo“, – sakė kitas amerikiečių žvalgas. 

Nusivylimą liudydamas Kongrese neseniai išsakė ir buvęs CŽA direktorius Johnas Brennanas. Nors apie incidentą Maskvoje jis užsiminė tik puse lūpų, jis informavo Kongresą, kad amerikiečių bauginimo klausimą jis iškėlė tiesiogiai FSB vadovui. „Aš jam ne kartą pasakiau, kad išpuoliai prieš JAV diplomatus Maskvoje nebus toleruojami ir turi baigtis“, – sakė Johnas Brennanas.

Baracko Obamos administracija 8 metus mėgino "nepastebėti" Rusijos šnipų keliamos grėsmės. Delfi.lt nuotrauka.




Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 26)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (4)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (1)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (1)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras