Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Kodėl Rusijai nerūpi rinkimai Jungtinėje Karalystėje (2)

Parengė Viljama Sudikienė, Lietuvos žinios
2017 06 08

Pastaruoju metu atrodo, kad kaskart, kai tik Europoje ar net Amerikoje vyksta rinkimai, jie neapsieina be Rusijos kišimosi.

Maskvos agentai mėgina paveikti demokratinį procesą, įsibrauti į kompiuterių sistemas ir skleisti dezinformaciją, kuri padėtų Maskvos remiamam kandidatui laimėti balsavimą. Tokie kaltinimai Rusijai šiemet skambėjo Prancūzijoje, pernai – JAV. Amerikos žvalgyba jau patvirtino: Rusija vykdė kampaniją, kad paveiktų prezidento rinkimus.
 
Dabar atėjo eilė Jungtinei Karalystei – šiandien, birželio 8-ąją, britai balsuoja pirmalaikiuose parlamento rinkimuose, o vakar buvo paskutinė rinkimų kampanijos diena. Ar Didžioji Britanija irgi tapo Rusijos užsienio žvalgybos taikiniu? Ar Maskvai tikrai svarbu, kas laimės raktus nuo Dauningo gatvės namo nr. 10?

Praėjusį mėnesį Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministras Borisas Johnsonas teigė, jog yra „reali galimybė“, kad Rusija bandys kištis, tačiau kol kas nepranešta apie jokius tokių mėginimų požymius. Be to, visiškai neaišku, kokį kandidatą ar partiją galėtų remti Kremlius.



Rinkimų kampanija Theresai May buvo sunkesnė, nei ji tikėjosi.

JAV ir Prancūzijoje per prezidento rinkimus, taip pat Nyderlanduose per parlamento rinkimus buvo aišku, kad Kremlius turi preferencijų. Rusijos valstybinė žiniasklaida gyrė tokius kandidatus kaip Donaldas Trumpas ir Marine Le Pen, kurie žadėjo glaudesnius ryšius su Rusija, o Geertas Wildersas labiausiai tiko Maskvai dėl savo antieuropietiškos politikos, pakertančios Europos Sąjungą (ES). Jos susilpninimas – vienas svarbiausių Vladimiro Putino tikslų. Nenuostabu, kad kandidatai Hillary Clinton ir Emmanuelis Macronas buvo ne tik kritikuojami, bet ir tiesiogiai juodinami. Tačiau Jungtinėje Karalystėje prieš rinkimus, kurių svarbiausia tema – „Brexit“, Rusijos žiniasklaida nestojo nė už jokią jėgą, ir apskritai labai mažai skyrė jiems dėmesio. Kodėl pirmalaikiai rinkimai Didžiojoje Britanijoje nedomina Maskvos?

Nereikšminga marionetė? 

Kremliui artimas politikos analitikas Sergejus Markovas mėgina sumenkinti Jungtinę Karalystę sakydamas, kad Rusija ją laiko ne visai nepriklausoma šalimi, o Amerikos dalimi – „jaunesniąja, labai jaunesniąja Vašingtono partnere“. Kitais žodžiais, Didžioji Britanija, Kremliaus akimis, yra nereikšminga. Bet taip atrodo tik iš pirmo žvilgsnio. Iš tiesų Maskva skleidžia tokią mintį, kad neva visa Europa nėra savarankiška, o paklūsta JAV diktatui. Kalbant apie Jungtinę Karalystę, svarbiausią ir stipriausią JAV sąjungininkę Europoje, taip pat ir kariniu požiūriu, Rusijai kur kas didesnę reikšmę turi tai, kad šalis jau balsavo taip, kaip reikia Kremliui.

Pernai birželį vykusio referendumo, per kurį britai pasisakė už pasitraukimą iš ES, rezultatai visiškai tenkina tą patį V. Putino siekį – skaldyti ir silpninti ES. Prieš referendumą Kremlius oficialiai buvo neutralus, bet Rusijos valstybinė žiniasklaida aiškiai rėmė „Brexit“. Didžiosios Britanijos pasitraukimas buvo laikomas didžiuliu smūgiu ES, tačiau labai geru dalyku sankcijas patiriančiai Rusijai. Jų panaikinimas – vienas pagrindinių V. Putino tikslų, ir tam jis ieško sąjungininkų Europoje. Svarbiausia net ne tai, kad sankcijos skaudžiai atsiliepia Rusijos ekonomikai, o tai, jog ateityje jos lems dar didesnį šalies atsilikimą nuo išsivysčiusių Vakarų, ypač technologijų srityje.

Premjerės populiarumas tirpsta 

Po kelių neramių savaičių, sujaukusių politinę areną ir aptemdytų teroro atakų, vakar Didžiojoje Britanijoje išaušo paskutinė rinkimų kampanijos diena. Ministrė pirmininkė Theresa May buvo „ant bangos“, kai balandžio 18-ąją paskelbė pirmalaikius rinkimus, pradėjusi „Brexit“ procesą ir turėdama dviženklę persvarą prieš savo varžovus leiboristus. Tačiau pastarosiomis savaitėmis konservatorių lyderės populiarumas sumenko, nes politinių debatų svorio centras persislinko nuo narystės ES prie vidaus politikos ir pačios premjerės nuveiktų darbų saugumo srityje. Vis dėlto Th. May tikisi perimti balsų iš Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partijos (UKIP), nusistačiusios prieš ES, ir atimti vietų parlamente iš leiboristų.

Konservatoriai per rinkimų kampaniją liaupsino Th. May kaip stiprią ir stabilią lyderę, pajėgią ginti Didžiosios Britanijos interesus Briuselio ringe. Jie tikino, kad Leiboristų partijos vadovas Jeremy Corbynas šiai užduočiai netinkamas. Tačiau J. Corbynas, prieš kurį sukilo net jo partijos deputatai, per rinkimų kampaniją sustiprino savo pozicijas ir pritraukė į mitingus dideles minias žmonių.
 
Nors premjerei kampanija buvo sunkesnė, nei iš pradžių tikėtasi, apklausos rodo, kad konservatoriai tebepirmauja. Anksčiau turėta 20 proc. persvara prieš leiboristus sumenko iki vos daugiau kaip 1 procento. Dabar konservatorius palaiko 41,6 proc., leiboristus – 40,4 proc. rinkėjų. Tačiau lažybų organizatoriai prognozuoja, kad Th. May turima dauguma parlamente po rinkimų padidės nuo dabartinių 17 iki 70 vietų. Kiti pranašauja kuklesnę sėkmę – 40 ar 50 vietų daugumą.

Visuomenės apklausų agentūros, smarkiai prašovusios dėl „Brexit“ referendumo rezultatų, dabar patobulino metodikas. Daugumos tyrimai rodo, kad konservatoriai tebepirmauja, nors jų persvara mažėja.



Jaremy Corbyno šalininkai per opozicinės Leiboristų partijos lyderio mitingą Birmingame.

Paskutinę kampanijos dieną temdė nuogąstavimai dėl saugumo: nuo kovo šalyje surengtos trys teroro atakos, ir visos susijusios su užpuolikais, žinomais saugumo tarnyboms. Per pastarąjį išpuolį šeštadienio vakarą, kai mikroautobusas rėžėsi į pėsčiuosius ant Londono tilto, o iš jo iššokę trys peiliais ginkluoti vyrai pradėjo badyti praeivius, kol buvo nušauti pareigūnų, žuvo 8 žmonės. Policija nurodė, kad ataką įvykdė 22 metų marokiečių kilmės Italijos pilietis Youssefas Zaghba, Pakistane gimęs 27-erių Didžiosios Britanijos pilietis Khuramas Shazadas Buttas ir 30 metų Rachidas Redouane'as, tvirtinęs, jog turi Maroko ir Libijos pilietybes. Bent vienas jų – Kh. Sh. Buttas – buvo žinomas britų žvalgybai.

Šis išpuolis labai panašus į kovą surengtą ataką prie parlamento rūmų. Tąsyk Khalidas Masoodas nužudė penkis žmones ir buvo nušautas. 

Pražūtingiausia iš pastarųjų atakų surengta gegužės 22 dieną, kai mirtininkas Salmanas Abedi detonavo bombą Mančesterio koncertų arenoje. Tąkart žuvo 22 žmonės. 

Rinkėjai paprastai palaiko konservatorių poziciją saugumo klausimais, tačiau Th. May sulaukė kritikos dėl savo ankstesnės veiklos, kai šešerius metus dirbo vidaus reikalų ministre. Niokojančios teroro atakos taip pat padidino visuomenės simpatijas gelbėjimo tarnyboms, kurių finansavimas pastaraisiais metais buvo apkarpytas.

Jeremy Corbynas kalba per rinkimų kampanijos mitingą Glazge - leiboristų lyderis labai padidino savo populiarumą. Reuters/AFP/Scanpix nuotraukos. 




Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 2)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (1)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras