Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Rusijoje privaloma kasdien per televiziją rodyti Vladimirą Putiną (9)

Parengė Rasa Pakalkienė, Lietuvos žinios
2017 06 19

Rusijos valstybinėje televizijoje ilgai užimant aukštas pareigas ir tikint Kemliaus politika, skaudus darbo praradimas gali atverti akis. Buvęs „Vesti“ programos vadovas patyrė ne tik asmeninę neteisybę ir nuoskaudą, bet į viską pradėjo žiūrėti gerokai plačiau. Jis pagaliau suvokė, kokioje propagandinėje mašinoje darbavosi.

Buvęs programos „Vesti“ („Naujienos“ – liet.) vyriausiasis redaktorius Dmitrijus Skorobutovas įsitikinęs, kad po 15 metų darbo jis buvo atleistas pažeidžiant Darbo kodeksą – tuo metu, kai turėjo biuletenį dėl ligos, tiksliai nepaaiškinus dėl kokios straipsnio dalies pažeidimo. Birželio 20 dieną Maskvos rajoninis teismas svarstys D. Skorbutovo ieškinį Rusijos valstybinei televizijos ir radijo kompanijai (RVTRK). Pats ieškovas mano, kad vienintelė atleidimo priežastis buvo skandalas su vienu ryto naujienų laidos montažo režisieriumi, kai šis beveik prieš metus darbo vietoje sumušė D. Skorobutovą.

Tuo metu buvęs „Vesti“ redaktorius po skaudžių įvykių viską pervertino. Suvokė, kad gyveno paralelinėje propagandinėje realybėje, o ne tikrame gyvenime. Apie tai jis atskleidė per interviu „Radio Svoboda“.

„Kirkorovo nereikia!“ 

Pasak D. Skorobutovo, nors jis turi didelį darbo stažą, jau senokai svarstė, kad norėtų išeiti iš darbo. Televizijos kanale jis pradėjo dirbti 2001 metais. „Tada buvo kitokia šalis ir kitokia televizija, vaizdą rodydavo objektyvesnį, – pasakojo redaktorius. – Tačiau nuo 2011-ųjų (tada po parlamentinių rinkimų Rusijoje kilo protestų banga – red.) ribojimų atsirado gerokai daugiau.“

Kaip jis pasakojo, RVTRK darbuotojams nebūna trumpų pasitarimų, bet ir taip visi žino, ką galima rodyti, ko – ne. Temos svarstomos televizijos kanalo vadovybės pasitarimuose.

Naujienų išleidimo planuose yra skiltis „Neleisti“, o tokių sprendimų logika ne visada aiški būna net ilgamečiams valstybinio kanalo darbuotojams.

„Radio Svoboda“ pasiekė dokumentai, kuriuose matyti, kad skiltyje „Neleisti“ yra net „lojalių“ asmenų pavardžių: Dmitrijaus Rogozino, Pavelo Astachovo, Filipo Kirkorovo. „Karalienės gimtadienio nepijarinam!!!„, – parašyta 2016 metų balandžio 11 dieną. „Nevartojame frazės „žmonės su negalia“. Vaidiname juos invalidais“, – nurodoma kitame plane. „Dėl visų masinių neramumų skambinti Vorončenko“, – keliuose dokumentuoja parašyta didžiosiomis raidėmis. Aleksandra Vorončenko yra programos „Vesti“ išleidimo tarnybos direkcijos viršininko pavaduotoja. „Tai pačios A. Vorončenko kūryba, – sakė D. Skorobutovas. – Aš jai sakiau, kad tokius dalykus reikia perduoti žodžiu, o ji net sukūrė pokalbių kambarį tinkle „Telegram“, per kurį dalydavo mums nurodymus. Įsivaizduojate, kas yra „Telegram“ ir kam jis priklauso?“

LŽ paaiškina, kad „Telegram“ yra socialinis tinklas, kurio centras – Berlyne. Jo įkūrėjas Pavelas Durovas buvo žmogus, paleidęs „VKontakte“– populiariausią socialinį tinklą Rusijoje, bet galiausiai turėjęs iš ten pasitraukti ir emigruoti iš gimtosios šalies. 

Po naujieną apie prezidentą ir premjerą
 
D. Skorobutovas pasakojo, kad per kiekvieną televizijos žinių laidą privalo būti bent viena naujiena apie Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną ir premjerą Dmitrijų Medvedevą. Už tai visa atsakomybė tenka vyriausiajam redaktoriui.

„Kartą atvažiavo praktikantė, ji rengė žinutę iš Tolimųjų Rytų – ten streikavo jūreiviai. Praktikantė daug visko prikapstė. Tekste parašė, kad jūreiviai susirinko, iškėlė plakatus, o ten buvo užrašas: „Putinai, grąžink pinigus.“ Aš pasakiau: „Tu juk dirbi valstybiniame kanale, mąstyk galva. Kodėl pateiki tokius politinius dalykus?“ Ji paklausė: „Bet jeigu tai – faktas?“ Aš paaiškinau: „Tai valstybinė televizija, gyvena iš valstybės, negali tokioje šviesoje rodyti pirmųjų asmenų.“ Ji sučiaupė lūpas. O aš viską išėmiau“, – prisiminė D. Skorobutovas.

Skausmingas pervertinimas
 
Klausiamas, kodėl neieškojo kito darbo, D. Skorobutovas teigė, kad iki pastarojo laikotarpio buvo veikiančios valdžios šalininkas. Jis tikėjo, kad Rusijos vadovybė viską daro teisingai. „Maniau, aplink mus susiklostė sudėtinga situacija, gal net pavojinga. Prieš Rusiją vykdomas informacinis karas, jis gali būti kaip pasiruošimas realiems veiksmams, – sakė D. Skorobutovas. – Štai Vakaruose visos žiniasklaidos savininkų yra du ar trys. Valdžia juos spaudžia. Tai jie griebiasi antirusiškų temų ir jas išpučia. O mes jiems atsakome.“

Konfliktas valstybiniame kanale redaktoriui atvėrė akis. D. Skorobutovas teigė, kad jam iki šiol sunku atsisakyti savo įsitikinimų. Tenka viską pervertinti, o tai yra skausminga.
 
„Manau, šalis degraduoja, – sakė jis. – Pagal savo pavyzdį matau, kaip dirba prokuratūra, darbo inspekcija, teismas. Negaliu apginti savo interesų, nors įstatymas yra mano pusėje.“ Pasak D. Skoorbutovo, „Vesti“ kolektyve kalbėti apie politiką neįprasta, o ir laiko nebūna. Tačiau jam kolegos pasakojo, kad vieno redaktoriaus pažiūros yra kitokios. Esą jis net į mitingus eina. D. Skorobutovas redaktoriaus pavardės neatskleidė, bet teigė, kad dėl jo problemų niekam nekildavo.

„Tiesiog mums būdavo ne iki to – gyveni paralelinėje realybėje, ir tik tada, kai susiduri su tikru gyvenimu, supranti, kad kažkas yra ne taip“, – galiausiai suvokė D. Skorobutovas.

svoboda.org nuotraukoje buvęs
 programos "Vesti" vyriausiasis redaktorius Dmitrijus Skorobutovas.  
 



Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 9)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (4)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (1)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (1)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras