Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Vertybės vertybėmis, o pinigai pinigais (45)

Viktoras Denisenko, Lietuvos žinios
2017 08 03

Paaiškinti teorinėje plotmėje, kas yra gerai, o kas blogai – ne taip ir sunku. Pavyzdžiui, sutariama, jog vogti yra blogai. Kai Maskva pavogė iš Ukrainos Krymo pusiasalį buvo gana akivaizdu, kad ji pasielgė netinkamai. Žinoma, tai yra supaprastinta situacijos vizija, tačiau ji gana gerai atspindi esmę.

Maskva kitaip interpretavo savo poelgį, tačiau esmės tai nekeitė. Vagystė yra vagystė, nežiūrint į tai, kaip ją pateiksi. Taip pat nieko nuostabaus, kad vagis stengiasi rasti pasiteisinimą savo veiksmams. Tai nėra retas atvejis. 

Vakarų pasaulis (pirmiausiai JAV ir ES) sutarė, jog ten, kur yra nusikaltimas – turi būti ir bausmė. Šiuo atveju bausme apsivogusiai Rusijai tapo ekonominės sankcijos. Jų tikslas irgi buvo gana aiškus – priversti Maskvą grąžinti tai, kas pavogta (juo labiau, kad sau į kišenę jį stengėsi įkišti ne tik Krymą, bet ir rytinę Ukrainos dalį). 

Visas šis pasakojimas yra toks paprastas ir net primityvus, jog tiktų pasakai, kurią suprastų net patys mažiausi vaikai. Šios pasakos moralas irgi būtų labai paprastas – vogti yra negerai, o kas elgiasi negerai yra baudžiamas. Tačiau mes gyvename toli gražu ne pasakoje.

Sankcijos kol kas neduoda siekiamo rezultato. Rusija laikosi įsikibusi tiek į Krymą, tiek į proteguojamas nepripažintas „respublikas“ Ukrainos rytuose, nors pastarosios, panašu, tampa vis sunkesne našta. Jos pradedamos lyginti su „lagaminu be rankenos“, kurį labai nepatogu nešti, tačiau ir išmesti gaila. 

Situacijoje, kai sankcijos yra neveiksmingos lieka vienintelis kelias – jas plėsti ir stiprinti. Tačiau šioje sferoje mes kaip tik ir vėl susiduriam su nepasakiška realybe. JAV Kongreso sprendimas stiprinti sankcijas Rusijai, paliečiant ypač jos branginamą (ir atitinkamai – jautrų) energetikos sektorių sukėlė sumaištį... Europoje.

Nepasitenkinimas kilo Vokietijoje, nes JAV sankcijos gali paveikti projektą „Nord Stream 2“, kuris iš esmės yra skirtas egzistuojančio dujotiekio „Nord Stream“ praplėtimui. Šį projektą kartu su Rusijos valstybine įmone „Gazprom“ vykdo europinės kompanijos, kurias naujos, Vašingtone sumanytos, sankcijos irgi gali paliesti.

Minėtą situacija nemaloniai apnuogino europietišką „dvigubą moralę“. Viena vertus, visi sutaria, jog Maskva pasielgė blogai ir turi būti nubausta, tačiau, kita vertus, nenorima gadinti santykių energetikos srityje, kur egzistuoja abipusiai naudingas bendradarbiavimas. Norint pateikti atitinkamą analogiją galima pasakyti, jog vogti, žinoma, blogai, tačiau kartas nuo karto pigiau nusipirkti vogtą daiktą apsimoka. Tačiau čia vertėtų susimąstyti, ar tokia lanksti moralė turi savyje ką nors moralaus?

Beje, tai yra ne vien Vokietijos ar kitų vadinamųjų Europos senbuvių problema. Štai, visai neseniai bendras lietuvių žurnalistų ir rusų aktyvistų žurnalistinis tyrimas parodė, jog bent trys su Lietuva susijusios įmonės galimai yra pažeidusios sankcijų režimą dėl savo veiklos Kryme. Tad ir čia mes susiduriame su situacija, kai, kaip sakoma, vertybės vertybėmis, o pinigai pinigais.

„Dvigubos moralės“ situacija yra labai paranki Rusijai. Ji atitinka tuos pasakojimus, kuriais Kremliaus propaganda maitina patiklius šalies gyventojus. Galima priminti, jog Rusija mėgsta pozicionuoti save kaip (tradicinių) vertybių ir moralės bastioną, o apibendrintus Vakarus vaizduoti kaip degraduojančią, moralinius orientyrus ir vertybes praradusią teritoriją, kur viską lemia vien pinigai. Primityvokas pasakojimas, tačiau tas pats europinis sujudimas dėl „Nors Stream 2“ projekto, kuris yra ne vien ekonominis, bet ir politinis, puikiausiai iliustruoja tokį pasakojimą. Nėra abejonių, jog Kremlius būtinai panaudos šį pavyzdį savo tikslams.

Išvada čia irgi yra paprasta – moralinė pozicija negali turėti išimčių. Sankcijų spaudimas Rusijai bus efektyvus tik tuo atveju, jeigu jame neliks „neliečiamųjų“ sferų. Galiausiai, sankcijų įvedimas ir taikymas turi ne politinę (kaip bando tikinti Kremlius), o būtent moralinę priežastį. Rusija yra baudžiama dėl paprastos priežasties – nes vogti yra blogai, o kas prasikalto – turi sulaukti atpildo. 

Yra ir dar vienas aspektas – bausmė turi prasme tik tada, kai ji yra veiksminga. Rusijos atveju būtent energetinis sektorius yra ta vieta, kuri „skauda“. Apie tai byloja ir nervinga Maskvos reakcija į naujas JAV sankcijas. Kaip matome – gali skaudėti ir Europai, tačiau tai irgi yra gera pamoka neeiti obuoliauti su velniu. 

Viktoras Denisenko – politikos apžvalgininkas, socialinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto lektorius, analitinio centro „EAST-Center“ (Varšuva) ekspertas. 

Scanpix nuotrauka.




Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 45)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (4)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (1)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (1)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras