Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Kitos šalys
 
  Lenkijos problemos – mūsų problemos (21)

Vytautas Landsbergis, Lietuvos žinios
2017 08 16

Kremlius dar neišspausdino nei žemėlapių, nei pasų, kuriuose Aliaska būtų žymima kaip iskonno rusų žemė. O Varšuvoje radosi entuziastų apšauti net Maskvą. Jeigu jų būdas ar blūdas laimės, visi moderniosios Lenkijos piliečiai bus auklėjami per pasus, kad kai kurios garsios užsienio šalių vietovės neva buvusios ar vėl būsiančios lenkiškos. Tam tikra Lenkija. Jų tarpe ir istorinė ilgaamžė – skaitau iš mūsų Konstitucijos – Lietuvos sostinė Vilnius.

Lieka kliautis – o aš puoselėju šią viltį, nes turiu ir draugų, ir gražių prisiminimų – kad ne visa lenkų visuomenė yra endekai. (Juolab nepainioti su Poznanės stadiono indykais). Jau atsiliepė į tą revizionistinio paso idėją normalūs, dar ir pragmatiški, lenkų politikų ir kultūrininkų balsai. – Velniams mums pyktis su Lietuva ir Ukraina? 

Žinoma, broliai, nei jums, nei mums to nestinga. Užtat labai pageidautina didžiajam Kremliaus indykui. Sumokėtų! 

Ten sėdintis ilgabarzdis imamas Aleksandras Duginas jau seniausiai paskelbė: pirmaeilis Rusijos užsienio politikos uždavinys esąs supykdyti Lenkiją su Lietuva. 

O buvęs Lietuvos priešas, jau susipratęs Aleksandras Nevzorovas nūnai perspėja kitaip, išties blaiviai patriotiškai: imperinis nacionalizmas – baisi liga. Rusai esą jos užkrėsti ir paveikti bemaž beviltiškai.

Na, palikim tai patiems rusams. Kaip ir lenkams. Kažin, ar gražu pykti ant istorijos pažeistųjų. Padėkim, kaip antai Smolensko tragedijų klausimu.

Keistas yra naujųjų lenkų ir rusų nacionalizmų supanašėjimas. Kremliečiams mat labai reikia parankinio „berniuko mušimui“ (chlopiec do bicia), tai visad Lenkija. Kliūtis veržtis į Vakarus. Atsigaunantiems lenkų endekams vėl tartum stinga berniuko mušimui – tai Lietuva.

Iš kur anas buvęs ministras R. Sikorskis vykdė tokią aršią antilietuvišką nepakantos ir kiršinimo politiką – vienas Dievas težino. Dabar paskelbti jo plepėjimų prie alaus įrašai net nestebina, tik patvirtina, kad kai kurių mūsų politikų bei žurnalistų polėkiai barstytis galvas pelenais – ak, mes turbūt kalti! – buvo naiviai berniukiški. Antai ir garsioji Sikorskio formulė, lyg Dugino užsakyta: nevažiuosiu į Lietuvą ir nebus gerų tarpusavio santykių, kol ponai Tomaševskis ir Cytacka (abu Lietuvos piliečiai) netars, kad jau galima. Tokia kaimynų „nacionalinė“ politika – apgailėtinas diplomatijos nuosmukis. Manau, apgadintoji Lenkijos elito dalis atsikvošės. Neprotinga ieškoti priešų ir mažinti draugų skaičiaus. Priešų ir be to knibžda.

O juk lenkų tauta turėdavo ir subtilaus humoro, ir savikritikos. 

Antai „lenkas gudrus nukentėjęs“. Tauta, kuri save paironizuoja, yra tvarkoj. Su broliais rusais – blogiau. 

Verta dėmesio ir lenkiška folklorinė gilios patirties įžvalga, kad gyvatė, įkirtusi žemaičiui, nieko nelaimi. Net priešingai. Radislavas su Valdemaru to nesuvokė. 

Reiktų susėsti draugiškai, be gyvačių, o tą tartum vienintelę vokišką raidę w – kol kas į šaldytuvą. Pradėkim nuo x. Nors vokiečiai nieko nereikalauja, neprotestuoja, kai rašom Marksas.





Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 21)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (4)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (1)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (1)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras