Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Saugumas ir grėsmės
 
  Kaip veikia prorusiškos propagandos mašina Ukrainoje (35)

Parengė Rūta Miškinytė, Lietuvos žinios
2017 11 15

Sankt Peterburge esantis Rusijos „trolių fabrikas“ intensyviai dirba su „Donecko liaudies respublika“ rytų Ukrainoje gamindamas propagandinius filmukus. Pasak BBC, jų tikslas – diskredituoti proukrainietiškus elementus ir skatinti sumaištį bei gilinti konfliktą.

Nuo rugpjūčio 23 dienos internetinėje svetainėje YouTube pradėjo rastis netikras naujienas (fake news) skleidžiantys filmukai, pagaminti „Rusų išlaisvinimo judėjimu“ vadinamos grupuotės. Filmukuose rodomi su ginklais pozuojantys ekstremistinės grupuotės nariai su paslėptais veidais bei pakeistais balsais.

Šie „kovotojai“ sau klijuoja pačias įvairiausias klaidinančias etiketes. Kartais jie save vadina prorusiškais maištininkais Ukrainoje, kartais – proukrainietiškais sukilėliais Rusijoje, kartais net tapatinasi su vadinamąja „Islamo valstybe“ nepaisant to, kad ši grupuotė yra į eterį paleidusi kelis filmukus, potencialiai galinčius smarkiai įžeisti islamo atstovus. 

Tėvynė 

Viename iš tokių filmukų šeši ginkluoti vyrai yra apsisiautę neonacių vėliava. 

Jie prisistato esantys ekstremaliais Rusijos antivalstybiniais nacionalistais, padedančiais ukrainiečiams kovoti su tuo, ką vadina „Putino krauju apsipylusiu režimu“ rytu Ukrainoje ir teigia, kad jų žvilgsnis krypsta į „tėvynę“.

Kitame video „Rusų išlaisvinimo judėjimas“ prisiima atsakomybę už gaisrą Rusijos Rostovo mieste ir teigia, kad tai – „pirmasis ir sėkmingas teroristinio akto Rusijos žemėje bandymas“. Šis gaisras iš tiesų įvyko – žuvo vienas žmogus ir apgadinta daugiau nei šimtas namų, tačiau nėra jokių įrodymų, kad Įtariamas padegimas iš tiesų įvyko – vienas žmogus žuvo ir buvo apgadinti daugiau nei 100 namų – tačiau nėra jokių įrodymų, kad tai buvo su kokiomis nors politinėmis grupuotėmis ar terorizmu sietinas aktas. 

Vėlesniuose filmukuose „kareiviai“ aiškina, kaip reikia užimti pastatą ir naudotis rankinėmis granatomis. Viename filmuke kiaulės galva yra užkeliama ant Korano ir siunčiami „linkėjimai“ Čečėnijos prezidentui Ramzanui Kadyrovui. 

Tačiau BBC atrado gausų kiekį panašumų tarp vaizdo įrašuose figūruojančių veikėjų bei vietų su kituose internetiniuose filmukuose esančiais fonais ar žmonėmis – tuose, kurie naudojami skatinti vyrus ginti „Donecko liaudies respubliką“. Tai leidžia manyti, kad filmukai yra falsifikuoti ir juos kuria Ukrainos atžvilgiu priešiškai nusistatę regione veikiantys kovotojai. 

Anksčiau šiais metais prorusiški kovotojai Donecke paskelbė „Mažąja Rusija“ pavadiną atsiskiriančią respubliką, tačiau Maskva tokio skilimo ir nepripažino.

Vakarų valstybių vyriausybės kaltina Rusiją tuo, kad ji teikia pagalbą regiono sukilėliams, suteikia jiems reguliarius karius bei ginkluotę. Nepaisant aiškių tokios situacijos, Maskva tai neigia tuo pat metu pripažindama, kad Rusijos „savanoriai“ padeda sukilėliams. 

„Rusų išlaisvinimo judėjimo“ filmukai yra platinami Rusijos socialiniame tinkle „V kontakte“ kelių netikrų paskyrų pagalba. 

Paskyros naudojosi fiktyviais vardais bei įvairių žmonių nuotraukomis. Paskyros buvo sukurtos likus vos kelioms dienoms iki medžiagos pasirodymo internetinėje erdvėje ir prieš tai gausiai platino pramoginį turinį vien tam, kad atrodytų „tikromis“. BBC taip pat atrado, kad socialiniuose tinkluose paskyros, kurios dalinosi tokia informacija, buvo didelio botneto – automatiniu būdu valdomo socialinių tinklų paskyrų tinklo – dalimi.

Minėti filmukai netapo labai populiariais (nei vienas nepasiekė didesnės nei 1000 žmonių auditorijos), o YouTube ir kitos svetainės ištrynė šiuos filmukus. 

„Gotikinis riteris“ 

„Donecko liaudies respublikos“ propagandos mašina pradėjo veikti iš karto po 2014 metais įvykusios Ukrainos revoliucijos. 

Buvęs policijos pareigūnas, Ivanas Borozenijus, internetinėje erdvėje pradėjo prisistatinėti „gotikiniu riteriu“ Daliantu Maksimu. Jis sudalyvavo Krymo aneksijoje kaip prokremliškai nusiteikusio liaudies išvadavimo judėjimo dalis.

Daliantas Maksimus dabar dirba kartu su „Donecko liaudies respublikos valstybės saugumo ministru“, kur jis pasirodo keliuose filmukuose. 

Bendras proseparatistinių bei antiukrainietiškų propagandinių filmukų fonas – Donecke buvęs meno centras „Izoliacija“, kurį paėmė separatistai. 

Daliantas Maksimus paskelbė vieną vaizdo įrašą, kuriame palaikomos „respublikos“ specialiosios pajėgos. Meno centro fonas naudotas propagandiniam filmukui, kuriame aiškinama, kad neva vadinamosios „Islamo valstybės“ kovotojai kaunasi Ukrainos nacionalinėje gvardijoje. Kad tai – netikra naujiena jau buvo įrodyta 2016 metais. 

Vaizdo įrašą paskelbė prorusiška programišių grupuotė CyberBerkut. 

Įraše naudojama muzika iš kompiuterinio žaidimo Quake – kaip ir visuose CyberBerkut filmukuose, kuriuose filmuojasi ir kuriuos režisuoja Daliantas Maksimus. Jo vardo tarp įrašų kūrėjų titrų niekada nėra ir jis pats – pasislėpęs po ribotos gamybos rankų darbo karžygio šalmu. BBC išsiaiškino, kad Daliantas Maksimus yra įprastas istorinių karinių rekonstruktorių forumų lankytojas ir šalmą įsigijo 2014 metais.

Video žinutės 

Filmukuose Daliantas Maksimus siunčia aistringas žinutes Ukrainos apsaugos pajėgoms. 

Viename jis tyčiojasi iš jų, kad šie gyvena „Žydų okupacijos“ sąlygomis. Viename filmuke jis vadina CyberBerkut „Donecko liaudies respublikos vidaus reikalų ministerijos padaliniu“. Jis taip pat teigia nutekinęs asmeninę ukrainiečių kareivių informaciją programišiams. 

Tuose pačiuose internetiniuose kanaluose, kuriuose platinami Dalianto Maksimo filmukai platinami ir kiti „kaukėti pasirodymai“, nufilmuoti veidus paslėpusių Donecko sukilėlių. Juose prisiimama atsakomybė už sprogimą vietiniame bare, kurio metu buvo sužaloti 13 žmonių, už karinės ligoninės dalies bei pinigų mašinų susprogdinimą, bei daugelio ant geležinkelio bei tiltų padėtų bombų. 

Tokiuose vaizdo įrašuose tikri teroro aktai yra įvardinami lygia greta išgalvotų, tokių, kaip „penkių Amerikos instruktorių tankų taisymo fabrike“ nužudymas. Ši „žinia“ buvo pristatyta grojant filmo „Rokis“ garso takeliui. 

„Žiniasklaidos melų departamentas“

Propagandos mašina Donecke turi sąsajų ir su „Interneto tyrimų agentūra“, vadinamuoju „trolių fabriku“ Sankt Peterburge. Šis „fabrikas“ yra pagarsėjęs tuo, kad samdo jaunus rusus, idant jie nuolat komentuotų Vakarų naujienų portaluose ir socialiniuose tinkluose. Taip pat „fabrikui“ dirba aibė programišių, į pagalbą pasitelkta šūsnis botnetų bei jo pastangomis nuolat skleidžiamos netikros naujienos. Kai kurie CyberBerkut sukurti produktai turi ryšių su „Interneto tyrimų agentūra“. Pavyzdžiui 2016 metų balandį agentūra išplatino vaizdo įrašą, kuriame vaizduotas ekranas, esantis Niujorko Times aikštėje, neva užprogramuotas rodyti merkiančio akį Vladimiro Putino atvaizdą. Vaizdo įrašas, žinoma, buvo sufalsifikuotas. 

Vėliau CyberBerkut paskelbė panašią sufalsifikuotą nuotrauką, kurioje neva tai rodomas Kijevas, o Ukrainos vyriausybė vadinama „karo nusikaltėlių chunta“. 

Programišių agentūra taip pat yra atsakinga už gudrybę, skirtą diskredituoti Putino oponentą, išeivijoje gyvenantį turtingą buvusį Rusijos verslininką Michailą Chodorovskį. 

2016 metų pabaigoje buvo paviešintas filmukas, kuriame kaukėtas vyras prisistatė kaip buvęs Michailo Chodorovskio žiniasklaidos projekto pavadinimu „Tyrimų instituto centras“ darbuotojas. Įraše rodytos nuotraukos iš neva Maskvoje esančios centro būstinės, kuriose matėsi durys su užrašais „Žiniasklaidos melų departamentas“ bei „Socialinės žiniasklaidos departamentas“.

Įraše buvo pasakojama, kad už tų durų slepiasi paniką melagingų pranešimų apie užnuodytus vaistus dėka sėjantys sabotuotojai. Kaukėtas vyras pažadėjo tokias paslaptis atskleidinėti ir toliau, tačiau po to pranešta, kad jį sumušė Michailo Chodorovskio darbuotojai. 

Kaip ir „rusų išlaisvinimo judėjimas“, prieš Michailą Chodorovskį nukreipti filmukai buvo suklastoti. BBC pavyko išsiaiškinti filmukų sukūrimo vietą – tai ne Maskvoje esantis verslo centras, bet Sankt Peterburge, netoli „Interneto tyrimų agentūros“ būstinės. 

Agresija auga 

Čia galima įžvelgti propagandos gamintojų problemą – tai, kaip jie stengiasi savo absurdiškus teiginius padaryti įtikinamais. Tačiau Arikas Toleris, tyrimų svetainės Bellingcat atstovas, įtaria, kad jų įtikinamumas nėra vienintelis tikslas.

„Aš manau, kad šitų dalykų paskirtis nėra įtikinti, – teigia Arikas Toleris. – Viskas, ko reikia – kad keli populiarūs žiniasklaidos portalai į savo antraštes įsidėtų informaciją apie Ukrainos alternatyvios dešinės grupuočių nuolat keliamą grėsmę. Didžioji dauguma žmonių žiūri tik į antraštes ir toliau tų naujienų nebeseka, taigi žala yra padaryta.“ 

Arikas Toleris tiki, kad Rusų išlaisvinimo judėjimas prisiimdamas atsakomybę už Rostovo gaisrą – nepaisant to, kad teiginys yra neįrodomas – taip pat efektyviai veikia. „Galbūt vaizdo įrašas buvo reikalingas norint užmaskuoti tikrąją gaisro priežastį, galbūt tai – tiesiog antiputiniškos nacionalistinės pabaisos kūrimas“, – teigia Arikas Toleris.

Separatistas Daliantas Maksimus 2014 metais / Stopkadras nuotrauka.



Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 35)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (1)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (4)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (3)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (1)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras