Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Saugumas ir grėsmės
 
  Lucasas: Baltijos šalys mus perspėjo, bet mes neklausėme (8)

Delfi.lt
2018 01 11

Žmogaus silpnumas pasireiškia tuo, jog jam žymiai lengviau žiūrėti į problemas ir apie jas kalbėti nei spręsti - rašo apžvalgininkas Edwardas Lucasas portale „stopfake.org“ publikuotame straipsnyje. Anot jo, paprasčiau visą dėmesį koncentruoti į pavojus, matomus plika akimi, nei nerimauti dėl tų, apie kurių egzistavimą galima tik numanyti ar jį įsivaizduoti. Mažiau pastangų kainuoja čiupti po ranka esančius įrankius ir sprendimus, o ne dėti pastangas bandant gauti tuos, kurių mums iš tikrųjų reikia.

Pasak E. Lucaso, šios įžvalgos labai tinka ir Vakarų požiūriui į Rusijos kariaujamus politinius karus. Vakarai per daug dėmesio ir jėgų skiria akis draskančiai Kremliaus propagandai, ypač brukamai anglų ir kitomis vakarietiškomis kalbomis.

Tiesą sakant, informacinis karas arba, kaip pastaruoju metu dažniau vadinamas, melagingos naujienos bei realybės vaizdą iškraipantys troliai ir botai – vos vienas, nors ir ryškiausias, gausaus Rusijos arsenalo ginklas, įsitikinęs straipsnio autorius. Per NATO konferenciją rugsėjį E. Lucasas įvardijo dar 19 jų.

Štai jie: 

1. Tikslingas korupcijos naudojimas; 

2. Kibernetinės atakos, nukreiptos prieš taikiniu pasirinktos valstybės kompiuterių sistemose esančių duomenų konfidencialumą, integralumą ir prieinamumą; 

3. Diplomatiniai „skaldyk ir valdyk“ žaidimai, kuriais siekiama susilpninti tarptautines aiškių veiklos taisyklių besilaikančias organizacijas ir sudaryti taikiniu pasirinktos šalies izoliacijos ir negalios apsiginti įspūdį; 

4. Piktnaudžiavimas ekonominiais, etniniais, lingvistiniais, regioniniais, religiniais, socialiniais ir kitais nesutarimais;

5. Ekonominės sankcijos, tokios kaip importo draudimai, ribojimai eksportui ir tranzitui; 

6. Kliūtys energijos tiekimui, konkrečiai – gamtinėms dujoms; 

7. Finansinės panikos kurstymas; 

8. Istorijos vertimas ginklu, siekiant pakenkti taikiniu pasirinktos šalies reputacijai ir nuslėpti Kremliaus nusikaltimus; 

9. Slaptos informacinės operacijos, pavyzdžiui, programišių darbeliai per Jungtinių Valstijų ir Prancūzijos prezidento rinkimus;

10. Piktnaudžiavimas tarptautine teisės sistema, pavyzdžiui, Interpolo raudonųjų kortų išdavimams režimo kritikams, kaltinimai šmeižtu, bylų fabrikavimas; 

11. Karinis blefas ir betikslis žvanginimais ginklais; reguliarūs ir nereguliarūs kariniai veiksmai; 

12. Bandymai, pasitelkus organizuoto nusikalstamumo tinklus, daryti neigiamą įtaką sprendimų priėmėjams ir visuomenės nuomonei; 

13. Tiek tiesioginiai, tiek slapti bandymai papirkinėti politines partijas, ekspertus, žiniasklaidą ir akademines institucijas; 

14. Grasinimai oponentams ir kritikams fiziniu susidorojimu; 

15. Psichologinis karas – tiek individualus, tiek kolektyvinis; 

16. Piktnaudžiavimas religija, konkrečiai – manipuliavimas stačiatikiais;

17. Bandymai pakenkti kritinės svarbos infrastruktūrai; 

18. Manipuliavimas socialinėmis normomis, visuomenės pasitikėjimu ir valstybinėmis institucijomis; 

19. Parama agresyviai ir antisocialinei elgsenai. 

Ir tai dar ne viskas. Anot jo, įdomiausia tai, kad šios skirtingos taktikos taikomas chaotiškai, tad tampa dar pavojingesnės. Geriausi iš geriausių Rusijos šnipų tikrai ne kvaili. Jie sugalvoja vis naujų strategijų, naujų derinių ir jų sekų, priklausomai nuo to, kokie metodai veikia, o kokie neduoda naudos. Kol mums atrodo, kad žiūrime į statišką paveikslą, mūsų priešai kurpia naują scenarijų - įsitikinęs E. Lucasas.

Pasak jo, analitikai ir žurnalistai – vieni iš garsiausių balsų šia tema, tačiau tikrai ne jų darbas spręsti šią problemą. Rusijos keliama grėsmė turėtų būti vertinama kaip valstybinio saugumo problema, reikalaujanti itin glaudaus baudžiamojo teisingumo sistemos, žvalgybos agentūrų, finansų institucijų, karinių struktūrų ir kitų bendradarbiavimo. Kampanijų vykdytojai, žiniasklaidos priemonės ir ekspertų grupės gali padėti. Naudinga ir visuomenės bei privataus sektoriaus lyderių pagalba. Svarbiausia nepamiršti, kad ekspertų ir žurnalistų vaidmuo antraeilis. Jie gali skatinti ir padėti valdžiai, bet negali jos pakeisti ir prisiimti jos vaidmens.

Anot straipsnio autoriaus, viena iš didžiausių klaidų yra tai, kad dauguma Vakaruose mano, jog ši problema (kažkodėl) yra naujas reiškinys. Tiesa ta, kad ne. Visos aukščiau išvardytos Rusijos taikomos taktikos praktikoje naudojamos jau kurį laiką, daugeliu atveju net nuo XX amžiaus pabaigos. 

Tų šalių – Estijos, Latvijos, Lietuvos, Vidurio Europos, Gruzijos, Ukrainos ir kitų – gyventojai Vakarus perspėjo. Tik viską neva išmanančios senosios Vakarų valstybės jų nesiklausė, argumentuodamos, kad jos štai Rusiją supranta žymiai geriau nei buvusios nelaisvėje laikytos šalys. Jų arogantiškas įsivaizdavimas, jog žino viską, labai brangiai kainuoja.

„Na, dabar mažiausiai ką galime padaryti, tai pasimokyti iš skaudžios patirties tų, kurie geriausiais pažįsta mūsų bendrą priešininką“, - įsitikinę E. Lucasas. 

© DELFI montažas.





Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  (Skaityti komentarus: 8)
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (4)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (10)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (53)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (1)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras