|
Iranas ir Baltarusija: nafta už izoliaciją (1)
Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas 2007 05 24
Iranas, stengdamasis išsiveržti iš tarptautinės izoliacijos ir nusimesti JT sankcijų naštą, ieško naujų partnerių visame pasaulyje. Ir randa jų ne tik tarp islamo šalių, bet ir tarp tų valstybių, kurios demonstruoja atvirą priešiškumą Jungtinėms Valstijoms ir apskritai Vakarams. Viena jų Baltarusija: ši šalis, atrodytų, esanti Europos centre, apsupta vienokio ar kitokio laipsnio demokratinių santvarkų, prigludusi prie rytinių ES ir NATO sienų, sutinka plėsti pavojingo pobūdžio bendradarbiavimą su Teheranu. Kaip sakoma, toks tokį pažino...
Keletas politikos apžvalgininko Česlovo Iškausko pastabų šia tema.
Odiozinės figūros vienijasi
Pirmadienio ryte į Minską dviejų dienų vizito buvo atvykęs Irano prezidentas Mahmoudas Achamdinejadas. Oro uoste jis buvo sutiktas nors ir ne paties A. Lukašenkos, bet pagal visas pagarbos aukštam užsienio svečiui taisykles: su duona ir druska, puokštėmis gėlių, karių rikiuote, himnais, o Minsko gatvėse su Irano valstybinėmis vėliavomis ir gausybe milicijos ir saugumo darbuotojų. Tai buvo atsakas į A. Lukašenkos vizitą Teherane praėjusių metų lapkritį, kai Baltarusijos vadovas, neįleidžiamas į daugelį ES ir pasaulio šalių, nutarė aplankyti antiamerikietiškosios blogio ašies citadelę. Taip, pažymi užsienio apžvalgininkai, bičiulystę tęsia paskutiniai Artimųjų ir Vidurio Rytų bei Europos diktatoriai. Tiesa, Azijoje ir Lotynų Amerikoje Vašingtonas turi dar po vieną diktatorių Šiaurės Korėjos vadovą Kim Čen Irą ir Venesuelos prezidentą Hugo Chavesą, kuris, beje, pernai taip pat buvo atvykęs pas savo europietį kolegą A. Lukašenką.
Štai kodėl apžvalgininkai pastebi negatyvią tendenciją: odiozinės pasaulio figūros pamažu vienijasi, ir svarbiausia jų vienybės nuostata kaupti fizines ir ekonomines galias priešpriešai su Vakarais. Kas gali atsitikti, kai šias jėgas parems islamo pasaulyje išsikerojusios radikalios grupuotės arba Al Qaeda, sunku ir įsivaizduoti. Kitas klausimas, kurį kelia analitikai: ar režimų telkimąsi nepaskatino JAV globalinė kieto kumščio politika ir atviras, sakykim, Izraelio rėmimas?
Bet grįžkime prie Irano lyderio viešnagės Lietuvos kaimynystėje, vos už 200 km nuo Vilniaus...
Pavojinga kaimynystė
Pirmiausia - kodėl šią kaimynystę akcentuoju.
Neseniai teko važiuoti automobiliu per 11 Europos šalių nuo Baltarusijos per Bosniją ir Hercegoviną, Juodkalniją, Italiją, Austriją, Vokietiją ir t. t. Siena tarp Vilniaus ir Minsko iš tikrųjų egzistuoja ne tik formaliai, taip sakant, dėl popieriuko, o realiai, kaip SSRS laikais. Tenka pildyti įvairiausias deklaracijas, atvykimo ir išvykimo lapelius, ilgai laukti eilėse, patirti aibę bagažo ir automobilio patikrinimų, atsakyti į daugybę absurdiškų klausimų. Tiesa, baltarusių keliai tvarkingi, gyvenvietės atrodo švarios ir jaukios. Jei ne sovietiniai paminklai ir plakatai, pamanytum, kad važiuoji kokios nors ES naujokės teritorija.
Benzinas čia pigesnis negu Lietuvoje (kam aktualu - apie 2,60 lito). Priima ir eurus, ir dolerius (pastaruosius geriau pasaugoti konfliktams su kelių milicija išspręsti). Kuro kainos Baltarusijoje bent trečdaliu pakilo po garsiojo energetinio konflikto su Rusija. Taigi pas artimiausius kaimynus benzinas dabar jau nėra pigiausias Europoje, nes visus pigumu lenkia Ukraina (apie 2,15 Lt už A 95 benzino litrą). Muitinėje stovėję vyrai garsiai skundėsi, kad apskritai pragyvenimas Baltarusijoje pastaraisiais metais pabrango, ir tai yra nesutaikomojo A. Lukašenkos elgsenos padarinys. Kainų šuolio nepaveja ir tolydžio kylantys (kuo taip didžiuojasi Baltarusijos lyderis) atlyginimai bei pensijos.
Nesunku suprasti, kodėl taip atsitiko: energijos ištekliai pasaulyje brangsta, o Rusija geriausia Baltarusijos partnerė irgi paaukojo draugystę, pakeldama kuro įkainius baltarusiams. Ieškodamas išeities, bet nesileisdamas į politinį kompromisą su Vakarais, A. Lukašenka panūdo broliautis su odioziniais režimais, kurie savo ruožtu irgi ieško draugų bendram frontui prieš JAV. Taip Minskas tik didina savo izoliaciją, o siena tarp Lietuvos ir Baltarusijos storėja...
Naftos daugiau - izoliacija stiprėja
Irano prezidento viešnagė Minske konkretus tokios izoliacionistinės politikos pavyzdys. A. Lukašenka įnirtingai ieško alternatyvių energijos šaltinių. Buvo vedamos derybos ir su Libija, ir su Venesuela. Tiesa, tie šaltiniai būtų nepigūs: naftos ir dujų kaštus labai padidina dideli transportavimo atstumai. Iranas yra bene arčiausiai iš visų antiamerikietiškosios blogio ašies valstybių, turtingų energijos resursų. Jiems transportuoti Minskas norėtų pasinaudoti kad ir Klaipėdos uostu. Kitas kelias sausuma per Azerbaidžaną, su kuriuo Baltarusija taip pat veda derybas.
Apžvalgininkai pripažįsta, kad tokių energetinių derybų pagrindas dažniausiai būdavo Minsko partnerių priešiškumas Jungtinėms Valstijoms, o ne apčiuopiama ekonominė nauda. Iranui dėl jo branduolinių ambicijų Vakarai taip pat yra įvedę ekonomines sankcijas, todėl bendradarbiavimas su šia šalimi gana komplikuotas. Jį apsunkina politiniai A. Lukašenkos pareiškimai, kuriais Baltarusija demonstruoja paramą Irano branduolinei programai, keliančiai nemažą galvos skausmą Vašingtonui ir Jungtinėms Tautoms.
Svarbiausias Irano lyderio vizito tikslas baigti derybas dėl Baltarusijos dalyvavimo šalies naftos pramonėje. Praėjusių metų pabaigoje Teherane viešėjęs A. Lukašenka pasirašė memorandumą dėl bendradarbiavimo naftos pramonės srityje. Netrukus buvo pasirašytas preliminarus susitarimas dėl Džofeiro (Jofair) naftos verslovės eksploatacijos Irano pietuose. Abi pusės neslepia, kad bus parengtas verslo planas ir pasirašytas atitinkamas kontraktas. Irano ambasadorius Baltarusijoje naujienų agentūrai Interfax patvirtino, kad Minskas domisi naftos tiekimu iš Irano - Baltarusijai tai ypač svarbu, kai Rusija už eksportinės naftos toną įvedė 57 JAV dol. tarifą.
Kovo mėnesį Baltarusija ir Venesuela pasirašė kontraktą dėl Chunino2 telkinio (2 mln. tonų per metus) eksploatacijos. Iki 2010 m. baltarusių padedama Venesuela jame išgaus 5 mln. tonų naftos per metus. Laikraštis Vedomosti rašo, kad gegužę A. Lukašenka ir Azerbaidžano prezidentas Ilchamas Alijevas pasirašė susitarimą dėl bendradarbiavimo išgaunant naftą Kaspijos jūroje (http://www.vedomosti.ru/ ).
Irano naftos verslovė Džofeire veikia kartu su Iraku. Laikraštis Kommersant praneša, kad vis dėlto Minskas dėl jos eksploatacijos turės tartis su Maskva. Mat, rašo verslo dienraštis, Rusijos bendrovei Zarubežneft priklauso Vietname reziduojantis investuotojas į Irano naftą Vietsovpetro, kurio apeiti Minskui nepavyks (http://www.kommersant.ru/ ).
Branduolinė įtampa Baltarusijoje?
Kodėl ir Maskva, ir Vakarai, ypač Vašingtonas, taip atidžiai sekė M. Achmadinejado vizitą Baltarusijoje?
Iranas ne tik suteiktų Minskui galimybę įsivežti naftos ir dujų - jis pasirengęs padėti baltarusiams statyti atominę elektrinę, naujienų portalui Telegraf.by (http://www.telegraf.by/) pripažino Irano ambasadorius Baltarusijoje Abdolhamidas Fekri. Baltarusija susirūpino alternatyviais energijos šaltiniais, taip pat ir elektros energija, kai įsiliepsnojo naftos ir dujų karas su Rusija, o ir Lietuva po kelerių metai ketina uždaryti savo branduolinį reaktorių. Prieš šį vizitą Baltarusijos užsienio reikalų ministerija miglotai užsiminė, kad Iranas Baltarusijoje nori realizuoti didelį investicinį energetikos pajėgumų statybos projektą. Tokia šykšti informacija tik didina Vakarų nuogąstavimus, kad Teheranas Minskui kartu gali perduoti ir liūdnai pagarsėjusio branduolinio ginklo komponentų gamybą naujoje branduolinėje jėgainėje. A. Lukašenka ne kartą palaikė Teheraną dėl jo branduolinės programos. Be to, Baltarusija, nepaisydama Vakarų kritikos Irano adresu, pardavė jam nemažai sovietinės ginkluotės ir amunicijos, o sausį Teherane susitikę abiejų šalių gynybos ministrai sutarė plėsti karinio bendradarbiavimo ryšius.
Visa tai aplink Minską sukuria nepalankią situaciją, kuri dar labiau didina įtampa regione.
Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga. |