Pirmasis kompiuterinis karas, kariautas Estijoje
Valentinas Mitė 2007 05 31
Estija tapo pirma NATO nare, patyrusia kompiuterinę agresiją. Internetinis puolimas prasidėjo balandžio 27 d., praėjus vos kelioms valandoms po paminklo tarybiniams kariams perkėlimo iš Talino centro į kapines.
Atrodė, jog atsivėrė virtualinio pasaulio pragaro vartai, nes tai, kas vyko Estijos kompiuterių tinkluose, primena fantastikos knygas arba vaikams skirtus kompiuterinius fantastinius žaidimus.
Mažiau susipažinusiam su internetu plaukai ant galvos turėtų stotis vien nuo to karo aprašymo.
Į ataką prieš Estiją pakilo iš Rusijos valdomi kompiuteriniai zombiai. Zombiais yra vadinami išorės jėgų, be šeimininko žinios valdomi po visą pasaulį išsiblaškę kompiuteriai.
Estijos kompiuterinės sistemos buvo puolamos zombių, esančių Vietname, Amerikoje, Egipte ir kitur. Tačiau estai neabejoja, jog įsakymas pradėti puolimą buvo duotas Kremliuje.
Užpuolikai beprotiškai dideliais informacijos kiekiais užkimšo Estijos serverius bei kompiuterinius tinklus.
Šalyje, kuri laikoma viena iš labiausiai kompiuterizuotų valstybių Europoje, kompiuteriai pradėjo strigti, o gyvenimas beveik sustojo. Buvo puolami vyriausybiniai interneto tinklai, bankai, laikraščiai bei kitos informavimo priemonės.
Estijos prezidento, ministro pirmininko, parlamento bei ministerijų interneto puslapiai buvo nedelsiant išvesti iš rikiuotės. Kai kurie puslapiai dar kurį laiką veikė, pateikdami iškreiptą informaciją arba patyčias.
Sakykim, ministro pirmininko Andruso Ansipo puslapyje jo nuotrauka pasirodė su Hitlerio ūsais. Taip pat jo partijos tinklalapyje buvo paskelbtas suklastotas atsiprašymas už paminklo perkėlimą.
Puolimas tęsėsi. Gegužės 1 d. buvo atakuoti Estijos interneto paslaugų tiekėjai. Sistemų administratoriai buvo priversti 20-iai sekundžių atjungti visus šalies kompiuterius, kad galėtų iš naujo perkrauti sistemas.
Tačiau pats stipriausias puolimas, kai prieš Estijos kompiuterius buvo pasiųstas beprecedentis informacijos kiekis, buvo įvykdytas gegužės 9 d., Rusijai švenčiant Pergalės dieną.
Ataka tęsėsi tris savaites, ir kai kurios Estijos įstaigos, pavyzdžiui, kai kurie bankai visiškai neatsigavo iki šiol. Vien Hansabankas patyrė milijono dolerių nuostolių.
Kompiuterinė ataka neliko be atgarsio.
NATO ekspertai puolimą prieš Estiją vertina labai rimtai. Praėjusį penktadienį NATO vadovas Jaapas de Hoopas Schefferis pareiškė, jog kompiuterinis puolimas kelia Santarvės susirūpinimą, o tokio karo problema liks organizacijos darbotvarkėje ilgam.
Niekas Estijoje neabejoja, jog puolimą vykdė Rusija, keršydama už paminklo tarybiniams kariams perkėlimą, bet Rusija tokius kaltinimus neigia.
Tačiau, logiškai galvojant, vargu ar kita pasaulio valstybė turi kokių nors priežasčių kenkti Estijai ir organizuoti puolimą sinchroniškai su paminklo perkėlimu.
Taip pat neįtikėtina, kad ataką galėjo organizuoti pavieniai programišiai (hakeriai). Paprasčiausiai, kad ir kokie būtų stiprūs Rusijos programišiai, jie nėra tokie galingi, kad išdrįstų eiti į karą prieš užsienio valstybę. Vladimiro Putino vadovaujama Rusija tokią ataką surengti pajėgi.
Beje, Amerikos analitikai jau prieš kurį laiką perspėjo, kad ir Rusija, ir Kinija aktyviai rengiasi agresyviam informaciniam karui.
Be abejonės, jam rengiasi ir Al-Qaeda, o Estijos pavyzdys puikiai iliustruoja tokio karo galimybes, kurias dar, be abejo, sunku iki galo įsivaizduoti.
lrt.lt, bernardinai.lt
Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga. |