Estija tapo pirma NATO nare, patyrusia kompiuterinę agresiją. Internetinis puolimas prasidėjo balandžio 27 d., praėjus vos kelioms valandoms po paminklo tarybiniams kariams perkėlimo iš Talino centro į kapines.

Atrodė, jog atsivėrė virtualinio pasaulio pragaro vartai, nes tai, kas vyko Estijos kompiuterių tinkluose, primena fantastikos knygas arba vaikams skirtus kompiuterinius fantastinius žaidimus.

Mažiau susipažinusiam su internetu plaukai ant galvos turėtų stotis vien nuo to karo aprašymo.

Į ataką prieš Estiją pakilo iš Rusijos valdomi kompiuteriniai „zombiai“. „Zombiais“ yra vadinami išorės jėgų, be šeimininko žinios valdomi po visą pasaulį išsiblaškę kompiuteriai.

Estijos kompiuterinės sistemos buvo puolamos „zombių“, esančių Vietname, Amerikoje, Egipte ir kitur. Tačiau estai neabejoja, jog įsakymas pradėti puolimą buvo duotas Kremliuje.

Užpuolikai beprotiškai dideliais informacijos kiekiais užkimšo Estijos serverius bei kompiuterinius tinklus.

Šalyje, kuri laikoma viena iš labiausiai kompiuterizuotų valstybių Europoje, kompiuteriai pradėjo strigti, o gyvenimas beveik sustojo. Buvo puolami vyriausybiniai interneto tinklai, bankai, laikraščiai bei kitos informavimo priemonės.

Estijos prezidento, ministro pirmininko, parlamento bei ministerijų interneto puslapiai buvo nedelsiant išvesti iš rikiuotės. Kai kurie puslapiai dar kurį laiką veikė, pateikdami iškreiptą informaciją arba patyčias.

Sakykim, ministro pirmininko Andruso Ansipo puslapyje jo nuotrauka pasirodė su Hitlerio ūsais. Taip pat jo partijos tinklalapyje buvo paskelbtas suklastotas atsiprašymas už paminklo perkėlimą.

Puolimas tęsėsi. Gegužės 1 d. buvo atakuoti Estijos interneto paslaugų tiekėjai. Sistemų administratoriai buvo priversti 20-iai sekundžių atjungti visus šalies kompiuterius, kad galėtų iš naujo perkrauti sistemas.

Tačiau pats stipriausias puolimas, kai prieš Estijos kompiuterius buvo pasiųstas beprecedentis informacijos kiekis, buvo įvykdytas gegužės 9 d., Rusijai švenčiant Pergalės dieną.

Ataka tęsėsi tris savaites, ir kai kurios Estijos įstaigos, pavyzdžiui, kai kurie bankai visiškai neatsigavo iki šiol. Vien „Hansabankas“ patyrė milijono dolerių nuostolių.

Kompiuterinė ataka neliko be atgarsio.

NATO ekspertai puolimą prieš Estiją vertina labai rimtai. Praėjusį penktadienį NATO vadovas Jaapas de Hoopas Schefferis pareiškė, jog kompiuterinis puolimas kelia Santarvės susirūpinimą, o tokio karo problema liks organizacijos darbotvarkėje ilgam.

Niekas Estijoje neabejoja, jog puolimą vykdė Rusija, keršydama už paminklo tarybiniams kariams perkėlimą, bet Rusija tokius kaltinimus neigia.

Tačiau, logiškai galvojant, vargu ar kita pasaulio valstybė turi kokių nors priežasčių kenkti Estijai ir organizuoti puolimą sinchroniškai su paminklo perkėlimu.

Taip pat neįtikėtina, kad ataką galėjo organizuoti pavieniai programišiai („hakeriai“). Paprasčiausiai, kad ir kokie būtų stiprūs Rusijos programišiai, jie nėra tokie galingi, kad išdrįstų eiti į karą prieš užsienio valstybę. Vladimiro Putino vadovaujama Rusija tokią ataką surengti pajėgi.

Beje, Amerikos analitikai jau prieš kurį laiką perspėjo, kad ir Rusija, ir Kinija aktyviai rengiasi agresyviam informaciniam karui.

Be abejonės, jam rengiasi ir „Al-Qaeda“, o Estijos pavyzdys puikiai iliustruoja tokio karo galimybes, kurias dar, be abejo, sunku iki galo įsivaizduoti.

lrt.lt, bernardinai.lt

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.