Apie mus     Veikla     Skelbimai     Kontaktai     Norintiems paremti     RSS 
 Lietuva
 Euroatlantinės organizacijos
 Rusija
 Kitos šalys
 Saugumas ir grėsmės
 Energetika
 Užsienio spaudos apžvalgos
 Leidiniai















   Rekomenduojame:







   Mus remia:



 
Euroatlantinės organizacijos
 
  Eurozona ir euroskepticizmas

Darius Varanavičius, politologas, žurnalo „Valstybė“ redaktorius
2007 06 01

Ekonominės ir pinigų sąjungos (EPS) projektas buvo vienas pirmųjų didžiųjų Europos Sąjungos (ES) projektų, pradėjęs veikti be visuotinio ES šalių pritarimo ir dalyvavimo. Analitikai EPS pavadino lanksčios ES politikos era. Plačiai kalbama, kad EPS sukūrimas leis išnaudoti vienos valiutos naudojimo teikiamus privalumus, leidžiančius pasiekti aukštesnį ekonominės integracijos ir konvergencijos lygį, skatins neinfliacinį ekonomikos augimą. Dalyvavimo EPS kriterijai yra apibrėžti Mastrichto sutartyje: tai kainų stabilumas, valdžios sektoriaus finansinė būklė, valiutos kurso stabilumas ir žema ilgalaikių palūkanų norma. Kaip žinia, naujosios ES šalys yra įsipareigojusios įsivesti eurą. Atsižvelgiant į Europos centrinio banko (ECB) ir Europos Komisijos (EK) daromą spaudimą eurozonos plėtros klausimu, labai svarbu paminėti, kad tarp valstybių narių yra paplitusi nuomonė, jog prisijungimas prie eurozonos atitinka gero europiečio principus. Ko gero, atsižvelgdamos į tai naujosios ES šalys nusistatė gana greitus euro įsivedimo tempus:

  • Lietuva ir Slovėnija eurą turėjo įsivesti 2007 m. sausio 1 d.;
  • Kipras ir Malta planuoja tai padaryti 2008 m. sausio 1 d.;
  • Slovakija – 2009 m. sausio 1 d.;
  • Estija, Latvija, Čekija ir Vengrija - 2010 m.;
  • Lenkija, Bulgarija ir Rumunija euro įvedimo datos dar nėra nustačiusios.

Šiandien eurozoną sudaro 13 narių: Austrija, Belgija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Airija, Italija, Liuksemburgas, Olandija, Portugalija, Ispanija ir Slovėnija. Be naujųjų šalių, ne eurozonos narėmis yra likusios ir trys senosios ES valstybės: Danija, Švedija ir Didžioji Britanija. Beje, tiek Danijoje, tiek Švedijoje atsisakymas įsivesti eurą buvo pagrįstas referendumų rezultatais: 2000 m. rugsėjo 28 d. 53,2 proc. Danijos rinkėjų balsavo prieš eurą, o 2003 m. rugsėjo 14 d. už nacionalinės valiutos išsaugojimą pasisakė 55,9 proc. švedų.

Naujosiose ES šalyse didėjantis skepticizmas dėl euro įvedimo EK kelia nerimą, todėl kartkartėmis ji vis kreipiasi į jas, skatindama sustiprinti agitaciją dėl euro įvedimo. Tai visų pirma susiję su žiniasklaida, nes naujosiose ES valstybėse viešosios nuomonės palankumas eurui akivaizdžiai silpnėja. Remiantis EK pranešimais, net šalyse, kurios yra patvirtinusios nacionalinius euro įvedimo planus ir pradėjusios praktinį jų įgyvendinimą, t. y. Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Slovakijoje, viešąją  opiniją būtina formuoti stiprinant entuziazmą dėl euro įvedimo.

Remiantis ,,Eurobarometro“ pateiktais duomenimis, naujose ES šalyse 38 proc. respondentų mano, kad euro įvedimas gali turėti teigiamą įtaką, tačiau net 46 proc. yra įsitikinę, kad bus akivaizdžių neigiamų pasekmių. Prieš kelerius metus respondentų, teigiamai vertinančių euro įvedimą, skaičius buvo didesnis nei skeptikų. Akivaizdu, kad euforija dėl euro artėjant realiems sprendimams blėsta. Pažymėtina, jog skirtumas tarp euro įvedimo entuziastų ir skeptikų, palyginti su praėjusiais metais, nuo 5 proc. išaugo iki 16 proc. Daugiausia nepatenkintų respondentų yra Baltijos šalyse: Estijoje ir Latvijoje - 64 proc., Lietuvoje - 69 proc.

Nors finansų analitikai politiškai lojaliai pabrėžia tik teigiamas euro įvedimo puses, vieningos valiutos įvedimą grįsdami valstybės makroekonominiu stabilumu, 75 proc. respondentų iš naujųjų ES valstybių baiminasi kainų šuolio po euro įvedimo, o kas antras respondentas tikisi infliacijos.

Lietuvoje vyrauja bendrosios tendencijos ir skepticizmas didėja, ypač po planų įsivesti eurą 2007 m. sausio 1 d. sužlugimo ir ankstesnio valdžios sprendimo sutvarkyti šį reikalą be referendumo. Tiesa, artėjant kitai galimai datai tikėtina, kad, pavyzdžiui, Lietuvos bankas imsis panašių veiksmų kaip ir anksčiau, t. y. užsakys atlikti apklausą, kuri parodys, kad euro įvedimą palankiai vertina, tarkim, 45 proc. respondentų, o skeptikų yra kiek mažiau - 40 proc. Tačiau nereikia pamiršti, kad apklausos užsakovas - suinteresuota institucija.

Kita vertus, galima prisiminti strateginę euro įvedimo 2007 m. sausio 1 d. preliudiją. Tik 2005 m. liepos 7 d., likus pusantrų metų iki euro įvedimo, buvo priimtas Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas „Dėl pasiruošimo euro įvedimui“ Nr. X-335, o 2005 m. rugsėjo 27 d. Vyriausybė patvirtino ,,Nacionalinio euro įvedimo planą bei Lietuvos visuomenės informavimo apie euro įvedimą ir komunikacijos strategiją“. Akivaizdu, kad jei ir vėl bus susivėlinta su nacionaliniu euro įvedimo planu, reikiamai pasirengti įvesti eurą vėl nebus spėta. Nuotaikos euro atžvilgiu kinta kiekvieną mėnesį ir „Eurobarometro“ rodmenys tikrai nėra tokie džiugūs kaip „Baltijos tyrimų“, todėl institucijos, atsakingos už naujosios valiutos įvedimą Lietuvoje, visuomenės nuomonės pokyčius turėtų vertinti rimčiau.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.


   Versija spausdinimui
 
  Straipsnis komentarų neturi
 
Vardas:
El. paštas:
Komentaras:


Įveskite kodą:  

Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus.
 
 
Paieška






Iššūkių aplinkai geopolitika (12)

2017 03 08


Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.



Vokietijos biudžeto perteklius – rekordinėse aukštumose (32)

2017 03 01


Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.



Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (85)

2017 02 22


Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.



Kinijai reikalinga nauja strategija

2017 02 15


Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 



Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (9)

2017 02 08


Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.


 

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga!

© 2005-2017 Geopolitinių Studijų Centras