|
|
| |
| |
NATO plėtra Pietų Kaukaze: problemos ir galimos pasekmės (4)
Komentarai:
as, 2007 06 07 00:40
na kad dvi kaukazo valstybes (nesutardamos del teritoriju) pesasi tai dar nieko pasaulineje praktoje pilna, kad ir turku-graiku pasidalinimas, bet sis dalikas idomus tuom kad gravitacijos cetras diegiant savo politika bei siekant strateginiu savo tikslu ir yra kaukazas arba azija (Irakas), supriesinimas dvieju vastybiu, prie gero neprives-tai kenkia mazoms valstybems, USA su Russian visada sutare (bent jau geopolitijoje) tai jau ka kalbet apie Kurdistna, ja po antro pasaulinio padalino, kas:)??? tai ir klausimo esme-nereikia is saves daryti-super, visi zino kad kurdistanas visgi tauta su virs 30mil zmoniu, o tai
zydai ka geresni:)?
Mantas, 2007 06 06 10:36
Tenka tik prideti komentara, kad visai neseniai buvo pasirodziusi informacine zinute , jog Armenija ir Azerbaidzanas yra labai netoli susitarimo, kuris leistu normalizuoti ju tarpusavio santykius.
Viktor Denisenko (autorius), 2007 06 05 13:06
Pirmiausiai, dekoju uz komentara.
Tikrai, Armenijos ir Azerbaidzano santykiai, svelniai tariant, yra itempti. Be to, atrodo, jog Azerbaidzanas turi didesni nora integruotis i Aljansa. Taciau, kaip ir teigiama straipsnyje, Armenijos padetis vercia galvoti apie santykiu su artimiausiomis kaimynemis normalizavima (strategine partnere Rusija atskirta nuo Armenijos Gruzijos ir Azerbaidzano teritorija, is kitos puses Turkija, su kuria yra rimtu istoriniu nesutarimu, ir Iranas). Gal tai ir utopiska mintis, bet man atrodo, kad narystes Aljanse perspektyva (jeigu ir Azerbaidzanas, ir Armenija rimtai prades siekti sio tikslo) gali tapti prielaida taikytis ir ieskoti gilesnio kompromiso. Na, o kiek reali tokia spelione, kaip visada, parodys laikas.
Pagarbiai,
V.D.
skaitytojas, 2007 06 04 08:33
Vargu ar imanoma, kad kada nors Armenija ir Azerbaidzianas taptu Aljanso naremis. Dvieju "priesisku" valstybiu dalyvvimas Aljanse keltu per dideli pavoju Aljanso tvirtumui.
|
| |
| |
| |
|
Redakcija pasilieka teisę išimti neetiškus komentarus. |
|
| |
|
|
Iššūkių aplinkai geopolitika (1254)
2017 03 08
Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.
Vokietijos biudžeto perteklius rekordinėse aukštumose (302)
2017 03 01
Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.
Azija siekia stiprinti ryšius su Europa (342)
2017 02 22
Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.
Kinijai reikalinga nauja strategija (653)
2017 02 15
Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje.
Graikija bando žengti nuo taupymo prie atsigavimo (168)
2017 02 08
Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas. |
|
