Irano Islamo Respublikos prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas dažnai laikomas radikaliu politiniu lyderiu. Kartais jis priskiriamas net prie pavojingų bepročių kategorijos. Kai kurie Vakarų saugumo ekspertai pabrėžia, kad pasaulis atsidurtų ant didžiulės katastrofos slenksčio, jei Iranas, vadovaujamas tokių žmonių kaip M. Ahmadinejadas, sugebėtų sėkmingai įgyvendinti kontroversiškai vertinamą branduolinę programą.

Užsienio žiniasklaidoje galima rasti įvairių M. Ahmadinejado radikalumą aiškinančių teorijų. Iš jų bene įdomiausia, nors iki šiol nesulaukusi dėmesio Lietuvoje - M. Ahmadinejadas priklauso slaptai musulmonų šiitų „brolijai“, arba „sektai“, kurios nariai gyvena apokaliptinėmis nuotaikomis ir laukia Mesijo atėjimo. 

Buvęs Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu 2006 m. lapkričio 17 d. CNN pareiškė, kad Irano teokratinio režimo elitui ir radikaliajam M. Ahmadinejadui milžinišką įtaką daro paslaptingoji „Hojjatiya“ (arba „Hojjatieh“) sekta. Anot B. Netanyahu, sektos nariai tvirtai tiki šiitų ,,dvyliktininkų“ Mahdi – Mesijo - sugrįžimu. Buvusio Izraelio premjero teigimu, „Hojjatiya“ nariai yra užvaldyti „beprotiškos globalaus konflikto fantazijos“, kurios realizavimas turėtų priartinti Mahdi pasirodymą. B. Netanyahu neabejoja, kad Iranas, jei sukurs branduolinį ginklą, sieks sukelti konfliktą, kuriame „žus milijonai žmonių.“ 

Iš tiesų šiitų dvyliktininkų religijos pagrindas – tikėjimas slaptuoju dvyliktuoju imamu (Muhammad al-Mahdi), kuris valdo laiką iš Neregimybės. Dvyliktasis šiitų imamas paslaptingai pradingo 878 metais. Irano šiitai tiki, kad jis šiuo metu yra „pasislėpęs“, tačiau Dievo įsakytas vėl pasirodys Paskutinio teismo dieną ir išgelbės žmoniją. 

Pikti liežuviai kalba, kad 2005 m. Irano prezidentas M. Ahmadinejadas privertė visus savo vyriausybės narius pasirašyti lojalumo dvyliktajam imamui paktą. Pasirašytas dokumentas vėliau neva buvo įmestas į šulinį netoli šiitų dvyliktininkų religinio centro – Komo miesto. Manoma, kad tame šulinyje, į kurį buvo įmestas „lojalumo paktas“, galįs „slėptis“ Mahdi. Vienas M. Ahmadinejado patarėjų vėliau šią istoriją oficialiai paneigė. 

Įdomu tai, kad slapta arba pusiau slapta musulmonų šiitų organizacija „Hojjatiya“ iš tiesų egzistavo. 1953 m. „Hojjatiya“ įkūrė charizmatinis šiitų religinis lyderis šeichas Mahmudas Halabi (Mahmud Tavallai). Organizacija buvo sukurta kovai su tuo metu Irane aktyviai veikusiais bahajų* tikėjimo skleidėjais. 1983 m. „Hojjatiya“ veiklą pasmerkė aukščiausiasis teokratinio Irano vadovas R. Khomeini. Netrukus po to organizacijos vadovybė oficialiai pranešė „Hojjatiya“ veiklą nutraukianti. 

Pabrėžtina, kad iki šiol nėra patikimos informacijos apie su bahajais kovojusios „Hojjatiya“ struktūrą, mokymą ir veikimo principus. Dažnai dėl to apie „Hojjatiya“ pateikiama prieštaringa informacija: vienuose šaltiniuose ji laikoma iš esmės taikia ir nepavojinga organizacija, o kituose – radikaliausia ir labai pavojinga šiitų brolija. 

Iš esmės sutariama dėl to, kad „Hojjatiya“ atsiradimą paskatino bahajų religinio judėjimo, kuriam būdingas tikėjimas sinkretizmu ir progresu, suaktyvėjimas Irane XX a. 6-ojo dešimtmečio pradžioje. Bahajai kvestionavo šiitų dvyliktininkų tikėjimo pagrindą – dvyliktojo imamo Mahdi egzistavimą Neregimybėje laikė šiitų religinių lyderių prasimanymu. Irane susikūrusio bahajų tikėjimo skleidėjai tvirtino, kad šiitų laukiamas dvyliktasis imamas yra jų dvasinis lyderis Mirza Husayn ‘Ali - Bahai Ula. Kai kurie musulmonai šiitai, paveikti bahajų skleidžiamų idėjų, atsivertė į naująją religiją. 

Šeichas M. Halabi nusprendė apsaugoti Irano musulmonus šiitus nuo „pavojingųjų“ bahajų. Jis nutarė įveikti bahajus atviruose teologiniuose debatuose. Į „Hojjatiya“ šiam tikslui šeichas M. Halabi ėmė verbuoti gabiausius šiitų religinių mokymo įstaigų ir pasaulietinių universitetų studentus. „Hojjatiya“ nariai, siekdami gerai pasirodyti viešuose debatuose su bahajų tikėjimo skleidėjais, analizavo pamatinius religinius šiitų ir bahajų tekstus. 

„Hojjatiya“ įkūrėjas šeichas M. Halabi laikomas pacifistu ir nesmurtinės kovos su bahajais propaguotoju. Kita vertus, istoriniai faktai liudija, kad kova su bahajais Irane vyko ne tik idėjiniame lygmenyje. Manoma, kad kai kurie „Hojjatiya“ nariai kartu su kitais antibahajiškai nusiteikusiais šiitais ir autoritarinio Irano vadovo šacho Mohammado Reza Pahlavi saugumo struktūromis dalyvavo bahajų tikėjimą išpažįstančių asmenų persekiojime ar net žudynėse. 

XX a. 8-ojo dešimtmečio pradžioje „Hojjatiya“ tapo itin gerai organizuota ir įtakinga organizacija. Manoma, kad tuo metu jos nariai buvo aiškiai pasiskirstę darbais: viena grupė buvo atsakinga už viešus debatus ir viešų susirinkimų organizavimą, kita grupė užsiėmė žvalgyba – rinko informaciją apie bahajus. Teigiama, kad keletas šios grupės narių, infiltruotų į bahajų judėjimą, sulaukė didelio pasisekimo ir užėmė aukštus postus „priešų“ hierarchijoje. 

Pasak „Encyclopedia Iranica“, „Hojjatiya“ taip pat turėjo keletą mažesnių grupių, kurios:

• palaikė ryšius su užsienio šalimis (pavyzdžiui, su Pakistanu ir Indija);

• rekrutavo ir apmokė naujus narius;

• tvarkė bibliotekas ir archyvus.

Ilgainiui „Hojjatiya“ perėmė geriausią bahajų praktiką (sakykim, susijusią su modernių komunikacijos priemonių naudojimu). 

„Hojjatiya“ priklausantys asmenys, būdami puikiai išsilavinę, dažnai užimdavo įtakingus religinius ir pasaulietinius postus. Ši organizacija dėl savo narių religingumo, pasišventimo tikslui ir atkaklumo kartais lyginama su Jėzuitų ordinu. Nėra abejonių, kad sėkmingai veikusi ir įtakinga „Hojjatiya“ turėjo daug priešų. 

„Hojjatiya“ nariai buvo stebimi šacho M. R. Pahlavi, siekusio sekuliarizuoti ir modernizuoti Irano visuomenę, specialiųjų tarnybų. Organizacijos lyderiai valdžios struktūrų buvo raginami:

• oficialiai užregistruoti organizaciją;

• atsižadėti bet kokio dalyvavimo politinėje veikloje.

Į šiuos raginimus nebuvo atsiliepta. Nepaisant „Hojjatiya“ lyderiams ir nariams daromo spaudimo, toliau buvo slepiama organizacijos struktūra, mokymas ir veikimo principai.

Gali būti, kad autoritarinis Irano vadovas šachas M. R. Pahlavi nesusidorojo su „Hojjatiya“ tik dėl to, kad ši padėjo jam persekioti bahajus. 

1979 m. islamiškąją revoliuciją „Hojjatiya“ lyderiai pradžioje vertino skeptiškai ir įtariai. Vėliau organizacijos nariai mėgino įsitvirtinti naujai besiformuojančioje politinėje sistemoje. Nuversto šacho režimui lojalius asmenis svarbiuose postuose pakeitė gerai išsilavinę „Hojjatiya“ nariai. Vis dėlto ilgainiui ėmė ryškėti „Hojjatiya“ lyderių ir islamiškosios revoliucijos lyderio ajatolos Ruhollah Khomeini nesutarimai. „Hojjatiya“ lyderiai nepritarė ajatolos „velayat-i-faqih“ (teisininko valdymo) koncepcijai. 

Bahajų persekiojimas po 1979 m. islamiškosios revoliucijos Irane tapo atviresnis ir intensyvesnis. Tvirtinama, kad 1979-1989 m. Irane buvo nužudyta maždaug 200 bahajų. Teokratinis Irano režimas ir šiandien netoleruoja bahajų, kvestionuojančių pamatines šiitų ,,dvyliktininkų“ religines tiesas. Žmogaus teisių gynimo organizacijos pabrėžia, kad bahajai Irane yra diskriminuojami ir kitaip varžomos jų teisės. 

1984 m. ajatolos R. Khomeini režimas „Hojjatiya“ oficialiai uždraudė. Ajatolai lojalios jėgos struktūros ėmė persekioti šios organizacijos narius, jie buvo šalinami iš svarbių politinių ir akademinių postų. 

„Hojjatiya“ konfliktas su ajatola R. Khomeini vertinamas labai skirtingai. Vienuose šaltiniuose teigiama, kad „Hojjatiya“ vadovybei netiko pernelyg radikalus ajatola. Kituose šaltiniuose kalbama apie ajatolai neįtikusį radikalų „Hojjatiya“ mokymą: tvirtinama, kad organizacijos nariai siekė blogio, tironijos ir kančių padidinimo, nes manė, kad tai sukurs chaosą, kuris paspartins Mahdi pasirodymą.

„Hojjatiya“ istorijos tyrinėtojai nesutaria ir dėl organizacijos veiklos nutrūkimo datos. Vieni mano, kad ji nustojo veikusi 1983 metais. Kiti įsitikinę, kad „Hojjatiya“ nustojo veikti 1983 m., tačiau atgimė 2002-aisiais. Taip pat yra manančių, kad ji iš tikrųjų niekada nebuvo nutraukusi savo slaptos veiklos. 

Įdomu, kad Irano žvalgybos ir nacionalinio saugumo ministerijos vadovas 2002 m. vasarą spaudos konferencijoje iš tiesų pranešė apie Komo mieste sulaikytą grupę pavojingos slaptos organizacijos narių. Kita vertus, M. Ahmadinejadas ne kartą yra užsiminęs apie artėjantį Mesijo – Mahdi – pasirodymą. 2006 m. rugsėjo 20 d. kalbėdamas JT Irano prezidentas teigė, kad šiandien pasauliui labai reikalingas „tobulas žmogus“ – „gelbėtojas“, kuris visai žemei atneštų „teisingumą, taiką ir brolybę.“ 

Šiandien neretai teigiama, kad „Hojjatiya“ narys (manoma, kad labai aukšto rango) yra ir M. Ahmadinejado dvasinis vadovas ajatola Mesbah Yazdi. Pats M. Ahmadinejadas kartais laikomas šios organizacijos idėjoms prijaučiančiu asmeniu, o kartais – visateisiu nariu. Tie, kurie tvirtina, kad M. Ahmadinejadas yra visateisis „Hojjatiya“ narys, nurodo, jog į slaptą organizaciją jis įstojo studijuodamas Alm-u Sanat universitete. 

Įdomu, kad M. Yazdi yra vienas iš dviejų ajatolų, kurie parėmė Ali Khamenei kandidatūrą į aukščiausiojo šalies vadovo postą po ajatolos R. Khomeini mirties. Manoma, kad už tai iš aukščiausiuoju šalies vadovu tapusio A. Khamenei M. Yazdi gavo:

• Komo mieste įsikūrusio Imamo Khomeini mokymo ir tyrimų instituto vadovo postą;

• dosnią finansinę paramą įvairiems projektams.  

Bahajų interneto tinklalapyje skelbiama, kad „Hojjatiya“ narių šiuo metu yra didžiausią įtaką A. Khamenei darančių žmonių rate (vienu jų laikomas buvęs vidaus reikalų ministras Ali Akbar Nateq Nuri).

Pastaruoju metu pats M. Yazdi laikomas pretendentu į aukščiausiojo šalies vadovo postą. Manoma, kad jis aktyviai siekia sustiprinti savo šalininkų stovyklą ir įtikinti A. Khamenei atsistatydinti. M. Yazdi vis dažniau kritiškai atsiliepia apie A. Khamenei kaip apie religinį lyderį. 

Vertėtų pasakyti, kad M. Yazdi yra didelę įtaką Irano politiniam gyvenimui darančios Ekspertų tarybos narys. M.Yazdi, kuris turi ,,profesoriaus krokodilo” pravardę, laikomas didžiausiu nuosaikių Irano politikų pragmatikų, pasisakančių už reformas, priešininku. Be to, jis pateisina savižudžių teroristų operacijas, siekiant apginti islamą. Pažymėtina, kad M. Yazdi yra oficialiai atmetęs kaltinimus dėl priklausymo paslaptingajai „Hojjatiya“. Jis yra pažadėjęs atsižadėti visko, ką šiuo metu gina, jei kas nors įrodys, kad jis iš tiesų susijęs su „Hojjatiya“.

Asmenys, siekiantys atskleisti „Hojjatiya“ sąmokslą, tvirtina, kad organizacijos narių esama Islamiškosios koalicijos partijoje (anksčiau - Islamiškosios koalicijos asociacija) ir  Irano revoliucinės gvardijos vadovybės gretose. Manoma, kad per prezidentą M. Ahmadinejadą ir Irano revoliucinės gvardijos vadovybę „Hojjatiya“ daro didžiausią įtaką šalies vidaus ir užsienio politikai. Jei „Hojjatiya“ gautų aukščiausiojo šalies vadovo postą (pasodintų jame M. Yazdi), tai inicijuotų plataus masto politinius pokyčius, galinčius radikaliai pakeisti esamą teokratinį režimą.

Kai kuriuose šaltiniuose tvirtinama, kad šiandien „Hojjatiya“ kova su bahajais nebėra tokia svarbi kaip anksčiau. Teigiama, kad didelio skaičiaus aukų reikalaujantį konfliktą išprovokuoti ir Mahdi pasirodymą paspartinti „Hojjatiya“ tikisi kiršindama musulmonus šiitus su sunitais. Dabartiniu organizacijos lyderiu kartais vadinamas Irane gimęs įtakingas Irako šiitų religinis lyderis ajatola Ali al-Sistani. Irako Nadžafo miestas yra laikomas organizacijos„citadele“ ir Komo miesto konkurentu.

Didelė tikimybė, kad „Hojjatiya“ yra įvairių jai priešiškų jėgų šmeižimo objektas. Aišku, kad bahajai, šachas M. R. Pahlavi, konkuruojančios šiitų religinės-politinės organizacijos ir ajatolai R. Khomeini lojalūs asmenys sukūrė daug „Hojjatiya“ kompromituojančių mitų bei legendų (jų niekas ir niekada oficialiai nebandė paneigti). Kita vertus, teokratinio Irano politiniame gyvenime veikia įvairios, skirtingų interesų turinčios radikalios politinės grupuotės. Tikėtina, kad dalis jų – itin radikalios, tačiau nebūtinai yra kaip nors susijusios su 1953 m. sukurta „Hojjatiya“.

__________________

* Bahajai veikia ir Lietuvoje. 1990 m. suformuota pirmoji Vilniaus bahajų vietinė dvasinė asamblėja, o 1999 m. buvo išrinkta pirmoji Lietuvos bahajų nacionalinė dvasinė asamblėja.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.