Irano prezidentas ir paslaptingoji šiitų ,,dvyliktininkų organizacija Apokalipsė artėja? (4)
Simas Jankauskas 2007 06 05
Irano Islamo Respublikos prezidentas Mahmoudas Ahmadinejadas dažnai laikomas radikaliu politiniu lyderiu. Kartais jis priskiriamas net prie pavojingų bepročių kategorijos. Kai kurie Vakarų saugumo ekspertai pabrėžia, kad pasaulis atsidurtų ant didžiulės katastrofos slenksčio, jei Iranas, vadovaujamas tokių žmonių kaip M. Ahmadinejadas, sugebėtų sėkmingai įgyvendinti kontroversiškai vertinamą branduolinę programą.
Užsienio žiniasklaidoje galima rasti įvairių M. Ahmadinejado radikalumą aiškinančių teorijų. Iš jų bene įdomiausia, nors iki šiol nesulaukusi dėmesio Lietuvoje - M. Ahmadinejadas priklauso slaptai musulmonų šiitų brolijai, arba sektai, kurios nariai gyvena apokaliptinėmis nuotaikomis ir laukia Mesijo atėjimo.
Buvęs Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu 2006 m. lapkričio 17 d. CNN pareiškė, kad Irano teokratinio režimo elitui ir radikaliajam M. Ahmadinejadui milžinišką įtaką daro paslaptingoji Hojjatiya (arba Hojjatieh) sekta. Anot B. Netanyahu, sektos nariai tvirtai tiki šiitų ,,dvyliktininkų Mahdi Mesijo - sugrįžimu. Buvusio Izraelio premjero teigimu, Hojjatiya nariai yra užvaldyti beprotiškos globalaus konflikto fantazijos, kurios realizavimas turėtų priartinti Mahdi pasirodymą. B. Netanyahu neabejoja, kad Iranas, jei sukurs branduolinį ginklą, sieks sukelti konfliktą, kuriame žus milijonai žmonių.
Iš tiesų šiitų dvyliktininkų religijos pagrindas tikėjimas slaptuoju dvyliktuoju imamu (Muhammad al-Mahdi), kuris valdo laiką iš Neregimybės. Dvyliktasis šiitų imamas paslaptingai pradingo 878 metais. Irano šiitai tiki, kad jis šiuo metu yra pasislėpęs, tačiau Dievo įsakytas vėl pasirodys Paskutinio teismo dieną ir išgelbės žmoniją.
Pikti liežuviai kalba, kad 2005 m. Irano prezidentas M. Ahmadinejadas privertė visus savo vyriausybės narius pasirašyti lojalumo dvyliktajam imamui paktą. Pasirašytas dokumentas vėliau neva buvo įmestas į šulinį netoli šiitų dvyliktininkų religinio centro Komo miesto. Manoma, kad tame šulinyje, į kurį buvo įmestas lojalumo paktas, galįs slėptis Mahdi. Vienas M. Ahmadinejado patarėjų vėliau šią istoriją oficialiai paneigė.
Įdomu tai, kad slapta arba pusiau slapta musulmonų šiitų organizacija Hojjatiya iš tiesų egzistavo. 1953 m. Hojjatiya įkūrė charizmatinis šiitų religinis lyderis šeichas Mahmudas Halabi (Mahmud Tavallai). Organizacija buvo sukurta kovai su tuo metu Irane aktyviai veikusiais bahajų* tikėjimo skleidėjais. 1983 m. Hojjatiya veiklą pasmerkė aukščiausiasis teokratinio Irano vadovas R. Khomeini. Netrukus po to organizacijos vadovybė oficialiai pranešė Hojjatiya veiklą nutraukianti.
Pabrėžtina, kad iki šiol nėra patikimos informacijos apie su bahajais kovojusios Hojjatiya struktūrą, mokymą ir veikimo principus. Dažnai dėl to apie Hojjatiya pateikiama prieštaringa informacija: vienuose šaltiniuose ji laikoma iš esmės taikia ir nepavojinga organizacija, o kituose radikaliausia ir labai pavojinga šiitų brolija.
Iš esmės sutariama dėl to, kad Hojjatiya atsiradimą paskatino bahajų religinio judėjimo, kuriam būdingas tikėjimas sinkretizmu ir progresu, suaktyvėjimas Irane XX a. 6-ojo dešimtmečio pradžioje. Bahajai kvestionavo šiitų dvyliktininkų tikėjimo pagrindą dvyliktojo imamo Mahdi egzistavimą Neregimybėje laikė šiitų religinių lyderių prasimanymu. Irane susikūrusio bahajų tikėjimo skleidėjai tvirtino, kad šiitų laukiamas dvyliktasis imamas yra jų dvasinis lyderis Mirza Husayn Ali - Bahai Ula. Kai kurie musulmonai šiitai, paveikti bahajų skleidžiamų idėjų, atsivertė į naująją religiją.
Šeichas M. Halabi nusprendė apsaugoti Irano musulmonus šiitus nuo pavojingųjų bahajų. Jis nutarė įveikti bahajus atviruose teologiniuose debatuose. Į Hojjatiya šiam tikslui šeichas M. Halabi ėmė verbuoti gabiausius šiitų religinių mokymo įstaigų ir pasaulietinių universitetų studentus. Hojjatiya nariai, siekdami gerai pasirodyti viešuose debatuose su bahajų tikėjimo skleidėjais, analizavo pamatinius religinius šiitų ir bahajų tekstus.
Hojjatiya įkūrėjas šeichas M. Halabi laikomas pacifistu ir nesmurtinės kovos su bahajais propaguotoju. Kita vertus, istoriniai faktai liudija, kad kova su bahajais Irane vyko ne tik idėjiniame lygmenyje. Manoma, kad kai kurie Hojjatiya nariai kartu su kitais antibahajiškai nusiteikusiais šiitais ir autoritarinio Irano vadovo šacho Mohammado Reza Pahlavi saugumo struktūromis dalyvavo bahajų tikėjimą išpažįstančių asmenų persekiojime ar net žudynėse.
XX a. 8-ojo dešimtmečio pradžioje Hojjatiya tapo itin gerai organizuota ir įtakinga organizacija. Manoma, kad tuo metu jos nariai buvo aiškiai pasiskirstę darbais: viena grupė buvo atsakinga už viešus debatus ir viešų susirinkimų organizavimą, kita grupė užsiėmė žvalgyba rinko informaciją apie bahajus. Teigiama, kad keletas šios grupės narių, infiltruotų į bahajų judėjimą, sulaukė didelio pasisekimo ir užėmė aukštus postus priešų hierarchijoje.
Pasak Encyclopedia Iranica, Hojjatiya taip pat turėjo keletą mažesnių grupių, kurios:
Ilgainiui Hojjatiya perėmė geriausią bahajų praktiką (sakykim, susijusią su modernių komunikacijos priemonių naudojimu).
Hojjatiya priklausantys asmenys, būdami puikiai išsilavinę, dažnai užimdavo įtakingus religinius ir pasaulietinius postus. Ši organizacija dėl savo narių religingumo, pasišventimo tikslui ir atkaklumo kartais lyginama su Jėzuitų ordinu. Nėra abejonių, kad sėkmingai veikusi ir įtakinga Hojjatiya turėjo daug priešų.
Hojjatiya nariai buvo stebimi šacho M. R. Pahlavi, siekusio sekuliarizuoti ir modernizuoti Irano visuomenę, specialiųjų tarnybų. Organizacijos lyderiai valdžios struktūrų buvo raginami:
Į šiuos raginimus nebuvo atsiliepta. Nepaisant Hojjatiya lyderiams ir nariams daromo spaudimo, toliau buvo slepiama organizacijos struktūra, mokymas ir veikimo principai.
Gali būti, kad autoritarinis Irano vadovas šachas M. R. Pahlavi nesusidorojo su Hojjatiya tik dėl to, kad ši padėjo jam persekioti bahajus.
1979 m. islamiškąją revoliuciją Hojjatiya lyderiai pradžioje vertino skeptiškai ir įtariai. Vėliau organizacijos nariai mėgino įsitvirtinti naujai besiformuojančioje politinėje sistemoje. Nuversto šacho režimui lojalius asmenis svarbiuose postuose pakeitė gerai išsilavinę Hojjatiya nariai. Vis dėlto ilgainiui ėmė ryškėti Hojjatiya lyderių ir islamiškosios revoliucijos lyderio ajatolos Ruhollah Khomeini nesutarimai. Hojjatiya lyderiai nepritarė ajatolos velayat-i-faqih (teisininko valdymo) koncepcijai.
Bahajų persekiojimas po 1979 m. islamiškosios revoliucijos Irane tapo atviresnis ir intensyvesnis. Tvirtinama, kad 1979-1989 m. Irane buvo nužudyta maždaug 200 bahajų. Teokratinis Irano režimas ir šiandien netoleruoja bahajų, kvestionuojančių pamatines šiitų ,,dvyliktininkų religines tiesas. Žmogaus teisių gynimo organizacijos pabrėžia, kad bahajai Irane yra diskriminuojami ir kitaip varžomos jų teisės.
1984 m. ajatolos R. Khomeini režimas Hojjatiya oficialiai uždraudė. Ajatolai lojalios jėgos struktūros ėmė persekioti šios organizacijos narius, jie buvo šalinami iš svarbių politinių ir akademinių postų.
Hojjatiya konfliktas su ajatola R. Khomeini vertinamas labai skirtingai. Vienuose šaltiniuose teigiama, kad Hojjatiya vadovybei netiko pernelyg radikalus ajatola. Kituose šaltiniuose kalbama apie ajatolai neįtikusį radikalų Hojjatiya mokymą: tvirtinama, kad organizacijos nariai siekė blogio, tironijos ir kančių padidinimo, nes manė, kad tai sukurs chaosą, kuris paspartins Mahdi pasirodymą.
Hojjatiya istorijos tyrinėtojai nesutaria ir dėl organizacijos veiklos nutrūkimo datos. Vieni mano, kad ji nustojo veikusi 1983 metais. Kiti įsitikinę, kad Hojjatiya nustojo veikti 1983 m., tačiau atgimė 2002-aisiais. Taip pat yra manančių, kad ji iš tikrųjų niekada nebuvo nutraukusi savo slaptos veiklos.
Įdomu, kad Irano žvalgybos ir nacionalinio saugumo ministerijos vadovas 2002 m. vasarą spaudos konferencijoje iš tiesų pranešė apie Komo mieste sulaikytą grupę pavojingos slaptos organizacijos narių. Kita vertus, M. Ahmadinejadas ne kartą yra užsiminęs apie artėjantį Mesijo Mahdi pasirodymą. 2006 m. rugsėjo 20 d. kalbėdamas JT Irano prezidentas teigė, kad šiandien pasauliui labai reikalingas tobulas žmogus gelbėtojas, kuris visai žemei atneštų teisingumą, taiką ir brolybę.
Šiandien neretai teigiama, kad Hojjatiya narys (manoma, kad labai aukšto rango) yra ir M. Ahmadinejado dvasinis vadovas ajatola Mesbah Yazdi. Pats M. Ahmadinejadas kartais laikomas šios organizacijos idėjoms prijaučiančiu asmeniu, o kartais visateisiu nariu. Tie, kurie tvirtina, kad M. Ahmadinejadas yra visateisis Hojjatiya narys, nurodo, jog į slaptą organizaciją jis įstojo studijuodamas Alm-u Sanat universitete.
Įdomu, kad M. Yazdi yra vienas iš dviejų ajatolų, kurie parėmė Ali Khamenei kandidatūrą į aukščiausiojo šalies vadovo postą po ajatolos R. Khomeini mirties. Manoma, kad už tai iš aukščiausiuoju šalies vadovu tapusio A. Khamenei M. Yazdi gavo:
Bahajų interneto tinklalapyje skelbiama, kad Hojjatiya narių šiuo metu yra didžiausią įtaką A. Khamenei darančių žmonių rate (vienu jų laikomas buvęs vidaus reikalų ministras Ali Akbar Nateq Nuri).
Pastaruoju metu pats M. Yazdi laikomas pretendentu į aukščiausiojo šalies vadovo postą. Manoma, kad jis aktyviai siekia sustiprinti savo šalininkų stovyklą ir įtikinti A. Khamenei atsistatydinti. M. Yazdi vis dažniau kritiškai atsiliepia apie A. Khamenei kaip apie religinį lyderį.
Vertėtų pasakyti, kad M. Yazdi yra didelę įtaką Irano politiniam gyvenimui darančios Ekspertų tarybos narys. M.Yazdi, kuris turi ,,profesoriaus krokodilo pravardę, laikomas didžiausiu nuosaikių Irano politikų pragmatikų, pasisakančių už reformas, priešininku. Be to, jis pateisina savižudžių teroristų operacijas, siekiant apginti islamą. Pažymėtina, kad M. Yazdi yra oficialiai atmetęs kaltinimus dėl priklausymo paslaptingajai Hojjatiya. Jis yra pažadėjęs atsižadėti visko, ką šiuo metu gina, jei kas nors įrodys, kad jis iš tiesų susijęs su Hojjatiya.
Asmenys, siekiantys atskleisti Hojjatiya sąmokslą, tvirtina, kad organizacijos narių esama Islamiškosios koalicijos partijoje (anksčiau - Islamiškosios koalicijos asociacija) ir Irano revoliucinės gvardijos vadovybės gretose. Manoma, kad per prezidentą M. Ahmadinejadą ir Irano revoliucinės gvardijos vadovybę Hojjatiya daro didžiausią įtaką šalies vidaus ir užsienio politikai. Jei Hojjatiya gautų aukščiausiojo šalies vadovo postą (pasodintų jame M. Yazdi), tai inicijuotų plataus masto politinius pokyčius, galinčius radikaliai pakeisti esamą teokratinį režimą.
Kai kuriuose šaltiniuose tvirtinama, kad šiandien Hojjatiya kova su bahajais nebėra tokia svarbi kaip anksčiau. Teigiama, kad didelio skaičiaus aukų reikalaujantį konfliktą išprovokuoti ir Mahdi pasirodymą paspartinti Hojjatiya tikisi kiršindama musulmonus šiitus su sunitais. Dabartiniu organizacijos lyderiu kartais vadinamas Irane gimęs įtakingas Irako šiitų religinis lyderis ajatola Ali al-Sistani. Irako Nadžafo miestas yra laikomas organizacijoscitadele ir Komo miesto konkurentu.
Didelė tikimybė, kad Hojjatiya yra įvairių jai priešiškų jėgų šmeižimo objektas. Aišku, kad bahajai, šachas M. R. Pahlavi, konkuruojančios šiitų religinės-politinės organizacijos ir ajatolai R. Khomeini lojalūs asmenys sukūrė daug Hojjatiya kompromituojančių mitų bei legendų (jų niekas ir niekada oficialiai nebandė paneigti). Kita vertus, teokratinio Irano politiniame gyvenime veikia įvairios, skirtingų interesų turinčios radikalios politinės grupuotės. Tikėtina, kad dalis jų itin radikalios, tačiau nebūtinai yra kaip nors susijusios su 1953 m. sukurta Hojjatiya.
__________________
* Bahajai veikia ir Lietuvoje. 1990 m. suformuota pirmoji Vilniaus bahajų vietinė dvasinė asamblėja, o 1999 m. buvo išrinkta pirmoji Lietuvos bahajų nacionalinė dvasinė asamblėja.
Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga. |