Rengiant šias įžvalgas, dar nebuvo aišku, kaip pavyks metinis Didžiojo aštuoneto (G8) lyderių susitikimas Vokietijoje, tačiau jo išvakarėse tikimybė, kad jame vyraus sutarimo dvasia, galutinai išsisklaidė. Tam toną davė du pagrindiniai šiuolaikinio pasaulio vadovai – Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Amerikos prezidentas George‘as W. Bushas. Net jeigu manysime, kad JAV pirmosios išprovokavo aštrią Maskvos reakciją dėl priešraketinės gynybos sistemos (PGS) elementų dislokavimo Rytų Europos šalyse, sunku suprasti, kodėl V. Putinas, duodamas interviu G8 šalių žurnalistams, taip griežtai ir sarkastiškai reagavo į Vakarų iššūkius.

Prieš metus taip pat buvo nerimo...

Santykiai tarp Rytų ir Vakarų, tarp JAV ir Rusijos, kaip pripažįsta viena kitai oponuojanti pasaulio spauda, vis prastėja. Prisiminkime, kaip beveik prieš metus, liepos 15-17 dienomis, Sankt Peterburge vyko Didžiojo aštuoneto viršūnių susitikimas. Ir tuomet Maskvai šis renginys kėlė nemažą nerimą. Tada apskritai iškilo klausimas, ar forumas įvyks. Vakarų politikai uždavinėjo klausimus, ar ekonomiškai pajėgių šalių lyderiams būtina vykti į šį forumą, jei Rusija tolsta nuo visuotinai pripažintų demokratijos normų. Nors jų vadovai ir sutiko atvykti į miestą prie Nevos, Kremliui jie ketino griežtai pareikšti, kad jis pažeidinėja savo piliečių teises, taip pat energetikos išteklius naudoja kaip politinio spaudimo priemonę buvusioms Sovietų Sąjungos respublikoms ir Europai.

Dėl to ypač griežtai perspėjo Vašingtonas. Pernai vasarą, kaip ir šiemet, prieš viršūnių susitikimą Amerikos prezidentas G. W. Bushas lankėsi Europoje. Tada Vienoje jis vedė derybas su ES šalimis, paskui vyko į Vengriją, o keturi JAV įstatymų leidėjai – du senatoriai ir du Atstovų rūmų nariai – paskelbė kreipimąsi į prezidentą ir kitų šešių didžiųjų šalių lyderius, kuriame išreiškė „susirūpinimą“ dėl Rusijos atsitraukimo nuo bendrų šio elitinio klubo principų ir paragino imtis priemonių.

Nors Amerikos politikai suprato, kad viršūnių susitikimas vis tiek įvyks ir Rusija jame pirmininkaus, jie kvietė kritiškai įvertinti Maskvos veiksmus ir pasiūlė „surengti alternatyvų septynių lyderių susitikimą prieš Sankt Peterburgo forumą arba po jo“. Tačiau pritariančių šiai nedraugiškai Rusijos atžvilgiu akcijai nebuvo, nors, kaip pranešė „The New York Times“, Maskvoje vis dėlto buvo surengta opozicijos konferencija „Kitokia Rusija“, kurioje dokumentais užfiksuota reali situacija Rusijoje: nacionalinės krizės grėsmė, energijos resursų „kortos“ naudojimas politiniais tikslais, Vakarų vertybių plėtra Rusijos demokratijoje ir kt.

Pro šypsenas – aštrėjantis konfliktas

Per metus Vakarų ir Rytų santykiai pastebimai įkaito. Labiausiai šaltuoju karu padvelkė, kai Rusijos vadovas aštuoniems žurnalistams prakalbo apie Amerikos planus Rytų Europoje dislokuoti priešraketinės gynybos sistemos elementus. V. Putinas nė kiek nesušvelnino savo retorikos po garsiosios Miuncheno kalbos, kurią Vakarai įvertino kaip konfrontacijos atgaivinimą. Jis pareiškė, kad priešraketinio ginklo dislokavimas Čekijoje ir Lenkijoje privers Rusiją savo raketas nukreipti į taikinius Europoje, ir tai gali sukelti branduolinį karą. V. Putinas pavadino juokingais Vašingtono tvirtinimus, esą jo sistemos sieks sunaikinti Irano galimai paleistas raketas. „Iranas neturi raketų, galinčių skrieti 5–8 tūkstančius kilometrų“, – teigė Rusijos prezidentas. Paskui jis tarsi išsakė nuoskaudą, esą Rusija už Uralo išvedė savo sunkiąją ginkluotę, 300 tūkstančių kareivių sumažino ginkluotąsias pajėgas, laikosi visų ginkluotės mažinimo sutarčių, o Rytų Europa pripildoma naujausių ginklų, kuriamos karinės bazės Rumunijoje ir Bulgarijoje, dislokuojamos raketinės sistemos Lenkijoje ir įkurdinama lokacinė stotis Čekijoje. Prezidentas pagrasino, kad sukurti amerikietišką priešraketinę gynybą įveikiančias sistemas – tik techninis klausimas, bet tai sukeltų naują branduolinę grėsmę.

Londono laikraštis „The Sunday Times“ rašo, kad taip V. Putinas parodė nebijantis į aukščiausiojo lygio susitikimą Vokietijoje įnešti šaltojo karo nuojautą. Aštrūs jo interviu Vakarų žurnalistams reiškia, kad Maskva nesusitaiko su Vakarų kritika ir spaudimu. Rusijos lyderio nejaudino formali šio susitikimo sėkmė, kaip ir nesukėlė nerimo nesėkmę patyręs Rusijos ir ES viršūnių susitikimas Samaroje. Vokietijoje V. Putinui priešinsis naujieji Europos lyderiai – Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy, dėl savo politinės orientacijos vadinamas „amerikiečiu“, ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kritikavusi Maskvą Samaroje. Iš anksto galima spėti, koks nedraugiškas V. Putino atžvilgiu per šį susitikimą bus JAV prezidentas George‘as W. Bushas, anksčiau pareiškęs, kad jam imponuoja Prancūzijos kolega, kuris taip pat yra blaivininkas ir mėgsta važinėti dviračiu... Praėjus mėnesiui po G8 susitikimo, kaip praneša „The Sunday Times“, V. Putinas vyks į Ameriką akis į akį susitikti su G. W. Bushu. Ar paslėps visus didėjančius nesutarimus lyderių diplomatinės šypsenos? - klausia apžvalgininkai.

Didysis nesusikalbėjimas

Žibalo į ugnį įpylė ir G. W. Bushas, antradienį Prahoje pasakęs aštrią kalbą, kurioje vėl laidė į Kremlių kritikos strėles. Jis mėgino nuraminti V. Putiną ir sakė, kad šaltasis karas baigėsi ir Rusijai nėra ko bijoti JAV priešraketinio ,,skydo“ Europoje. ,,Šaltasis karas baigėsi. Žmonėms Čekijoje nereikia rinktis, ar būti JAV draugais, ar Rusijos draugais. Galite būti abiejų draugai", - sakė G. W. Bushas per bendrą su Čekijos prezidentu Vaclavu Klausu ir premjeru Mireku Topolaneku spaudos konferenciją. G. W. Bushas pareiškė, kad Rusija neturėtų bijoti šio priešraketinio ,,skydo“, nes tai esanti ,,vien gynybinė“ priemonė. Jis taip ir pasakė: „Vladimirai, nebijok...“

Tokį familiarų kreipimąsi galima suprasti dvejopai: ir kaip Vašingtono kvietimą gerinti santykius ir kartu plėtoti PGS, ir kaip stipresniojo elgesį su autsaideriu. ,,Mano požiūris į priešraketinę gynybą yra toks: tai vien gynybinė priemonė, nenukreipta prieš Rusiją, - sakė jis. – Nereikia baimintis šios priešraketinės gynybos sistemos. Kodėl jums nebendradarbiavus dėl šios priešraketinės gynybos sistemos? Kodėl jums nedalyvavus su Jungtinėmis Valstijomis? Atsiųskite savo generolus pasižiūrėti, kaip tokia sistema veiks, atsiųskite savo mokslininkus“, - konferencijoje kalbėjo JAV lyderis. Jo kvietimas kol kas liko be atsako.

Kitos globalinės problemos – nesvarbios?

Štai kodėl Didžiojo aštuoneto – Amerikos, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Japonijos, Italijos, Rusijos, Kanados ir Vokietijos – lyderiai į antrąjį planą nustumia kitas svarbias pasaulio problemas. Dėl jų taip pat yra nesutarimų su Rusija. Antai Rusija griežtai priešinasi Serbijos provincijos Kosovo nepriklausomybei, kurios siekia gyventojų daugumą sudarantys albanai ir kurią palaiko Jungtinės Valstijos bei Europos Sąjunga. Rusija perspėja G8 partnerius nesiimti spręsti Kosovo likimo, kurį turi lemti tik Belgradas ir Priština. Tai vienas iš klausimų, temdančių lyderių susitikimą prie Baltijos jūros. „Mūsų pozicija aiški: Kosovo likimas yra neatsiejamas nuo Serbijos likimo. Jis turi būti nulemtas ne Niujorke ar Potsdame, ar kur kitur, o tiesioginėse derybose, kurios kol kas nesėkmingos“, – teigė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

Didžiajam aštuonetui dabar pirmininkaujančiai Vokietijai svarbus tikslas – susitarimas dėl priemonių klimato atšilimui įveikti. Dėl to ji sieks įtikinti amerikiečius. Vokietijos kanclerė Angela Merkel sakė, kad per šį susitikimą, kuriam ji pirmininkaus, nepriims jokių ,,tingių kompromisų“ dėl klimato kaitos. Akivaizdžiai turėdama galvoje Jungtines Valstijas, A. Merkel savaitraščiui ,,Der Spiegel“ sakė, kad bet kokie būsimi susitarimai dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo turi būti sudarinėjami vadovaujantis Jungtinių Tautų nuostatomis. ,,Man aišku: privalome rasti tai, kas pakeistų Kioto protokolą proceso, kuriam vadovaus Jungtinės Tautos, būdu, - sakė A. Merkel. - Mano požiūriu, tai nediskutuotina.“ Kanclerė žadėjo siekti, jog G8 lyderiai įsipareigotų užtikrinti, kad pasaulinė temperatūra didėtų ne daugiau kaip dviem laipsniais pagal Celsijų ir kad iki 2050 metų, palyginti su 1990-aisiais, į atmosferą išmetamo anglies dvideginio kiekis sumažėtų 50 proc.

Kokia JAV pozicija? Ar joje nėra nieko naujo? Neseniai JAV prezidentas George‘as W. Bushas pristatė savo planą dėl klimato kaitos, bet aplinkosaugininkų organizacijos kritikavo jo siūlymus, vadindami juos miglotais, be realių užduočių.

JAV, matyt, laukia, kol JT remiamas Kioto protokolas dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo 2012 metais baigs galioti. Derybos dėl naujos sutarties turi prasidėti šiemet gruodį Indonezijos Balio saloje. Vašingtonas, atrodo, jas ignoruos.

***

Taigi metinis G8 lyderių susitikimas šalyje, kur 1945 metais buvo pasirašyta Antrojo pasaulinio karo išdavas nulėmusi sutartis, toli gražu netaps geranoriškų ir ryžtingų globalinių sprendimų vieta. Tam trukdo ne tik antiglobalistai. Lemiamą įtaką tokių susitikimų baigčiai turi pasaulio lyderių nesusikalbėjimas, kuris vis labiau didina konfrontaciją, ypač karinės priešpriešos srityje, ir ji gali baigtis dar vienu, toli Antrąjį pasaulinį karą pranokstančiu siaubu visai žmonijai.

Autorinės teisės: būtina nurodyti www.geopolitika.lt kaip šaltinį perspausdinant ar kitaip naudojantis www.geopolitika.lt medžiaga.

Pasaulio ekonomika ir politika išgyvena iššūkių kupinus laikus. Tai – Vakarų šalių santykiai su Rusija, NATO aljanso ateitis, pilietinis karas Sirijoje ir pabėgėlių krizė, auganti populizmo banga bei artėjantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES). Šiomis temomis diskutuojama nuolat, tačiau nepelnytai pamirštama aplinkos ir jos apsaugos tvarumo tema.

Vokietijos biudžeto perteklius 2016 metais pasiekė rekordines aukštumas ir sudarė beveik 24 mlrd. eurų, o tokius rezultatus lėmė geresnis mokesčių surinkimas ir išaugęs užimtumas. Tai – jau treti metai, kai Vokietijos vyriausybės pajamos viršijo išlaidas. Tiesa, padidėjo išlaidos, susijusios su būsto rinka ir pabėgėlių integravimu. Remiantis oficialiais patvirtintais duomenimis, Vokietijos ekonomika praėjusiais metais augo 1,9 proc., o prie to prisidėjo vartotojų ir vyriausybės išlaidos.

Didžiulė nežinomybė, gaubianti Jungtinių Valstijų užsienio, saugumo ir prekybos politikos ateitį, atveria naujus horizontus Europos Sąjungai (ES) bendradarbiaujant su Azija. ES užsienio politikos vadovė Federica Mogherini tiki, kad šiame kontekste Europa gali imtis lyderystės. Vis dėlto kyla klausimas, ar Bendrija įstengtų pasinaudoti tokia galimybe, kai naujojo JAV prezidento Donaldo Trumpo politika tampa vis mažiau nuspėjama.

Šaltasis karas baigėsi 1991 metais, kai žlugo Sovietų Sąjunga. Era po Šaltojo karo baigėsi 2016-ųjų lapkritį, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. Sudėtinga nuspėti, ką pasauliui atneš D. Trumpo valdymas, o dėl šių priežasčių pradeda nerimauti Kinija. Toliau vykstant ekonominei globalizacijai, Kinija plėtoja artimus komercinius ryšius su Vakarų valstybėmis. Tai yra palanku šios šalies ekonomikos augimui ir plėtrai. Be to, minėti ryšiai stiprina Kinijos įtaką užsienyje. 

Atėnų ir jų kreditorių požiūris į Graikijos finansinės pagalbos programą skiriasi, o nežinomybę Europoje kursto artėjantys rinkimai Europos Sąjungos (ES) valstybėse. Graikijos kreditoriai akcentuoja reformas darbo ir energetikos sektoriuose bei išlaidų apkarpymus. Tikimasi, kad Graikija ir tarptautiniai skolintojai susitarimą gali pasiekti šių metų vasario 20 dieną, kai numatomas euro zonos finansų ministrų susitikimas. Atėnai viliasi grįžti į obligacijų rinkas iki 2017 metų pabaigos. Tiesa, nerimą kelia Graikijos skolos tvarumas.